- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1-54-771/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- K. D.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Mantei Kinaitei-Kučienei, Vaidai Bagdonienei, Agnei Ačienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nukentėjusiajai K. D., kaltinamajam A. P., nukentėjusiajai K. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2020-02-02, apie 5:30 val., viešoje vietoje - duomenys neskelbtini), matant ir girdint kitiems asmenims, mažareikšme dingstimi, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį ir išgąstį, o būtent: tyčia tąsė sugriebęs rankomis nukentėjusiajai K. D. už rankų, smaugė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu trenkė nukentėjusiajai K. D. į galvos sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. D. padarė sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2020-02-02, apie 4 val., atėjo į (duomenys neskelbtini)susitikti su draugu, kuris ten dirba apsauginiu. K. buvo susitikęs dar kelis draugus. Su pastaraisiais kalbėjosi prie baro. Bare buvo nusipirkęs buteliuką „C.“ gėrimo, kurį išgėrė ten pat prie baro. Tuščią butelį paliko ten pat prie baro. Po to pamatė nukentėjusiąją. Priėjęs artyn, nestipriai suėmė už rankos ir paprašė, kad pastaroji eitų su juo pasikalbėti. Nukentėjusioji nesutiko eiti, todėl jis nuėjo prie draugų, kurie tuo metu sėdėjo prie baro. Po to pamatė, kaip nukentėjusioji šoko su L.. Pastarieji šoko vienas priešais kitą. Jis įlindo tarp jų bei pareikalavo, kad pastarasis nustotų šokti su jo drauge. L. pareiškė, kad nukentėjusioji ne jo draugė. To pasėkoje tarp jo ir L. kilo konfliktas. Ginčo metu nukentėjusioji jį patempė už rankos paklausdama ką jis daro. Atsigręžęs į ją, pajuto, kaip jam kažkas smogė į kairįjį žandą. Jis nuėjo, kaip jam pasirodė, prie apsauginio, kuriam papasakojo, kad kažkas jam trenkė. Apsauginis pradėjo visus skirti. Dar šiek tiek pabuvęs šokių aikštelėje, susitiko dvi merginas, su kuriomis pradėjo kalbėtis. Po to nuėjo į rūkomąjį parūkyti. Išėjus iš rūkomojo, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir nuvedė jį prie rūbinės. Prie rūbinės L. puolė jį, tačiau pastarajam kelią užstojo du žmonės. Mano, kad šokių salėje į žandą. jam trenkė L., nes pastarasis prie rūbinės sakė, kad trenks jam dar kartą. Rūbinėje matė nukentėjusiąją. Pastarajai buvo sužalotas veidas prie kairiojo smilkinio, bėgo kraujas. Šokių aikštelėje ją galėjo sužaloti bet kas. Šokių aikštelėje prie savęs jis neturėjo jokio butelio ar bokalo. Jis telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Prieš įvykį išgėrė 2 bokalus po 0,5 l. alaus ir 2 po 0,33 l. talpos „C.“ alaus buteliukus. Buvo šiek tiek apsvaigęs. Tą kieki alaus išgėrė per 6 val. Šokių aikštelėje jis nukentėjusiąją nebuvo suėmęs už rankų ir nesmaugė. Nukentėjusiajai nesmūgiavo į galvą. Savo veiksmais negalėjo nukentėjusiajai padaryti kraujosruvas kairiajame dilbyje, sužalojimų kaktos srityje. Konfliktas šokių aikštelėje užtruko keletą minučių.
