Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1082-1138/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
e1-1082-1138/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
F. K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1082-1138/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13782-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis R. B. ūkyje, traktorininku - mašinistu, teistas: 2014 m. balandžio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 780 Lt (226 Eur) baudą; 2016 m. vasario 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2020 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. F. K. 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.37 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,96 prom.), konflikto metu, tyčia peiliu dūrė šeimos nariui – sūnui A. K. į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis F. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su žmona L. K. bei sūnumis: A. K. ir Ž. K.. Sūnūs gyvena namo antrame aukšte. Jie pilnamečiai. 2021 m. gegužės 1 d. apie 18 val. su žmona Loreta nuvyko pas žmonos draugę K., pavardės nežino, kuri buvo išsinuomojusi namelį prie ežero. Švenčiant gimtadienį jis gėrė degtinę. Kiek išgėrė degtinės, nepamena. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, tačiau nestipriai. Į namus su taksi grįžo apie 24 val. Namuose degė šviesa, užėjęs į namus, matė sūnų Ž. su draugu D. D. bei buvo jam nepažįstamos dvi mergaitės. Žmona Loreta nuėjo į miegamojo kambarį miegoti. Jis pyko ant sūnaus, todėl pirmos apklausos metu jis neprisipažino. Sukosi visokios mintys galvoje, nes gerai neprisiminė visų aplinkybių. Atslūgus aistroms dėl šio įvykio gali papasakoti, kad grįžus namo labai susinervino radus sūnus geriant su merginomis. Jis labai dėl to supyko ir buvo kaip ne savas. Dar kambaryje rado brendžio, išgėrė dvi taureles. Po to dar išgėrė pusė skardinės alaus. Jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską prisimena. Žino, kad buvo išėjęs į lauką, nes laukia visur degė šviesos. Pyko ant sūnų, kad namuose netvarka, visur degė šviesos. Jam laukia pasimaišė sūnus A. ir jis puolė į savo garažą, kur buvo įsmeigtas peilis, jis jį pasiėmė ir matomai norėjo paauklėti sūnų, prisimena žodžiais ginčijosi, rankoje laikytu peiliu dūrė A. į koją ir taip jį sužalojo, kurią koją sužalojo neprisimena. Jam buvo užėjęs nervinis priepuolis ir nelabai gerai prisimena tą momentą, kai žalojo peiliu savo sūnų. Buvo užtemęs protas. Jis nėra registruotas Raseinių psichikos sveikatos centre. Vaistų jokių negeria. Jis jo, kad viskas įvyko kieme prie garažo. Jis neprisimena kaip padėjo atgal peilį. Po to, grįžo į kambarį ir susiginčijo su Ž. Jis pakeltu balsu sūnui Ž. pasakė, kodėl jis girtaują kelias dienas, kada gražins mamai pinigus. Jis tuomet sukosi išeiti iš virtuvės ir Ž. jam kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikė į viršutinę lūpą, ją praskėlė, bėgo kraujas. Jis paklausė Ž., kodėl jis tėvą muša. Tuomet pasileido smūgiai jam į galvą. Ž. kumščiu jam sudavė į viršugalvį. Sudavė kokius keturis ar penkis kartus, tiksliai smūgių skaičiaus nepamena, tačiau nemažiau keturis ar penkis kartus. Jis rankomis po to dengėsi savo veidą. Į rankas jam nesudavė, tik į viršugalvį. Kai jam sudavė į veidą ir į viršugalvį jam skaudėjo. Jis rankomis dengėsi savo veidą, nesipriešino. Jis sūnui A. ir Ž. nesudavė. Viskas įvyko staiga. Jis po to atsistojo, nuo žemės pasiėmė telefoną ir bėgo per svetainę į lauką, nubėgo pas kaimynus Kavaliauskus. Prašė pagalbos, kad iškviestų policiją, pasakė, kad negali būti namuose, nes siautėja sūnūs, sakė, kad jį sumušė. Dėl šio įvykio jam praskelta lūpa viršutinė ir skauda galvą. Dešinės rankos rodomąjį pirštą susižeidė būdamas darbe prieš savaitę laiko, o kaktoje dešinėje pusėje esantis 1 cm ilgio įbrėžimas yra padarytas prieš dešimt dienų susižalojus prie technikos. Tą patį vakarą kai buvo iškviesta policija, po 10 min., grįžo į namus vienas, namuose buvo tik sūnus Ž., bei žmona. Kur buvo A. jis nežino. Ž. jį mušė, tačiau jis sūnui atleido, jam pretenzijų neturi. Jie abu susitaikė, bei taip pat atsiprašė sūnaus A., kuris jam atleido, susitaikė. Kiek žino sūnus civilinio ieškinio nereiškė, jis sumokėjo Kauno teritorinėms ligonių kasoms padarytą žalą. Jis pripažįsta padaręs nusikaltimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Šioje situacijoje yra kaltas alkoholis, nes taip blaivas nebūtų pasielgęs. Jis sutinka su arešto bausme, bei sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka atlikti arešto bausmę (b. l. 170-172).

