- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-214-511/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00573-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. I. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2011-08-12 nutarimu administracinėje byloje V. I. nubaudė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarymą 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
V. I. nubaustas už tai, kad jis, 2010-04-14 po eismo įvykio, kuris įvyko 11 val. 11 min., (duomenys neskelbtini) , vartojo alkoholinius gėrimus, iki visų aplinkybių nustatymo.
Apeliaciniais skundais V. I. ir A. J. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
V. I. skunde nurodo, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo jam inkriminuotas LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, nėra atskleista pažeidimo esmė, nėra aišku iki kokio eismo įvykio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, tuo pažeista jo teisė į gynybą. Be to, neatsižvelgta į tai, kad alkoholį jis vartojo jau nubraižius eismo įvykio schemą, ją pasirašius ir sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą normą. V. I. akcentuoja, kad policijos pareigūnų parodymai, kad A. J. liepė fiksuoti eismo įvykį neatitinka jos parodymų duotų teisme, kai ji nurodė, kad po eismo įvykio iškviesta savo tėvo V. I., pamačiusi jį išgėrusį susinervavo ir dėl to reiškė pretenzijas, o ne dėl eismo įvykio. Apeliantas mano, kad teismas atmesdamas jo prašymą apklausti liudytoju eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavusį K. G. pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą garantiją į teisingą bylos nagrinėjimą. Nepagrįstai vadovavosi įvykio metu buvusios neblaivios V. B. parodymais, o taip pat policijos pareigūno K. T. parodymais, kuris nagrinėjant bylą iš naujo apskritai nebuvo apklaustas. V. I. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2010-05-20, laikinas vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas, o skundžiamo teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra aptarta nuo kada ši teisė jam atimta, o tik nurodytas atėmimo terminas.
A. J. skunde nurodo, kad V. I. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo alkoholinių gėrimų nevartojo ir todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymi, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis numatytomis ATPK 273 str., dėl ko buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, kas sudaro pagrindą grąžinti bylą tirti iš naujo.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas, atsiliepimais į V. I. ir A. J. apeliacinius skundus prašo netenkinti šių skundų reikalavimų ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas pagrįstai taikė administracinę nuobaudą V. I., teigia, kad jo kaltė įrodyta V. B. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, kita rašytine bylos medžiaga bei atkreipė dėmesį, kad būtent A. J., atvykusių policijos pareigūnų pareikalavo įforminti įvykį, kas leidžia suprasti, kad eismo įvykio dalyviai nebuvo užpildę deklaracijos ir nebuvo sutarę dėl visų aplinkybių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. I. nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymu.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, tačiau tai yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. I. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. KET 233 punktas įtvirtina nuostatą, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
V. I. savo kaltę iš esmės neigia, remdamasis būtent pastarąja nuostata, tvirtindamas, kad policijos pareigūnų nė vienas iš eismo dalyvių nekvietė, nes iki jiems atvykstant jau buvo nubraižę įvykio vietos schemą ir jokio ginčo tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo, todėl jam nekilo pareiga, numatyta KET 233 punkte.
Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė ne eismo įvykio dalyviai ar asmuo, kurio turtas šio įvykio metu buvo apgadintas, o šį įvykį iš šalies stebėjusi liudytoja V. B., kuri nuosekliai tiek teikdama paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji kartu su eismo įvykyje dalyvavusiais V. I. ir K. G. girtavo nuo pat 2010-04-04 8 val. ryto. Būtent ši liudytoja patvirtino, kad nei V. I. ir nei K. G. po eismo įvykio jokių eismo įvykio schemų nebraižė, V. I. dukters – nukentėjusiosios A. J. įvykio metu nebuvo ir ji į vietą atvyko jau tuo metu, kai buvo atvykę ir pareigūnai, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. K.. Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nėra nustatyta, kad liudytojus V. B., V. K. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sietų konfliktiški asmeninio pobūdžio santykiai ar kad šie liudytojai siektų melagingai apkalbėti V. I..