Nukentėjusioji K. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4-6 mėn. Vienu laikotarpiu buvo pora. Dažnai pykdavosi. Išsiskyrė po Naujųjų metų, ji nebenorėjo tęsti santykių. Vasario 2 d. su draugėmis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)vėliau 3-4 val. į „(duomenys neskelbtini)Ten nuėjome apie 3-4 val. ryte. Kaltinamasis žinojo, kad ji su draugėmis bus mieste. Būnant prie baro, matė į klubą atėjusį kaltinamąjį. Kaltinamasis priėjo prie jos, stipriai suėmė už kairės rankos dilbio ir pradėjo tempti. Sakė, kad nori pasikalbėti. Nuo to tempiamoji patyrė fizinį skausmą. Tą įvykį matė P. V.. Ji pareiškė, kad nenori kalbėtis. Kaltinamasis nuėjo šalin. Po to ji nuėjo prie staliuko. Kaltinamasis vėl priėjo prie jos ir vėl patempė už rankos. Ji pareiškė, kad nenori kalbėtis. Kaltinamasis nuėjo šalin. Po to ji nuėjo į šokių aikštelę, kur šoko ratelyje su L. ir T. ir draugėmis. Pamena, kad šokių aikštelėje prie jos buvo priėjęs agresyviai nusiteikęs kaltinamasis. Ar pastarasis turėjo ką nors rankose, ji nepamena. Stovėdamas priešais, kaltinamasis abiem rankom ją smaugė. Bandė nuo savęs nustumti kaltinamąjį. Kaltinamasis konfliktavo su L. ir T.. Nenorėdama daugiau konfliktuoti, ji nusisuko tikslu paimti šalia ant padėtus savo daiktus. Kaltinamasis liko jai iš šono, arba už nugaros. Nuo grindų paėmė savo daiktus ir atsisuko į tą pusę, kur turėjo stovėti kaltinamasis. Jai reikėjo praeiti šalia kaltinamojo link išėjimo. Tuo metu jai į smilkinį atskriejo stiklinis daiktas. Nuo smaugimo momento iki smūgio sudavimo buteliu praėjo keletą sekundžių, spėjo paeiti 3-4 žingsnius. Ji nematė kas metė, tačiau mano, kad metė kaltinamasis, nes daugiau su niekuo nekonfliktavo. Iš smilinio jai pradėjo bėgti kraujas. Ji nubėgo link rūbinės, nes ketino važiuoti namo. Prie rūbinės apsaugos darbuotojas jai suteikė medicinos pagalbą, sutvarstė žaizdą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad prieš įvykį matė kaltinamojo rankoje alaus butelį. Tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nes apklausa buvo padaryta netrukus po įvykio. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltinamojo rankose buvo butelis, tai reiškia, kad taip ir buvo. Smaugimo metu ji nejuto skausmo, nes buvo strese, išsigandusi. Pamena, kad skausmą kale pajuto tik vėliau po įvykio, kai nusiramino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nuo smaugimo ji patyrė fizinį skausmą. Ji buvo apklausta netrukus po įvykio, todėl geriau atsiminė. Šiuo metu daug kas užsimiršo. Po įvykio ji mažiau pasitiki savimi, jaučiasi nesaugi, nebenori vaikščioti po barus. Specialisto teismo mediko užfiksuotas sužalojimas dilbyje galėjo atsirasti po kaltinamojo sugriebimo.
Liudytojas T. V. parodė, kad įvykio dieną apie 3 val. jis kartu su broliu L. C. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)Nukentėjusioji jau buvo, šoko su draugėmis. Kartu su jomis bešokant šokių aikštelėje, išgirdo konfliktą tarp kaltinamojo ir L. C.. Po to matė, kaip kaltinamasis rankomis smaigė nukentėjusiąją. Pastaroji šaukė „Ką asilė darai“. Bandė pastaruosius išskirti. Kaltinamojo rankoje matė ar tai stiklinę, ar tai butelį alkoholinio gėrimo. Nukentėjusiajai pasiūlė eiti iš aikštelės. Nusisukus bei paėjus apie porą žingsnių, pro jį iš už nugaros praskriejo ar tai bokalas, ar tai taurė bei pataikė nukentėjusiajai į smilkinį. Taurė, ar bokalas atskrido jam iš už nugaros. Iš tos pusės, kur buvo kaltinamasis. Jis nematė kas metė. Einant iš šokių aikštelės, kaltinamasis buvo jam už nugaros. Apsauginis išvedė juos laukan bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ieškodamas brolio, eidamas nuo baro link šokių aikštelės, jis prasilenkė su kaltinamuoju. Jo rankose nematė jokių daiktų. Pastarasis grasino jam ir draugams. Po to jis grįžo prie nukentėjusiosios. Ramino pastarąją, nes ji verkė. Kaltinamasis taip pat buvo priėjęs. Šalia buvę jam nepažįstami vaikinai sakę, kad matė, kaip kaltinamasis metė į nukentėjusiąją.
