Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo administracinė byla D. B. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ str. 9 d., įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Edgaras Užpurvis D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 067998 už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas, vykdydamas projektus „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba“ ir „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra“ (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, neteisėtai, prie (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje valstybinėje žemėje išvertė 707 m³ atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 1,5 m³ statybinio laužo. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., šalia nebeeksploatuojamo buvusio kolūkio karjero išvertė 120 m³ atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 15 m³ asfaltbetonio laužo. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. atliekų tvarkymo taisyklių įsakymo Nr. D1-368 7 punkto reikalavimus. Tokie D. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51³ str. 9 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis specialistas Edgaras Užpurvis prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą, kuriuo D. B. administracinės bylos teisena pagal ATPK 51³ str. 9 d. nutraukta, ir priimti naują nutarimą D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apelianto teigimu, Skuodo rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintinas.

Teismas skundžiamame nutarime nurodė: „Apie iškilusią laikino atliekų sandėliavimo vietos problemą D. B. informavo gamybos direktorių J. K., kuris kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną dėl kitos vietos suderinimo, būtent prie apleisto karjero ir laisvoje teritorijoje už kapinių (14 b.l.), tokiems sprendinių pakeitimams projektuotojas neprieštarauja, techninio projekto laikinos grunto sandėliavimo vietos, atliekų kiekiai nėra esminiai statinio reikalavimai, dėl kurių reiktų koreguoti techninius projektus (70 b.l.).“ Apelianto teigimu, tokie teismo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, šiuo atveju Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-637. Šių taisyklių 8 p. numato, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Atsiradus projekte pasikeitimų, papildymų ar taisymų, jis privalo būti taisomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-808 redakciją, patvirtintą Statybos techninio reglamento 44 p., 48 p, 49 p.

Nagrinėjamu atveju ir iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad projekte buvo klaidingai parinkta sandėliavimo vieta, o tai turėjo patikrinti ir suderinti užsakovai su projektuotojais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – tai institucija, kuriai privalo užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72- 3017, 2011-06-20 redakcija).

ATPK 256 str. 1 ir 2 d. įtvirtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspęsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais ir kt. Administracinio pažeidimo protokolas yra viena iš priemonių, padedančių nustatyti faktinius duomenis administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 067998 už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas, vykdydamas projektus „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba“ ir „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra“, (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, neteisėtai prie (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje valstybinėje žemėje išvertė 707 m atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 1,5 m³ statybinio laužo. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. šalia nebeeksploatuojamo buvusio kolūkio karjero išvertė 120 m³ atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 15 m³ asfaltbetonio laužo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. atliekų tvarkymo taisyklių įsakymo Nr. Dl-368 7 punkto reikalavimus. Už tai numatyta administracinė atsakomybė ATPK 51³ str. 9 d.

Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. neteisėtai valstybinėje žemėje buvo išversta 707 m³ atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 1,5 m³ statybinio laužo, nurodant konkretų ATPK straipsnį bei taisyklių, kurių reikalavimai buvo pažeisti, punktus. Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole D. B. suformuluotas kaltinimas yra konkretus, o surinkti įrodymai leidžia pagristi neteisėtą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas.

ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktu įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-03 pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 02/F5-61 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos Aleksandrijoje, Lenkimuose, Mosėdyje, Ylakiuose, geriamos vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) gyv., pagal parengtą darbo projektą ir Vandens tinklų statybos darbų (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) gyv., pagal parengtą techninį – darbo projektą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad buvo išversta atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei asfaltbetonio laužo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad projekte numatytos šios statybos metu susidarysiančios atliekos: nepavojingos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, atliekamas gruntas, kurios bus išvežamos pagal atskirai rangovo sudarytą sutartį su šias atliekas priimančia įmone, lentelėje dėl statybos atliekų tvarkymo nurodyta, kad statybinės atliekos, kurių kodas 17 09 04 (mišrios statybinės ir griovimo atliekos) laikomos konteineriuose ir išvežamos pagal atskirai rangovo sudarytą sutartį su šias atliekas priimančia įmone, apie atliekamą gruntą nepasisakyta, duomenų apie rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis byloje nėra, D. B. nurodė, kad tokios sutartys sudarytos nebuvo.

ATPK 51³ str. 9 d. nustatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) sakymo Nr. D1-368 7 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Taisyklių 7 p. nustatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu turi įrodyti būtent Institucija.

Minėta, kad viena iš ATPK 51³ straipsnio 9 dalies dispozicijoje numatytų sąlygų yra aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, t. y. tokiais veiksmais turi būti padaryta žala aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas.

Kokių nors įrodymų apie tai, kad dėl prie (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje valstybinėje žemėje išversto 707 m³ atliekamo grunto, kuris projektuose nurodytas kaip nepavojinga atlieka, bei 1,5 m³ statybinio laužo, buvo padaryta žala aplinkai, Institucija nepateikė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. atliekų tvarkymo taisyklių (įsakymo Nr. D1-368) 17 p. numato, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Byloje nėra duomenų, kad minėtos nepavojingos atliekos būtų laikomos daugiau kaip metus laiko.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų procese realiai susidarys šios atliekos: antriniam perdirbimui tinkamos atliekos (plastikas nuo pakuočių, PVC ir PE vamzdžių nuopjovos, armatūros atraižos, betono atliekos (kodas 17 01 07), asfaltbetonio atliekos (kodas 17 03 02), atliekamas neužterštas gruntas, kurios bus panaudotos to paties objekto dangų atstatymui. Nepavojingos statybinės atliekos gali būti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 8 p., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-637). Nustatyta, kad pagal projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus turi užbaigti 2013-09-30. Projekte pažymėta, kad vieta laikinam atliekų sandėliavimui yra šalia (duomenys neskelbtini) II tvenkinio užtvankos, ši vieta yra privačioje žemėje, su jos savininku sandėliavimo vieta nederinta, tai paaiškėjo pradėjus darbus, kuriems leidimai buvo išduoti atitinkamai 2012-08-14, 2012-09-07 ir 2012-08-24. Taip pat nustatyta, kad apie iškilusią laikino atliekų sandėliavimo vietos problemą D. B. informavo gamybos direktorių J. K., kuris kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną dėl kitos vietos suderinimo, t. y. prie apleisto karjero ir laisvoje teritorijoje už kapinių, ir tokiems sprendinių pakeitimams projektuotojas prieštaravimų nepateikė, techninio projekto laikinos grunto sandėliavimo vietos, atliekų kiekiai nėra esminiai statinio reikalavimai, dėl kurių reiktų koreguoti techninius projektus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūra savo apeliaciniame skunde nurodo, kad D. B. pažeidė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-637. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole toks kaltinimas D. B. nebuvo suformuotas, jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl laikytinas nepagrįstu ir plačiau neaptartinas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 2 p. numato, kad valstybinę žemę naudoja savivaldybės – valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka. Byloje nėra paneigta, kad grunto išpylimo vieta buvo valstybinėje žemėje ir kad ji buvo suderinta su savivaldos institucija ((duomenys neskelbtini) seniūnija). D. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas. Byloje nėra įrodymų, kad jis savavališkai būtų pasirinkęs vietą kur išpilti nepavojingas atliekas, jas asmeniškai būtų vežęs ar palikęs laikinam laikymui, t. y. laikytina, kad jis nėra ir tinkamas subjektas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.