- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- I1-6523-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01737-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas, ir K. J.) skundu ir patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 153,21 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliko nuo 2019 m. birželio 14 d., o 2020 m. vasario 13 d. tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Tvirtino, kad, išvykstant iš Alytaus PN, jam nebuvo grąžinti, pareiškėjo vertinimu, prabangūs „Salamander“ firmos odiniai batai, dėl to jis patyrė 153,21 Eur turtinę žalą. Paaiškino, kad šie odiniai batai buvo laikomi Alytaus PN sandėlyje kartu su kitais jo daiktais. Teigė, kad nors batai nebuvo grąžinti, tačiau Alytaus PN darbuotojai privertė jį pasirašyti, kad atsiėmė visus savo daiktus. Nurodė, kad netekęs „Salamander“ firmos odinių batų, buvo priverstas avėti senus ir nepatogius batus, dėl to patyrė 1 000 Eur vertinamą neturtinę žalą, pasireiškusią reikšmingais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, fizinės ir emocinės sveikatos sutrikdymu (b. l. 1-3, 35-37).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą papildomai nurodė, jog, 2020 m. vasario 13 d. išvykdamas į kitą pataisos įstaigą, Alytaus PN administracijai įteikė skundą dėl negrąžintų jam batų, bei pakartojo, jog atsiskaitymų lape patvirtinimą, kad gavo visus daiktus, pasirašė tik dėl pareigūnų prieš jį panaudoto fizinio bei psichologinio smurto (b. l. 48).
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu prašė K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Alytaus PN nurodė, kad K. J. į pataisos įstaigą atvyko 2019 m. birželio 14 d., buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerą Nr. 45 ir priskirtas paprastajai grupei, o 2020 m. vasario 13 d. išvyko į kitą pataisos įstaigą tolimesniam bausmės atlikimui. Alytaus PN paaiškino, kad, priimant nuteistuosius į pataisos įstaigą, daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pareiškėjui atvykus į pataisos įstaigą, buvo nustatyta, kad jis turi daugiau daiktų, negu teisės aktai leidžia turėti su savimi. Dėl šios priežasties K. J. buvo leista pasirinkti, kuriuos daiktus jis pageidauja turėti su savimi, o kuriuos daiktus perduoti į pataisos įstaigos sandėlį. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas Nuteistojo daiktų apraše nenurodė perduodamų daiktų pavadinimų, 2019 m. birželio 14 d. saugojimui perdavė 6 krepšius, 1 maišą ir 2 dėžes, juos įvardino kaip „tašės su daiktais“ ir „dėžės aparatūrai“. Alytaus PN teigė, kad neturi jokių duomenų apie saugojimui perduotus pareiškėjo „Salamander“ firmos odinius batus. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjo prašymu jam buvo perduota naudojimui 1 dėžė, 1 maišas ir krepšiai. Alytaus PN teigė, kad 2020 m. vasario 13 d. pareiškėjui išvykstant iš Alytaus PN, jis pasirašydamas patvirtino, kad jam buvo grąžinti 3 krepšiai ir 2 dėžės, pareiškėjas ant atsiskaitymo lapelio pasirašė ir raštu nurodė, kad visus savo daiktus pasiėmė ir pretenzijų niekam neturi.
Be to, Alytaus PN nurodė, kad iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros buvo gautas 2020 m. balandžio 8 d. raštas Nr.(AP-3247)3S-3534, kuriuo prašoma išnagrinėti nuteistojo 2020 m. kovo 30 d. skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui. Alytaus PN pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir pateikė į jį atsakymą, duomenų, kad pareiškėjas šį atsakymą būtų skundęs įstatymo nustatyta tvarka, neturi. Alytaus PN teigė, kad pataisos įstaigoje nebuvo atliekamas tyrimas (patikrinimas) dėl batų dingimo fakto, pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su pareiškimu, skundu ar prašymu konkrečiai dėl batų dingimo ir dėl to patirtos materialinės žalos. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia abstrakčiais argumentais, jis nepateikė jokių įrodymų, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos (b. l. 52-55).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prievolės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia teiginiu, kad, išvykstant iš Alytaus PN į kitą įkalinimo įstaigą, jam nebuvo grąžinti Alytaus PN sandėlyje saugoti jam priklausę 153,21 Eur vertės „Salamander“ firmos odiniai batai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, galiojusios iki 2020 m. sausio 22 d.) reglamentavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Bylos duomenimis, K. J. į Alytaus PN atvyko 2019 m. birželio 14 d., pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerą Nr. 45, priskirtas paprastajai grupei.
Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte buvo numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturėjo viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę buvo neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, turėjo būti paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas nustatytos formos protokolas. Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami nustatytos formos specialiame žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Vidaus tvarkos taisyklės numatė, kad iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai turėjo būti saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio; sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturėjo viršyti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė viršija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija privalėjo pasiūlyti nuteistajam per tris mėnesius nustatytą masę viršijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi būti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamą bendrąją masę viršijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminą jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.
Atsakovės atstovo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, K. J. atvykus į Alytaus PN, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi daugiau leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, negu nustatyta teisės aktuose. Dėl šios priežasties, pareiškėjo pasirinkimu, dalis jo turimų daiktų buvo perduoti į sandėlį saugojimui. Parengto 2019 m. birželio 14 d. Nuteistojo daiktų aprašo Nr. 516 duomenimis, pareiškėjas į sandėlį prašė perduoti 6 krepšius (originale – tašės) su daiktais, 1 maišą su daiktais, 1 dėžę su daiktais ir 2 dėžes aparatūrai (b. l. 58). Šiame daiktų apraše pareiškėjas konkrečiai neišvardino, kokius daiktus jis yra sudėjęs į perduotose saugojimui dėžes, krepšius ir maišą.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad 2019 m. birželio 26 d., pareiškėjo prašymu, dalis sandėlyje saugotų daiktų jam buvo grąžinti (b. l. 53). Aplinkybę, kad dalis daiktų pareiškėjui buvo grąžinta patvirtina 2019 m. birželio 26 d. Nuteistojo daiktų aprašas Nr. 516 (toliau – ir 2019 m. birželio 26 d. daiktų aprašas). Kokius konkrečius daiktus pareiškėjas paliko tolimesniam saugojimui Alytaus PN sandėlyje, 2019 m. birželio 26 d. daiktų apraše neišvardino, šiame dokumente apibendrintai nurodyta, kad saugojimui perduota 1 dėžė su daiktais, 1 maišas su daiktais ir 3 krepšiai (originale – tašės) su daiktais (b. l. 59).
Įvertinus 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. daiktų aprašus, daroma išvada, kad juose esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jis į Alytaus PN sandėlį saugojimui nustatyta tvarka kartu su kitais daiktais perdavė ir nuosavybės teises valdytus „Salamander“ firmos odinius batus.
Pareiškėjas teigė, kad, atvykus į Alytaus PN, batai iš jo buvo paimti jėga ir neleista jų turėti su savimi.
Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede buvo pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, kitų daiktų sąrašas. Šio sąrašo 2.6 punkte buvo nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti avalynę, įskaitant šlepetes ir sportinę avalynę.
Atsakovės atstovas nurodė, kad teisės aktai nenustatė, kokius daiktus, kurie viršijo leidžiamų turėti daiktų svorį, galima paimti iš nuteistojo, todėl pataisos įstaigos pareigūnai leido pačiam K. J. apsispręsti ir pasirinkti, kokius daiktus, viršijusius leidžiamą turėti daiktų svorį, jis pasirinks perduoti saugojimui į sandėlį.
Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl draudimo turėti odinius batus jis būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. K. J. nenurodė, kad šiuo klausimu priimtus Alytaus PN administracijos sprendimus būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Teismo vertinimu, aplinkybę, kad Alytaus PN atsižvelgė į pareiškėjo valią pasirinkti, kuriuos daiktus perduoti saugojimui į sandėlį, o kuriuos turėti su savimi, ir sprendė pareiškėjo teiktus prašymus, patvirtina Nuteistojo daiktų aprašai, iš kurių matyti, kad, pareiškėjo prašymu, dalis sandėlyje saugotų daiktų, jam buvo grąžinta.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundo argumentas apie prieš jo valią paimtus batus ir draudimą juos turėti su savimi atmetamas kaip nepagrįstas bylos duomenimis.