Liudytoja S. Z. parodė, kad įvykio dieną su draugėmis K. ir P. po vidurnakčio nuėjo į „(duomenys neskelbtini)Ten šoko, linksminosi. Kai stovėjo prie baro, prie jų priėjo agresyvus kaltinamasis bei pradėjo kabinėtis. Paėmė K. už rankos bei pradėjo tempti. Jos manymu, toks patempimas galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. K. pareiškė, kad nenori su pastaruoju bendrauti. Po to jos visos nuėjo į šokių aikštelę. Šokių aikštelėje kaltinamasis vėl priėjo prie K.. Po to ji grįžo prie staliuko. K. liko šokių aikštelėje. Po kurio laiko prie jos pribėgo užsidengusi galvą K.. Matė, kad pastarajai bėga kraujas. Nukentėjusioji pasakė, kad pastarajai smogė kaltinamasis bei nubėgo link išėjimo. Ji sustabdė nukentėjusiąją tarpduryje. Netrukus atbėgo ir apsaugos darbuotojas, atvažiavo medikai. Vėliau pastaroji jai pasakojo, kad buvo smogta šokių aikštelėje stikliniu daiktu. Pastaroji nematė kas smogė.
Liudytoja P. V. parodė, kad įvykio dieną su draugėmis S. ir K. atėjo į (duomenys neskelbtini). Ten atsistojo prie baro, siekdamos užsisakyti gėrimų. Tuo metu prie jų priėjo kaltinamasis, kuris pradėjo tempti už rankos, liepdamas eiti kartu su juo pasikalbėti. pareiškė, kad nenori eiti ir liepė paleisti jos ranką. Kai buvo šokių aikštelėje, kaltinamasis dar kartą buvo priėjęs prie nukentėjusiosios ir tempė pastarąją už rankos. Kas toliau vyko ji nematė, nes nuėjo su kitomis draugėmis. Vėliau susitiko S., kuri papasakojo, kad K. su praskelta galva išvežta į ligoninę. Ji nuvyko į ligoninę. Ten pat matė ir kaltinamąjį. S. pasakė tik, kad praskėlė K. galvą ir, kad ją išvežė greitoji, kas praskėlė, nesakė, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis P., galbūt turėjom tokį įtarimą, bet tiksliai nežinom.
Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo „(duomenys neskelbtini)apsaugos darbuotoju. Įvykio metu buvo prie laukinių durų pastato viduje. Prie jų priėjo mergina, kuriai buvo prakirsta kakta. Nukentėjusioji per „(duomenys neskelbtini)jam parodė kaltinamojo nuotrauką ir paaiškino, kad kaltinamasis jai praskėlė galvą. Tą asmenį jis rado šokių salėje bei atvedė prie nukentėjusiosios. Kaltinamasis teisinosi, sakė tikrai taip negalėjo pasielgti, negalėjo trenkti nukentėjusiajai. Be to nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis ją smaugė.
Liudytojas N. Z. parodė, kad įvykio dieną Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)apsaugos darbuotoju. Įvykio metu jis buvo prie laukinių durų pastato viduje. Prie jo priėjo mergina bei pranešė, kad pastarąją kažkas sumušė. Per „(duomenys neskelbtini)telefone parodė ją sumušusio asmens nuotrauką. Tą asmenį surado šokių salėje, bei atsivedė prie nukentėjusiosios. Matė, kad nukentėjusiajai buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas. Kaltinamasis savo kaltę neigė. Nukentėjusiosios paklausė, ar atvestas kaltinamasis ją sumušė. Nukentėjusioji patvirtino tai.
