- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-7019-714/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bugas“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compenca Vienna Insurance Group“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compenca Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bugas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compenca Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovės) ieškinys dėl 511,36 Eur išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka, 15 Eur žyminio mokesčio ir visų bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bugas“ (toliau – atsakovės). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, A. P., vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilį), kuris priklauso atsakovei, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustas minėto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė išmokėjo 2556,96 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad ji įgijo teisę reikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė nesusisiekė su ieškove nei telefonu, nei atvyko pas ieškovę, nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar jokios kitos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovė atsakovei registruotos buveinės adresu siuntė kvietimą su prašymu užregistruoti įvykį, tačiau atsakovė su ieškove nesusisiekė ir dokumentų nepateikė.
2019 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose priimtas ieškovės prašymas padidinti ieškinio reikalavimą iki 587,01 Eur ir priteisti 29,04 Eur vertimo išlaidas. Ieškovė prašyme dėl ieškinio reikalavimo padidinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad ieškovė, administruojant žalos bylą užsienyje, patyrė papildomas 378,27 Eur išlaidas, todėl ieškinio reikalavimas didinamas 75,65 Eur suma (378,27 Eur x 20 procentų). Bendra ieškinio suma sudaro – 587,01 Eur. Ieškovė teismui pateikė dokumentus, verstus iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą (eismo įvykio deklaraciją ir 2018 m. birželio 8 d. sąskaitą), kurių vertimo išlaidos yra 29,04 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad jos darbuotojas A. P., Vokietijoje vairavęs atsakovei priklausantį Automobilį, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Po eismo įvykio A. P. paskambino ieškovės nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) ir informavo apie minėtą eismo įvykį, nurodydamas visas įvykio aplinkybes. A. P. skambino iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbuotoja A. P. informavo, kad jei truks kokių nors duomenų, ji jam paskambins. Po savaitės jam paskambino ta pati darbuotoja, ji dar kartą pasitikslino eismo įvykio aplinkybes, tačiau jokių dokumentų pateikti neprašė. A. P. jokios eismo įvykio deklaracijos ar jos kopijos negavo, ją pasiliko Vokietijos policijos pareigūnai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nors Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apdraudusiam jo civilinę atsakomybę apie eismo įvykį, tačiau šiame įstatyme yra numatyta išimtis – kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, būtent tai, kad A. P., būdamas užsienyje, neturėjo galimybės raštu pranešti apie eismo įvykį, todėl apie tai pranešė telefonu. Atsakovė pasinaudojo įstatyme numatyta išimtimi. Atsakovė ieškovę informavo tinkamu būdu.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva bendradarbiaudama su užsienio partneriais gavo eismo įvykio deklaraciją ir transporto priemonės nuotraukas, tačiau už šių dokumentų paiešką ir persiuntimą ieškovė patyrė papildomų išlaidų. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė ieškovei nepateikė užpildyto pranešimo apie transporto priemonės žalą, kurio atsakovės buvo prašoma išsiunčiant informaciją tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu. Šiuo pranešimu ieškovei turėjo būti pateikta papildoma, būtina eismo įvykio tyrimui informacija.
Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos. Ieškovė nurodė, kad ieškovės kontaktų centre, priimančiame pranešim us apie draudiminius įvykius, skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas.
Ieškovės atstovas į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2019 m. spalio 28 d. prašymas ir rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-40425)). Ieškovės ar jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Atsakovės atstovas M. U. į teismo posėdžius atvyko.