3. Kaltinamojo F. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.

4. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad gyvena kartu su tėvais. Brolis Ž. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 1 d. apie 19.00 val., grįžo į namus. Lauko pavėsinėje buvo brolis Ž. su draugu D. D. ir dviem merginomis, kurių nepažįsta. Mama L. su tėvu buvo išvykę ir jų namuose nebuvo. Jis prisijungė prie brolio ir jo draugų. Vartojo alkoholį. Gėrė brendį, alų. Jis vėliau nuėjo miegoti, kiek tiksliai valandų buvo jis nežino, žino, kad buvo tamsu. Jis miegojo antrame namo aukšte. Bemiegant išgirdo triukšmą, atsikėlė, girdėjo lyg tėvo balsą. Jis nusileido į apačią pasižiūrėti kas vyksta. Tėvas ėjo į lauką ir jis su juo susistumdė, daugiau nieko neatsimena. Susistumdė, nes galbūt ne taip tėvą suprato, jis net neprisimena dėl ko jie susistumdė. Kai išgėrę būna dažnai jis su tėvu konfliktuoja, nes nuomonės nesutampa. Kodėl brolis Ž. pasakė, kad jam tėvas perpjovė peiliu koją jis nežino. Niekas jo nesužalojo ir jis niekam pretenzijų neturi. Ar brolis mušėsi su tėvu jis to nežino, to neprisimena ir to nematė. Tuo metu kada namuose buvo triukšmas buvo D. ir dvi merginos negali atsakyti, nes neprisimena. Įvykio metu kur vilkėjo kelnes yra namuose, jas galės pateikti. Jis nematė ar buvo tėvas sužalotas, nes į tai nekreipė dėmesio. Jis dėl šio įvykio nesijaučia nukentėjęs, nes jo tėvas nesužalojo peiliu, susižalojo pats virsdamas. Jis niekam pretenzijų neturi. Kas kvietė policiją jis nežino, jis jos nekvietė, nes ji jam nebuvo reikalinga. Jį pažadino medikai, kurie jį išsivežė į Raseinių priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Jam siuvo koją, žaizda buvo paviršutinė, apie 3 cm. pločio. Gydosi namuose. Pas teismo medicinos ekspertą nuvyks pats. Įvyko kažkoks nesusipratimas, jo tėvas nemušė ir jam kojos nesužalojo. Dėl peilio nieko negali pasakyti. Ar jis tėvui sudavė negali atsakyti, nes to nepamena. Ar tėvas bėgo pas kaimynus jis taip pat nieko nežino. Jis įvykio meta buvo labai girtas ir tikrai visko neatsimena (b. l. 86-87).

5. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis sutinka duoti parodymus prieš savo tėvą F. K.. Nori papildyti apklausą ir pasakyti viską kaip buvo, nes pasakė ne visą teisybę. Tėvui grįžus į namus jis tuo metu jau miegojo. Išgirdo tėvo balsą šūkaujant kambaryje. Jis nusileido į pirmą namo aukštą. Kiek prisimena tarpdurį laukinių durų susistumdė su tėvu, tačiau vienas kito nemušė. Tėvas buvo kaip ne savas, piktas. Tėvas kiek prisimena lakstė kaip ne savas po visą kiemą. Ž. turėjo būti kambaryje. Jis nežino iš kur tėvas pasiėmė peilį, neprisimena to momento, kai tėvas jį sužalojo peiliu. Viskas turėjo būti namo kieme. Tėvas ne pirmą kartą imasi peilių, kirvių, kauptukų ir žaloja šeimos narius. Jis nežino ką tėvui pasakė, kad jis jam perpjovė kairę koją virš kelio. Kurioje namo kiemo vietoje jam perpjovė koją jis nežino, nes to nepamena. Buvo pergėręs. Viską prisimena epizodiškai. Po to prisimena, kad sėdėjo savo kambaryje ant lovos antrame namo aukšte ir matė, kad jo kairė koja kraujuoja. Prisimena, kad ant kojos buvo tvarstis, tačiau kas ją jam sutvarstė jis nežino, nes neprisimena. Sekantį epizodą prisimena kaip atvyko policijos pareigūnai ar tai medikai. Kai vyko į ligoninę jis taip pat nieko neprisimena. Jis su tėvu lyg nesimušė. Jis peilio, su kuriuo jį sužalojo tėvas, apibūdinti negali, nes tikrai neprisimena. Nieko pasakyti apie brolio Ž. ir tėvo muštynes taip pat negali. Norėtųsi, kad tėvas pasimokytų ir nekeltų daugiau rankų prieš šeimos narius. Buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertą kur jį apžiūrėjo. Jis pirmos apklausos metu t.y. 2021 m. gegužės 3 d. visos tiesos nepasakė, nes norėjo apginti tėvą. Aprimus aistrom ir apgalvojus viską dabar atrodo kitaip. Jis neprisimena, kad sakė broliui ar motinai, kad jį tėvas sužalojo, gal tą ir sakė, bet jis to nepamena. Niekas kitas jo daugiau negalėjo sužaloti. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kairėje kojoje jaučia veržimą, nes yra siūta. Durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda padaryta tėvo su peiliu, o odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos 3,4,5 pirštuose, linijiniai odos nubrozdinimai padaryti jo paties, kadangi jis dirba prie automobilių, juos taiso dažnai pats save susižaloja. Krūtinėje nubrozdinimas padarytas persibrėžus su skarda, dešinėje blauzdoje padarytas taip pat remontuojant automobilius, pirštai nubrozdinti galbūt įvykio metu, būdamas girtas kažkur virto ir nusibrozdino, neatsimena. Sužalojimai padaryti paties, prieš įvykį ar būnant darbe. Jis tėvui pretenzijų neturi, jam atleido, susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92-93, b. l. 98).

6. Liudytoja L. K. nurodė, kad ji sutinka duoti parodymus. F. K. yra jos sutuoktinis. Ji su vyru F. ir sūnumi A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Ž. K. kartu su jais negyvena, tačiau buvo grįžęs jų aplankyti. 2021 m. gegužės 2 d. po dvyliktos nakties ji su vyru grįžo į namus. Buvo išgėrę. Namuose buvo kaimynas D. D. ir dvi mergaitės, kurių ji nepažįsta, vardų pavardžių nežino. Jiems grįžus kaimynas ir dvi mergaitės išvažiavo. Ji nuėjo miegoti. Matė sūnų Ž. esantį namuose, o A. virtuvėje nematė. Vyras išėjo į lauką, o ji nuėjo miegoti. Ji atsikėlė nuo triukšmo, girdėjo kaip Ž. barėsi su tėvu. Galėjo numigti kokį 10-15 minučių. Ji atsibudo ir išėjo pasižiūrėti kas vyksta, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo Ž. ir F. Sūnus Ž. pasakė, kad tėvas perpjovė A. koją. Ji nubėgo į antro namo aukštą, kur yra A. kambarys, pamatė A. gulintį lovoje. Ji paprašė A., kad parodytų žaizdą. Sūnus nusimovė kelnes ir pamatė pjautinę žaizdą lyg ant dešinės kojos, tiksliai neprisimena. Pjautinė žaizda buvo virš kelio. A. jai nesakė kas perpjovė koją. Ji nubėgo į apačią ir paskambino į 112, pranešė, kad vyras perpjovė sūnui koją. Ji pranešė sakydama, kad tėvas sūnui perpjovė koją, nes taip sakė sūnus Ž. Galbūt sakė bendrojo pagalbos centro specialistui, kad reikalinga medikų pagalba, tiksliai neprisimena, nes buvo strese. Ji paties įvykio nematė. Ji namuose jokio kruvino peilio nematė ir kur jis yra ji nežino bei nežino kokiu peiliu buvo perpjauta koja. Ji nespėjo vyro paklausti kas įvyko. Vyrą sulaikė ir uždarė į areštinę. A. su tėvu dažnokai konfliktuoja, viskas dažniausiai būna negerai jos vyrui. Policijos pareigūnai nustatė jai ir sūnums girtumus, ji buvo neblaivi, o kiek sūnums nustatė, ji nežino. Vyrui kiek nustatė girtumo taip pat nežino. Kur viskas buvo ir vyko ji taip pat nieko nežino. Žino tik tiek, kiek jai pasakė Ž., kad perpjovė tėvas koją. Ji to nematė, jau viskas buvo pasibaigę. Ji matė, kad vyrui buvo kruvina nosis, dėl kokios priežasties ji nežino. Kažkuris iš sūnų jai pasakė, kad tėvas buvo nubėgęs pas kaimynus K., gyvenančių nuo jų per namą. Ko ten jis buvo nubėgęs ji nežino. Kas buvo tarp tėvo ir sūnų ji nieko nežino, nes to nematė. Kur yra A. kelnės, kurias mūvėjo ji nežino (b. l. 107-108).