Liudytojas L. C. parodė, kad įvykio dieną nuo 00 val. iki 4 val. jam paskambino nukentėjusioji ir pasiūlė atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)Jis kartu su T. V. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)Ten šalia baro susitiko nukentėjusiąją su draugėmis. Atsigėrę svaigalų, nuėjo į šokių aikštelę pašokti. Bešokant, prie jo iš dešinės priėjo kaltinamasis ir papriekaištavo, kad jis „atšoktų“ nuo pastarojo „mergos“. Pastebėjo, kad kaltinamasis vienoje rankoje turėjo ar tai stiklinę, ar tai stiklinį buteliuką. Po to jie nestipriai apsistumdė. Kai kaltinamasis jį stumdė, nukentėjusioji prašė kaltinamojo pasitraukti, negadinti jai vakaro. Matė, kaip kaltinamasis tampė nukentėjusiąją, suėmęs pastarąją už peties. Kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas kitam dar kažką sakė. Jis negirdėjo ką, nes aplink buvo triukšminga. Viena šalia šokusi jo draugė paprašė jo nesivelti į konfliktą. Jis pasakė, kad jis nedaro nieko blogo. Kai vėl pažiūrėjo į nukentėjusiąją, pastaroji buvo suklupusi. Prie pastarosios atsiklaupė draugė. Šalia stovėjęs T. V. pasakė, kad į nukentėjusiąją buvo mesta iš stiklinės. Ant nukentėjusiosios veido matė kraują. Pastarosios draugė prašė nesivelti į konfliktą. Po to apsaugos darbuotojai nukentėjusiąją nuvedė į nuošalią vietą. Prie nukentėjusiosios buvo žmonių susibūrimas bei kaltinamasis. Kaltinamojo rankose nieko nebuvo. Kaltinamasis neigė sužalojęs nukentėjusiąją. Girdėjo, kaip jam nepažįstami trys vaikinai sakė, kad būtent kaltinamasis metė į nukentėjusiąją. Klausė kaltinamojo kodėl pastarasis tai neigia. Sekančią dieną kaltinamasis per (duomenys neskelbtini)jį apkaltino nukentėjusiosios sužalojimu. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltinamasis per sulenktą ranką buvo apsikabinęs nukentėjusiąją už kaklo. Kadangi apklausa buvo atlikta netrukus po įvykio, tada geriau viską atsiminė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo duotus parodymus.
Specialisto teismo išvadoje Nr. G 185/2020(04) nurodyta, kad K. D. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje, muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 85-86).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. P. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas (b.l. 109, 110).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2020-02-02, apie 5:30 val., „(duomenys neskelbtini)prie besišokančių nukentėjusiosios, liudytojų T. V., L. C., S. Z., priėjo kaltinamasis, kuris pareikalavo, kad liudytojas L. C. liautųsi šokti su nukentėjusiąja, nes nukentėjusioji yra pastarojo draugė. Dėl to tarp kaltinamojo ir L. C. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai. Konflikto metu nukentėjusioji prašė kaltinamojo liautis kabinėtis, negadinti jai vakaro bei eiti šalin. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai. Kaltinamasis apkabino sulenkęs ranką nukentėjusiąją per kaklą bei smaugė. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir apklaustų liudytojų parodymai. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiosios nesmaugė, nes jo parodymai prieštarauja minėtiems įrodymams. Dėl patirto streso įvykio metu nukentėjusioji nejuto skausmo kakle. Jį pajuto tik vėliau po įvykio, kai nusiramino. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Kelių sekundžių bėgyje, po to, kai nukentėjusioji nusisuko ir vėl atsigręžė į kaltinamojo pusę, į nukentėjusiąją buvo mestas nenustatytas stiklinis daiktas, kuris jai pataikė į veido kairiąją pusę bei sudužo. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo T. V. parodymai, iš dalies liudytojo L. C. parodymai, kuris matė sudužusios stiklinio daikto šukes šokių aikštelėje ir kuriam apie sužalojimą stikliniu daiktu papasakojo liudytojas T. V., specialisto teismo mediko išvada. Kaltinamasis neigia metęs stiklinė daiktą į nukentėjusiąją. Byloje nepavyko nustatyti asmenis, kurie tiesiogiai matė asmenį, metusį į nukentėjusiąją stiklinį daiktą. Byloje yra duomenų, kad stiklinis daiktas buvo mestas minėto konflikto metu iš ten kur stovėjo kaltinamasis. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo T. V. parodymai. Iškarto po to kaltinamasis nuėjo šalin nuo nukentėjusiosios. Kai apsaugos darbuotojai atvedė kaltinamąjį prie nukentėjusiosios, trys nenustatyti vaikinai teigė, kad būtent kaltinamasis metė į nukentėjusiąją stiklinį daiktą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo L. C. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis prie besišokančių nukentėjusiosios ir liudytojų buvo priėjęs laikydamas stiklinį buteliuką ar stiklinę. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. C. ir T. V. parodymai. Vėliau, kai kaltinamąjį prie nukentėjusiosios atvedė apsaugos darbuotojai, kaltinamasis rankose jau nieko neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo L. C. parodymai. Atsižvelgdamas į nustatytas minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad į nukentėjusiąją stiklinį daiktą metė bei pastarąją sužalojo būtent kaltinamasis. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad į šokių aikštelę atėjo neturėdamas jokio stiklinio daikto ir kad buteliuką nuo alkoholinio gėrimo buvo palikęs prie baro, nes jo parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Teismui netikėti liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Dar iki minėto įvykio kaltinamasis du kartus buvo priėjęs prie sėdėjusios prie baro nukentėjusiosios bei du kartus ją tampė už rankos, sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų S. Z., P. V. parodymai, specialisto teismo mediko išvada.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kaltinamojo įžūliu elgesiu viešojoje vietoje – naktiniame klube „Mega“. „<...> Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Kaltinamojo A. P. elgesys – nukentėjusiosios tąsymas už rankų, jos smaugimas, smūgio sudavimas nenustatytu objektu pastarajai į galvos sritį, vertinamas, kaip įžūliu, moralės pobūdžiu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgsiu. „<...> smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.) Neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje, muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nurodė, kad siekė su nukentėjusiąja pasikalbėti dėl jų pašlijusių santykių, aplinkiniai jį nedomino. Liudytojo L. C. pareikalavo nešokti su nukentėjusiąja, nes nukentėjusioji yra jo mergina, dėl to su L. C. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarieji apsistumdė. „<...> motyvas ir tikslas nėra būtinieji Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).??? „Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).??? Kaltinamojo veika peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui – nukentėjusiajai K. D., bet ir aplinkai, aplinkiniams. Savo veiksmais kaltinamasis sukėlė sumaištį ir išgąstį aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ištirti bylos įrodymai neparodo, kad kaltinamasis turėjo konkretų tikslą pažeisti visuomenės tvarką ir viešąją rimtį, tačiau iš aplinkos, kurioje vyko konfliktas, turėjo ir privalėjo suprasti, kad jo elgesys – smurto naudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, gali sukelti kitiems asmenims išgąstį bei sumaištį, taip elgtis norėjo, todėl laikoma, kad veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.??? Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – nemokamus viešuosius darbus.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybe, kaltinamajam skirtina bausmė, uri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 2d. numatyta: „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui alos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 82.24 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro nukentėjusiosios gydymo išlaidos. Žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. bei skirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Iš A. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos , (duomenys neskelbtini) 82.24 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 24 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.