K. J. teigė, kad tik dėl pareigūnų grasinimų ir prieš jį panaudoto fizinio bei psichologinio smurto, išvykdamas iš Alytaus PN, pasirašė, jog gavo visus savo daiktus. Pareiškėjas tvirtino, kad 2020 m. vasario 13 d., kai iš Alytaus PN sandėlio buvo grąžinti jo daiktai, jis iš karto pastebėjęs, jog nėra batų, todėl raštu pataisos įstaigos administracijai teikė pretenzijas.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjas šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. būtų raštu kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl negrąžintų batų. Alytaus PN Turto valdymo skyriaus sandėlininko Č. Š. 2020 m. balandžio 24 d. parengto pranešimo Nr. 7.20/1-2259 duomenimis, K. J. išvykstant į kitą pataisos įstaigą, buvo atnešti visi sandėlyje saugoti jo daiktai, K. J. juos pasitikrino, pretenzijų nepareiškė, Daiktų apskaitos kortelėje pasirašė, kad daiktus gavo (b. l. 61). Atsakovės atstovas pateikė Daiktų apskaitos kortelę Nr. 516, kuri leidžia daryti išvadą, kad pataisos įstaigos sandėlyje buvo saugoti 3 krepšiai (originale - tašės) su daiktais ir 2 dėžės aparatūrai, šie daiktai 2020 m. vasario 13 d. pareiškėjui grąžinti, daiktų grąžinimo faktą pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 62).
Be to, vertinant pareiškėjo teiginį, kad Alytaus PN pareigūnai jam grasino, naudojo prieš jį smurtą ir privertė pasirašyti, jog gavo visus sandėlyje saugotus daiktus, taikoma bendroji įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią, pareiškėjas privalo pakankamai detaliai aprašyti teisei priešingą pareigūnų elgesį. Teismo vertinimu, K. J. tvirtinimas apie prieš jį pavartotą smurtą yra deklaratyvus, abstraktus ir visiškai nekonkretizuotas. Pareiškėjas, teigdamas, kad Alytaus PN pareigūnai, siekdami iš jo išgauti rašytinį patvirtinimą, vartojo prieš jį fizinį ir psichologinį smurtą, detaliai nenurodė, kokiomis veikomis pasireiškė šis smurtas, neįvardino konkrečių pareigūnų, jo teigimu, naudojusių prieš jį smurtą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti, jog prieš pareiškėją būtų buvęs panaudotas psichologinis ir fizinis smurtas, kad dėl to pareiškėjas nedelsdamas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Nenustačius tokių duomenų, pareiškėjo argumentai, kad jis Daiktų apskaitos kortelėje pasirašė priverstas pareigūnų, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN administracija nepateikė atsakymų į kai kuriuos jo siųstus skundus, o pateiktuose atsakymuose į skundus pateikė melagingą informaciją.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas. Detalus šios teisės reglamentavimas įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje „ Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais“.
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN administracija, gavusi iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo, parengė atsakymą ir jį pateikė pareiškėjui. Tokia išvada daroma, įvertinus Alytaus PN 2020 m. balandžio 30 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 8-2595 „Dėl skundo“ (b. l. 60). Be to, atsakovės atstovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, pateikė papildomus paaiškinimus, kad Alytaus PN neturi duomenų apie K. J. 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. kovo 13 d. skundus (prašymus) dėl batų dingimo. Atsakovės atstovas pateikė pareiškėjui parengtus atsakymus į jo 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. balandžio 24 d., Kalėjimo departamentui teiktus skundus.
Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, būtų teikęs skundus dėl Alytaus PN 2020 m. balandžio 30 d. rašto „Dėl skundo“ Nr. 8-2595 „Dėl skundo“, nenustatyta.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie Alytaus PN neišsamią informaciją yra deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio, todėl jais nesiremiama.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Nenustačius neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.