- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- A17.-2252-738/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01408-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birute Drozdienė
- Pažeidėjas
- Ž. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas Ž. J. surašytas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 22 d., 13.15 val., žinodamas, jog specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad jo sužadėtinė išėjo iš Kauno klinikinės ligoninės, kurioje dirba, ir galimai nori nusižudyti.
Šalies argumentai
Ž. J. teismo posėdyje paaiškino, jog jis nežinojo, kad pagalba nereikalinga, buvo įsitikinęs, jog J. B.- S. gali nuėjusi į mišką nusižudyti. 2018-08-21 jis matėsi su J. ir ji buvo labai susinervinusi, sakė, kad kažkas atsitiko darbe, nekalbi, nenorėjo bendrauti, jautė didelį stresą. Kitą rytą ji ne kartą Jurgitai skambino, tačiau jos telefonas buvo išjungtas, todėl jis labai jaudinosi, nerimavo, prisiminė savo mamą, kuri nusižudė nuėjusi į miškai, kai jis dar buvo mažas, tada išsigando ir paskambino policijai. Jis yra visiškai vienas, giminių neturi, todėl išsigandęs, jog praras ir draugę, buvo įsitikinęs, kad policijos pagalba būtina, nes reikia padėti J. ir ją surasti, todėl ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, net neįtardamas, kad gali būti apkaltintas melagingu pranešimu.
J. B.-S. paaiškinime (b. l. 4) patvirtino Ž. J. paaiškinimus, kad ji prieš dieną, iki atvyko pas ją į namus policijos pareigūnai, buvo labai susinervinusi, susijaudinusi, jautė stresą dėl nemalonumų darbe ir su niekuo nenorėdama bendrauti grįžusi namo išsijungė mobilaus ryšio telefoną, į namus nieko neįsileido ir tik atvykus policijos pareigūnams suprato kaip išgąsdino savo draugą Ž. J.. Teigia, kad jos draugas yra labai jautrus žmogus, smarkiai jaudinasi dėl jos, rūpinasi ja, todėl jo poelgis negali būti laikomas kaip tyčinis melagingas pranešimas apie nebūtą įvykį.
Ž. J. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje grindžiama:: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta, jog Ž. J. 2018 m. rugpjūčio 22 d., 13.15 val., Kaune, Eivenių g. 2, žinodamas, jog specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad jo sužadėtinė išėjo iš Kauno klinikinės ligoninės, kurioje dirba, ir galimai nori nusižudyti, nes gavo iš jos žinutę, kad ji yra miške, išgėrusi vaistų. Policijos pareigūnai nuvykę į J. B.-S. namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ją rado namie ir ji paaiškino, jog sau nieko neketina daryti, jai viskas gerai. Ž. J. negalėjo paaiškinti savo poelgio, minėtos SMS žinutės taip pat nepateikė, t. y. buvo nustatyta, jog informacija neteisinga (b. l. 1-2); pranešimo informacija, iš kurios matyti, jog Ž. J. kvietė pareigūnus, nes manė, jog J. B.-S. yra miške išgėrusi vaistų ir nori nusižudyti, o pareigūnai nuvykę pas ją į namus rado ją sveiką, nesužalotą, todėl nusprendė, jog tai melagingas iškvietimas (b. l. 3); J. B.-S. paaiškinimu iš kurio matyti, kad Ž. J. kreipėsi į policiją norėdamas sužinoti jos buvimo vietą, nes tą dieną po darbo ji pasijuto blogai, jautė stresą, todėl pasakė, kad nenori bendrauti, grįžusi namo išsijungė mobilaus ryšio telefoną, nors prieš tai kelias dienas bendravo, teigė, jog jis labai jautrus žmogus, pergyveno ir rūpinosi ja (b. l. 4); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, kuris patvirtina, kad Ž. J. nėra baustas už jokius administracinius nusižengimus (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, paaiškinimais asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad byloje esant abejonių, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.
Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Ž. J. veiksmuose nėra būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba yra nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį negalima.
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ž. J. skambino pagalbos telefonu būdamas įsitikinęs, jog pareigūnų pagalba būtina. Jo patirtis, praradus vaikystėje mamą, kuri būtent streso būsenoje nuėjo į mišką ir nusižudė, palikdama mažametį sūnų vieną, ir situacija, kai draugė pajutusi stresą dėl darbo, nebenorėjo su juo bendrauti, o grįžusi dar ir telefoną išjungė, privertė jį stipriai jaudintis dėl draugės ir kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos telefono numeriu, kad policijos pareigūnai padėtų ir surastų draugę kol šiai nieko neatsitiko.
Kaip minėta, būtinas ANK 493 straipsnio 2 dalyje straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis yra tyčia, kuris nustatomas įvertinus tai, kaip asmuo suvokė tą informaciją, kurią nurodė skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, ar jis žinojo, kad pagalba iš tikrųjų nėra reikalinga. Ž. J. buvo nurodęs, jog gailisi dėl fakto, tačiau nenurodė, jog jis melagingai tai darė, posėdyje paaiškino priežastis savo poelgio ir nurodė, kad buvo įsitikinęs , jog pagalba būtina, bijojo, kad draugei kas nors neatsitiktų, nes nežinojo kur ji yra, o paskutinį kartą kai ją matė, ji buvo labai susinervinusi. Ir jokių duomenų, kad jis tyčia melagingai pranešė apie nebūtą įvykį, nėra. Net ir liudytoja patvirtino, jog jis labai jautrus žmogus ir galėjo susidariusią situaciją įvertinti kaip grėsmę gyvybei, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą (toliau – Įstatymas) bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju Ž. J. veiksmuose nenustatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia, t. y. žinant, kad pagalba aiškiai nereikalinga, iškvieti policijos pareigūnus. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl Ž. J. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. J. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.