7. Liudytojas Ž. K. nurodė, kad jis sutinka duoti parodymus. F. K. yra jo tėvas. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kartu su tėvais negyvena, pas juos atvažiuoja į svečius. Pas tėvus gyvena brolis A. K.. 2021 m. balandžio 27 d. atvyko pas tėvus į svečius. 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val., tėvų namuose su draugais kepė šašlykus ir vartojo alkoholį. Iš draugų buvo D. D., jo brolis bei dvi merginos, kurių pavardžių nežino, bei nežino kur gyvena, telefonų taip pat neturi. Tėvų namuose nebuvo. Tėvai grįžo į namus nakties metu, kokiu tiksliai laiku negali pasakyti. Buvo tamsu. D. ir dvi merginos išvažiavo tik grįžus tėvams. Mama nuėjo į savo kambarį miegoti. Jis tuo metu buvo virtuvėje, kur buvo brolis jis nežino. Tik grįžus tėvui F. namo, tėvas buvo piktas, agresyvus, pradėjo šūkauti, vartoti necenzūrinius žodžius. Jis tėvui pasakė, kad jis ramintųsi. Tėvas tada pradėjo jį užgaulioti ir jis tuomet supykęs ant tėvo jį abejomis rankomis apglėbė per jo abi rankas sakydamas, kad ramintųsi. Jis kartu su tėvu nuvirto ant grindų. Viskas vyko tarpdurį virtuvės. Jis tėvui sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį šoną ir vieną kartą su dešine alkūne į nugarą. Tėvas jam vieną kartą sudavė, kada jie virto, jam į nosį. Jis nežino su kuo jam sudavė ar iš delno ar iš kumščio, nežino. Gindamasis tėvas jam tikriausiai sudavė. Jam nesukėlė fizinio skausmo. Tėvas atsistojo ir išbėgo iš namų. Jis nepastebėjo, kad tėvui bėgtų iš lūpos kraujas. Atėjo juos skirti mama Loreta išgirdus, kad namuose triukšmas, tačiau jis liepė mamai nesikišti. Mama tik sakė baigti ir viskas. Jis kiek prisimena tėvui grįžus pyktam jis kažkuriuo momentu buvo išėjęs į lauką, jis liko virtuvėje tvarkytis, mama nuėjo miegoti, kur buvo brolis jis nežino. Tėvas po lauką vaikščiojo keliolika minučių. Po to jis grįžo į virtuvę ir jie virtuvės tarpduryje sukonfliktavo. Jis po tik pamatė kaip brolis nusileido iš antro namo aukšto, kad brolis apsivyniojęs koją bintu, lyg dešinę koją. Jis pagalvojo, kad tėvas brolį A. sužalojo peiliu, nes nėra daugiau kam. Kokiu momentu ir kur brolį A. sužalojo jis nežino, nes to nematė. Brolio kelnės buvo kruvinos. Jis pasakė mamai, kad A. perpjovė tėvas, liepė mamai skambinti į policiją. A. nieko jam neaiškino kas įvyko su tėvu. Kur ir su kokiu peiliu buvo sužalotas brolis A. jis nežino, galbūt jis yra pavėsinėje ar dar kur. Nežino iš kur tėvas paėmė tą peilį, tėvas ne pirmą kartą smurtauja prieš šeimos narius. Prieš jį tėvas yra puolęs su kirviu, mamą yra mušęs. Tėvas neblaivus yra neprognozuojamas. Kodėl brolis A. nurodo, kad tėvas jo nesužalojo, jis nežino. Įvykio metu jis buvo neblaivus, bei pripažįsta, kad su tėvu susimušė (b. l. 113-114).