V. I. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad po eismo įvykio su K. G. abu išgėrė tris butelius po 1,5 litro talpos 8,8 laipsnių stiprumo alaus. 2010-04-04 12.03.53 val. neblaivumo nustatymo testo duomenys patvirtina, kad V. I. nustatytas 1,76 promilės girtumas. Šių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui nesuprantama koks eismo įvykis, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, nurodomas administracinio teisės pažeidimo protokole, yra nepagrįstas.
Kadangi V. I. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, jam kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų, tačiau jis minėtą pareigą pažeidė, kadangi, kaip pripažino ir pats, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Apelianto skunde nurodyta versija, kad alkoholį jis išgėrė po to, kai dalyvaujant A. J. ir K. G. buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir sutarta dėl visų įvykio aplinkybių, nepatvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. Ši versija paneigta aukščiau išvardintų liudytojų parodymais, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantai jokių eismo įvykio schemų policijos pareigūnams nepateikė, o įvertinus aplinkybę, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 5-10 min., kaip jie nurodė, apgadinto automobilio savininkei A. J. dar neatvykus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusioji su eismo įvykio dalyviais jau buvo sutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių. Teismui nekyla jokių abejonių, jog iškilusioje situacijoje eismo įvykio deklaracija policijos darbuotojams aiškinantis įvykio aplinkybes būtų buvusi pateikta, jei tik ji būtų buvusi surašyta.
V. I. skundo argumentai, susiję su pakartotine liudytojo K. G. apklausa ir teismo išvadų grindimu policijos pareigūno K. T. parodymais, kuris nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo paklaustas, nepagrįsti. Šie asmenys buvo apklausti teismo posėdyje dar prieš tai, kai apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą institucijai papildomam tyrimui. Apeliantai tuo metu dalyvavo teismo posėdyje ir klausimus šiems liudytojams turėjo galimybę užduoti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. K. T. parodė, jog dirbdamas policijos darbuotoju, pagal pranešimą atvyko į įvykio vietą ir rado ten neblaivius K. G. ir V. I.. A. J. atvyko po 15-20 min, susinervinusi prašė įforminti eismo įvykį, apie jokį susitarimą ar pačių nusibraižytą įvykio schemą nieko neminėjo, tokia schema nebuvo pateikta. ( b.l. 84). K. G. parodė, jog A. J. įvykio metu buvo namuose, po įvykio ji sutiko, kad būtų užpildyta deklaracija, nubraižė schemą, apie deklaracijos pildymą policijos darbuotojams sakė( b.l. 85). Kadangi dėl šio įvykio administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ir K. G., tai mažina jo parodymų patikimumą. Be to, šiuos K. G. parodymus paneigia ne tik K. T. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, pakankamai išsamiai aptarta skundžiamame nutarime. Kitaip, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos nutarimo rezoliucinėje dalyje greta specialiosios teisės atėmimo termino yra nurodyta tiksli data nuo kada šis terminas skaičiuojamas.
Nukentėjusioji A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nepranešus apie teismo posėdį, buvo pažeistos ATPK 273 str. nuostatos. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos nukentėjusioji apie 2011-06-23 ir 2011-07-15 vyksiančius posėdžius buvo informuota tinkamai, t.y. jai buvo išsiųsti šaukimai. Į 2011-06-23 ji neatvyko, motyvuodama tuo, kad turi išvykti atostogų. Nors ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia priežastimi, tačiau Biržų rajono apylinkės teismas atidėjo bylos nagrinėjimą. Nukentėjusioji dalyvavo ir buvo apklausta teismo posėdyje, vykusiame 2011-08-02, jokių prašymų teismui nepateikė. Todėl šie nukentėjusios apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. I. padarė LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir nėra jokio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kaip yra pareiškę apeliantai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą. V. I. ir A. J. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.