Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2019 m. vasario 13 d. apie 11.40 val. gyvenamojo namo virtuvėje, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine L. S., tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius L. S. į kaktą, taip mušdamas šeimos nariui – sutuoktinei L. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 54-55), kad su sutuoktine L. S. kartu gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d. nuo ryto kartu su sutuoktine gėrė degtinę, kilo žodinis konfliktas dėl pritrūkusio alkoholio, jis nesusivaldė ir tyčia ranka sudavė gal du, tiksliai kiek neprisimena, smūgius L. S. į kaktą. Į kitas kūno vietas L. S. smūgių nesudavė. L. S. susinervino, pradėjo šaukti, jis išėjo į lauką parūkyti. Jam išėjus L. S. užsirakino namo lauko duris ir jo neįleido į vidų. Supykęs koja išspyrė lauko durų stiklą ir pro išdaužtą lauko durų stiklo tarpą įėjo į namą. Buvo jau nusiraminęs, pradėjo tvarkyti durų stiklus, juos šluoti, bet atvyko policija. Pripažino sudavęs smūgius L. S. į kaktą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė dėl girtumo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. S. parodė (b. l. 23-24), kad su sutuoktiniu R. S. gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d. ji buvo namuose su R. S., nuo ryto dviese gėrė degtinę virtuvėje. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. S. tyčia rankos kumščiu jai sudavė ne mažiau tris smūgius į kaktą. Dėl R. S. suduotų smūgių jai pradėjo skaudėti kaktą, jautė, kad pradėjo kakta tinti, ji verkė, nes R. S. sudavė smūgius. Iki šiol jaučia skausmą kaktoje, kuri yra patinusi, tačiau neprakirsta. Kai jis smūgiavo ji buvo užsidengusi veidą rankomis. Dėl R. S. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, kakta ištinusi, tačiau pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, nes žymesnių sužalojimų nepatyrė. Ji R. S. smūgių nesudavė. Po smūgių sudavimo R. S. išėjus į lauką parūkyti, ji užsirakino lauko duris. R. S. supykęs, kad jo neįleidžia į vidų, tyčia spirdamas išdaužė lauko durų stiklą. Išdaužęs lauko durų stiklą R. S. atsidarė lauko duris ir įėjo į vidų. Ji sėdėjo virtuvėje, jau buvo iškvietusi policiją. R. S. daugiau jos nelietė. Dėl šio įvykio kaltas alkoholis, su R. S. sutaria gerai. R. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl padarytos žalos nereiškia, jam atleidžia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios L. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (b. l. 10-15), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, kuris vagonėlio tipo. Prie vagonėlio lauko sienos pastatytas prieangis. Įėjus pro šio prieangio lauko duris patenkama į vidų, kur yra kitos plastikinės durys vedančios į vagonėlio vidų. Šių durų stiklas išdaužytas. Ant grindų prieangyje ir kambaryje yra stiklo šukių krūvos. Virtuvėje jaučiasi alkoholio ir cigarečių dūmų kvapas. Kambaryje netvarkinga, daiktai išmėtyti;

- tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), kuriame nurodyta, kad pranešėja L. S. yra akivaizdžiai apsvaigusi, ant kaktos matomas patinimas. Pranešėja nurodė, kad sutuoktinis R. S. jai sudavė smūgius ranka į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą;

- tarnybinis pranešimas (b. l. 21), kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BL 140 straipsnio 2 dalį. Alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, N. ARFM-0029, patikros Nr. 0856946, 2019 m. vasario 13 d. 12.10 val. L. S. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, R. S. – 2,73 promilių neblaivumas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2019 m. vasario 13 d. apie 11.40 val. gyvenamojo namo virtuvėje, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sutuoktinei L. S. kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į kaktą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą. Už R. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 63).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sutuoktinę. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis R. S. praeityje teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 45-46), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 37-44), nedirba (b. l. 35), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 36), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 32). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2019 m. vasario 14 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodė, jog sutinka su baudžiamojo įsakymo priėmimu (b. l. 65). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką R. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. vasario 13 d. 12.00 val. iki 2019 m. vasario 14 d. 10.55 val. (b. l. 48-49, 50) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. kardomojo kalinimo laiką nuo 2019 m. vasario 13 d. 12.00 val. iki 2019 m. vasario 14 d. 10.55 val. t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.