8. Liudytojas D. D. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kitoje gatvės pusėje gyvena kaimynas F. K., bei jo sūnus adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 1 d. apie 17.00 val., jis buvo pas Kareivas sodyboje. Buvo A. K., Ž. K. bei jis. Po to, buvo dar dvi merginos, kurių jis nepažįsta ir jų nežino. Sodyboje jis buvo gal iki kokios 23.00 val. Jam ir dviem merginoms išvykus grįžo A. ir Ž. tėvai. Kas ten vyko jų namuose jis nieko negali pasakyti, nes nieko nematė ir nežino. Kodėl F. K. nurodo, jog jis buvo ir viską matė, jis nežino. Jis nematė jokių muštynių, bei nematė kaip A. buvo sužalotas peiliu. Šioje šeimoje policija vyksta ne pirmą kartą, nes ten tarp šeimos narių pastovūs konfliktai, bei konfliktuojantis F. K., kuris yra neprognozuojamas. Prieš metus laiko tą pačią dieną buvo sužalota F. K. žmona L. su kauptuku. Jis dar apgynė Loretą ir skambino į policiją. Tėvas A. ir Ž. veja pastoviai iš namų, todėl ten vyksta pastovūs konfliktai. Jis mano, kad A. nesako tiesos ir nori išsukti tėvą, o kas ten vyko tarp jų jis nežino. Dėl kokios priežasties F. nurodo, jog jis su merginomis buvo ir viską matė, tai norėdamas išsisukti iš savo padėties, meluodamas (b. l. 119-120).

9. Liudytoja A. K. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynas F. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 2 d. po dvyliktos nakties, tikslaus laiko nepasakys, išgirdo skambutį į duris, ji tuo metu miegojo. Ji pasižiūrėjo prie durų, kad stovi kaimynas F. Atidarius jai duris jis jos paprašė iškviesti policiją, nes jį sumušė ar tai užpuolė. Prašė pagalbos. Kaimyno veidas buvo kruvinas. Kaimynas šaukė prašydamas pagalbos, ji jam siūlė nusiprausti, jis atsakė, kad kas per kaimynai, kad nepadeda. Ji tuomet paskambino į 112 ir pranešė, kad kaimynui reikalinga pagalba, vyrą kažkas sumušė, kaimynas kruvinas. Ji nesakė ar reikalinga greitoji, patys atsiuntė greitąją. Kol ji kalbėjo telefonu kaimynas išėjo. F. nieko neaiškino kas įvyko. Kaimynas pirmą kartą prašėsi pagalbos. Yra mačiusi vykstant policiją į tuos namus ne kartą, bet dėl ko ji ten vyksta tikrai nežino. Ji su F. sūnumis jokių ryšių nepalaiko, ji nebendrauja. Ji apie įvykį nieko negali pasakyti kas vyko jų namuose, nes jai niekas neaiškino, bei buvo pakelta iš miegų, pati nesuprato kas buvo ir įvyko. Paprašė iškviesti policiją tą padarė, daugiau nieko pakomentuoti negali. Iš F. šeimos narių tą naktį niekas nebuvo atėję. F. buvo šoko būsenoje, ji taip mano, ji nesuprato ar jis buvo blaivus ar ne. Viskas vyko staiga kol ji paskambino užtruko apie 5 minutes. Daugiau F. nebuvo grįžęs į jos namus ir ji jo daugiau nematė. Po įvykio F. K. nebuvo atėjęs (b. l. 125-126).