Atsakovės atstovas M. U. teismo posėdžio metu parodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Bugas“ užsiima statybiniais darbais. Jis yra šios įmonės savininkas. Šios įmonės veikla apima visą Lietuvos teritoriją, 2018 metais buvo dirbama ir Vokietijoje. M. U. parodė, kad 2018 metais įmonės vardu jis apdraudė Automobilį akcinėje draudimo bendrovėje Compenca Vienna Insurance Group“. 2018 metų vasario mėnesį jis komandiravo 4 asmenis dirbti į Vokietiją, kurių vienas iš jų buvo A. P.. 2018 metų kovo 20 dieną A. P., Vokietijoje, vairuodamas Automobilį atsitrenkė į automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio „Mazda 6“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai užpildė įvykio deklaraciją, nufotografavo įvykio vietą, o A. P. nubaudė 15 Eur ar 20 Eur bauda. Policijos pareigūnai taip pat nufotografavo A. P. vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninį pasą, automobilio Draudimo sutartį. Kai A. P. grįžo į viešbutį, kuriame gyveno, jis jam paskambino ir paklausė, ką daryti. Tada jis jam pasakė ieškovės telefono numerį, į kurį jis turi paskambinti. A. P. paskambino ieškovės darbuotojai, paaiškino visą situaciją. Tuo viskas ir pasibaigė. Po savaitės, kuomet A. P. jau buvo grįžęs į Lietuvą, jam paskambino ta pati ieškovės darbuotoja. Tuo metu jis buvo šalia A. P. ir girdėjo pokalbį. A. P. ieškovės darbuotojai vėl paaiškino visą situaciją. Ieškovės darbuotoja paaiškino, kad jei reikės papildomos informacijos ar dokumentų, ieškovė dar kartą su juo susisieks. Po 1 metų 5 mėnesių jis gavo laišką, kuriame buvo nurodyta ieškovei sumokėti 20 procentų nuo išmokėtos draudiminės sumos. Tada jis paskambino ieškovei. Ieškovės darbuotoja jam pasakė, jog jie gali tartis, ir jis gali sumokėti pusę prašomos sumokėti sumos. Jis pasakė, kad nesutinka mokėti. M. U. parodė, kad jis nieko neleistino nepadarė. Jei jis būtų kaltas, jis butų sumokėjęs ieškovei. Vėliau ieškovė jam atsiuntė apmokėti advokato ir vertimo išlaidas. Ieškovė jam nurodė, kad jis turi įrodyti, jog jis ar A. P. skambino ieškovei. Jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Bitė“, prašydamas pateikti telefono skambučių išklotinę, tačiau šios įmonės darbuotoja pasakė, kad skambučių duomenys yra saugomi tik pusę metų. Jis mano, kad ieškovė specialiai laukė 1,5 metų, t. y. kol nebus galima įrodyti aplinkybės, jog buvo skambinta ieškovei. Į pateiktus klausimus M. U. atsakė, kad Automobilis yra registruotas atsakovės vardu. Kuomet M. U. iš A. P. sužinojo apie eismo įvykį Vokietijoje, jis paskambino T. R., kuris davė telefono numerį, į kurį reikia paskambinti ir pranešti apie įvykį. Jis parodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Draudimo sutartį apie draudiminį įvykį reikia pranešti per 3 darbo dienas. M. U. parodė, kad pranešimo forma galėjo būti tiek skambutis telefonu, tiek laiškas elektroniniu paštu. Kiek jis ar jo šeimos nariai yra turėję draudiminių įvykių, visada apie įvykį užtekdavo pranešti skambučiu telefonu. M. U. parodė, kad įvykio deklaraciją pateikė Vokietijos teisėsaugos institucija. A. P. įvykio deklaracijos niekas nedavė. Vokietijos policija pati informavo ieškovę apie eismo įvykį ir pateikė įvykio deklaraciją. T. R. yra ieškovės brokeris. T. R. davė telefono numerį, iš kurio, esant užsienyje, galima skambinti įvykus įvykiui. Ieškovė jam neskambino. Pati pirmoji žinutė dėl sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka buvo 2019 m. liepos 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo įsakymas. Iš ieškovės jokios pretenzijos prieš tai jis nebuvo gavęs. Kai jis gavo teismo įsakymą, tada jis paskambino ieškovei. Ieškovės darbuotoja jam pasakė, kad jis gali sumokėti pusę sumos. Jis nesutiko. Po kiek laiko jis vėl paskambino ieškovei, ir kita darbuotoja jam pasakė, kad jokių pusių nebus, reikia sumokėti visą sumą. Jis nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas tik po 1,5 metų, kuomet jau negalima įrodyti aplinkybės, jog buvo skambinta ieškovei ir pranešta apie įvykį. Nors prieš tai ieškovė pati tylėjo, niekas nieko nesakė, nerašė, neskambino. Ieškovė pareiškė, kad ji sutinka, kad bus galima nemokėti pinigų, kuomet jis įrodys, jog jis jiems skambino, tačiau to įrodyti jau nėra galimybės.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu, parodė, kad M. U. yra jo buvęs darbdavys, jų santykiai geri. A. P. parodė, kad jis yra buvęs uždarosios akcinės bendrovės „Bugas“ darbuotojas. 2018 m. kovo 20 d. Vokietijoje jis vairavo atsakovei priklausantį Automibilį ir padarė eismo įvykį. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie užpildė įvykio deklaraciją, buvo fotografuojama įvykio vieta, vairuotojo pažymėjimas, pasas. Tuo viskas ir pasibaigė. Grįžus namo, jis paskambino M. U.. Tą pačią dieną, vakare jis atsiuntė telefono numerį. Tada jis kitą dieną paskambino ieškovei. Ieškovės darbuotoja paklausė kaip viskas buvo, ir jis papasakojo visą įvykį. Ieškovės darbuotoja paklausė, kur buvo pildyta deklaracija, jis atsakė, kad Vokietijoje. Grįžus į Lietuvą, po savaitės, jam paskambino ta pati ieškovės darbuotoja, dar kartą paklausė kaip įvyko eismo įvykis, ar buvo visi dokumentai nufotografuoti, ar buvo nufotografuotos transporto priemonės. Jis atsakė, kad šį darbą atliko policija ir viskas tuo pasibaigė. Ji jam pasakė, kad jei truks kažkokių dokumentų, ji jam paskambins. Jis nežino, ar pokalbiai buvo įrašinėjami. Jis skambino iš atsakovės telefono numerio, kuris yra (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
2017 m. kovo 22 d. tarp ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compenca Vienna Insurance Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bugas“ buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdrausta automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilio), valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. kovo 20 d., Vokietijoje, A. P., vairuodamas minėtą automobilį, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 2556,96 Eur 2018 m. liepos 18 d.
Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 12 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 60.3 punktu, Draudimo sutarties 1.5.2. (e) punktu, nurodė, kad atsakovė per 3 darbo dienas raštu nepranešė apie eismo įvykį bei nebendradarbiavo siekiant atskleisti žinomas aplinkybes apie eismo įvykį, todėl ieškovė turi teisę iš atsakovės reikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo sumos grąžinimo, t. y. 511,39 Eur. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka.
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis).
Šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pareigą transporto priemonės valdytojui pranešti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta ir šalių draudimo sutarties 1.5.2 punkte. Be to sutartyje 1.5.12 punkte numatyta, kad vykdant sutarties sąlygas visi šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Taigi tiek įstatymu, tiek šalių sutartimi nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaraciją. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Draudimo įmokos mokėjimu, draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti visą ar dalį draudimo išmokos) iš draudėjo. Atsakovė, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas privalėjo pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykį. Atsakovės atstovas ir liudytojas nurodė, kad apie eismo įvykį ieškovei pranešė telefonu, nors nepateikė kitų įrodymų, jog per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovę apie eismo įvykį, telefonų pokalbiai, skambučių išklotinės neišliko. Atkreitinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis įvyko užsienio valstybėje, transporto priemonę vairavo ne juridinio asmens vadovas, o darbuotojas, susijęs su juridiniu asmeniu pagal darbo sutartį. Ši aplinkybė yra svarbi, vetinant priežastis, dėl kurių nebuvo pranešta raštu apie įvykį.
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Byloje įrodyta, jog atsakovė ir praėjus nurodytam terminui neįvykdė pareigos pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai, turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių. 2018 m. gegužės 3 d. ieškovė siuntė kvietimą atsakovei, juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu sutartyje, ragindama pateikti informaciją apie įvykį, tačiau tokios informacijos negavo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60, 60.3 p. nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį ir iš valdytojo draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taigi, įstatymas suteikia teisę draudikui įvertinus įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes, nustatyti grąžintinos išmokėtos sumos dydį nuo 0 iki 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas neįvykdė pareigos informuoti, draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nustatyta 20 procentų dydžio grąžintinos išmokos dalis vertintina kaip proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo išmokos iš draudėjos (CK 6.280 straipsnio 1 d.).
Teisė reikalauti draudimo išmokos mokėjimo šiuo atveju kildinama ne iš žalos (nuostolių) draudikui padarymo, o iš Įstatymo ir šalių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės normų aiškinimo, taigi teismas pagrįstai ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 115,41 Eur draudimo išmokos, t. y. maksimalią 20 procentų nuo išmokėtos 577,04 Eur draudimo išmokos sumos (CPK 185 str.).
Atsakovei nepateikus draudikui savo dokumentų, ieškovė patyrė papildomas išlaidas, susijusias su įvykio administravimu, teko versti dokumentus į lietuvių kalbą. Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo bylos pradinio pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos 2019 m. liepos 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bugas“, juridinio asmens kodas 300017159, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 587,01 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 1 centą) išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka, 29,04 Eur (dvidešimt devynis eurus 4 centus) vertimo išlaidų atlyginimui, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.