10. Liudytojas D. K. nurodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. nuo 20.00 val., dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyr. patruliu D. M. ir apie 00.45 val., gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), kad ką tik į pranešėjos namus atėjo kruvinas kaimynas K. 50 m. amžiaus, kuris prašė pagalbos, vyrą kažkas sumušė, reikalinga GMP. Nuvykus nurodytu adresu namo kieme pasitiko F. K., kuris paaiškino, kad jį sumušė sūnus Ž. K.. F. K. veidas buvo kruvinas, tačiau jis sumušimų ar prakirstos lūpos nepastebėjo, sakė jis kai susinervuoja jam iš nosies bėga kraujas. F. K. teigė, kad sūnaus A. K. peiliu nesužalojo. Toliau jis nuėjo į namo vidų pasikalbėti su A. K., kuris yra sužalotas peiliu. Jis A. K. rado antrame namo aukšte kambaryje, jis jo paklausė kas atsitiko, jis jam atsakė, kad tėvas peiliu lauke kažkur jį padūrė. A. parodė kairę koją, kuri buvo sutvarstyta, sutvarstymą nuėmė ir parodė žaizdą. Kraujo nei kambaryje, nei apvaikščiojus lauke, niekur nesimatė. Nukentėjusysis nenurodė su kokiu peiliu buvo sužalotas. Peilis nei lauke nei kambaryje rastas nebuvo. A. K. greitoji išsivežė į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Toliau bendravo su L. K., kuri paaiškino, kad grįžus į namus iš baliaus ji nuėjo miegoti, po to kiek ji pati žinojo iš sūnaus A. žodžių, kad tėvas peiliu jį padūrė, po to F. grįžęs į kambarį puolė ant jos, sūnus Ž. puolė ginti ir jie susimušė. L. K. nematė, kur buvo padurtas jos sūnus A., o kaip Ž. susimušė su tėvu matė. Ž. K. taip pat teigė, kad pats nematė kaip brolis A. buvo padurtas peiliu, tik žino iš brolio žodžių. Ž. K. neneigė, kad susimušė su tėvu. Konflikto priežastis buvo, kad tėvas grįžęs namuose rado pašalinių asmenų, kurių įvardinti niekas nenorėjo. F. K. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Asmenims kurie buvo namuose buvo visiems nustatyti girtumai ir visi buvo neblaivūs. L. K. nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Konkrečios konflikto įvykio vietos namo kieme A. K. nenurodė. Pasitvirtinus smurto artimoje aplinkoje atvejui buvo iškviesta operatyvinė grupė, o kolega surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 131-132).

11. 2021 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint sodybos teritoriją nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10-17).

12. 2021 m. gegužės 2 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota A. K. apžiūra, kur užfiksuota kairės kojos šlaunies, ties keliu sutvarstyta žaizda, daugiau sužalojimų nepastebėta (b. l. 18-22).

13. 2021 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelėje užfiksuoti nukentėjusio A. K. kairės kojos šlaunies kraujuojanti žaizda, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Vengė bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs 2,40 promilės. F. K. nustatytas neblaivumas 1,96 promilės (b. l. 23-26).

14. 2021 m. gegužės 5 d. iš specialisto išvadoje Nr. G 140/2021 (10) nurodyta, kad A. K. padaryta durtinė-pjautinė kairės kojos šlaunies žaizda, sužalojimai šlaunyje galėjo būti padaryti duriančiai pjaunančiu ir aštriu daiktu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė ar pan., veikiant pašalinei jėgai ir nebūdingi griuviminei traumai. Tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas ir tokio pobūdžio, kaip pateikto, peilio geležte. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 40-41)

15. 2021 m. gegužės 3 d. iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė sportines kelnes, kurias vilkėjo įvykio metu (b. l. 44-46).

16. 2021 m. gegužės 20 d. daiktų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuotos apžiūrėtos sportinės kelnės ir kairėje kelnių klešnėje aukščiau virš kelio matoma 0,5 mm skylė ir aplink ją panaši į kraujo dėmę (b. l. 47-52).

17. 2021 m. gegužės 4 d. iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad F. K. pateikė peilį, kuriuo galimai sužalojo sūnų A. K. (b. l. 53-55).

2021-06-07 iš daiktų apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėtas peilis.(b.l.56-61)

Motyvuojamoji dalis

18. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

19. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis F. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo F. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis F. K. smurtavo savo šeimos nario – sūnaus A. K. atžvilgiu, t. y. 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.37 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,96 prom.), konflikto metu, tyčia peiliu dūrė šeimos nariui - sūnui A. K. į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

21. Kaltinamojo F. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

22. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo F. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 54 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 36 parų arešto bausmę.

23. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 193-195).

24. Teismas, skirdamas F. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, vykdo dirbantis R. B. ūkyje (b. l. 190), teistas 2014 m. balandžio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 780 Lt (226 Eur) baudą; 2016 m. vasario 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2020 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs (b. l. 177-181, 183-185), administracine tvarka nebaustas (b. l. 186), taip pat atsižvelgia į F. K. atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, savo elgesio nekeičia, toliau smurtauja, įskaitant ir smurtą artimoje aplinkoje, teismas sprendžia, kad pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą šiuo atveju nėra.

26. Į F. K. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 2 d. 00.50 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 14.35 val. (viena para).

27. Kaltinamajam F. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos sportinės kelnės ir peilis, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

F. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti F. K. galutinę 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į F. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 2 d. 00.50 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 14.35 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad vieną parą arešto bausmės kaltinamasis yra atlikęs.

Kaltinamajam F. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos sportinės kelnes ir peilį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas