- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 2-19-647/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02519-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Vykintas Bulotas
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš A. I. AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 2273,15 Lt, įpareigojant Atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas (duomenys neskelbtini)), priteisti iš A. I. AAS „Gjensidige Baltic“ naudai Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį – 54 Lt, kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pažymą – 95,94 Lt), įpareigojant Atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas (duomenys neskelbtini)), priteisti iš A. I. AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant Atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas atstovas nurodė, kad 2012-05-30 (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis motociklas. 2012-06-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip eismo įvykio kaltininkui, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. D., kurio civilinė atsakomybė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, draudimo bendrovė, kaip kaltininko draudikas, išmokėjo 2273,15 Lt draudimo išmoką už sugadintą transporto priemonę – motociklą. Draudimo bendrovė 2012-08-27 dar kreipėsi į policiją dėl įvykio kaltininko, buvo atsiųstas tas pats protokolas. Draudimo išmoką išmokėjo 2012-09-07. 2012-10-26 atsakovui pareiškė pretenziją. Po draudimo išmokos išmokėjimo, 2012-10-02 buvo gautas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kad teisena draudėjo atžvilgiu nutraukta. Remiantis šiuo dokumentu, praėjus apskundimo terminui, su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydami grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Draudėjui civilinė atsakomybė nekilo, todėl reiškiami ieškinio reikalavimai. Pranešimą apie įvykį gavo birželio 1 d. Į 2012-10-26 pretenziją iš atsakovo atsakymą gavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas nurodė, kad įvykis įvyko 2012-05-30, transporto priemonės apžiūra atlikta 2012-06-05, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012-06-07. Po to vyko bylos nagrinėjimas. Paskutinio posėdžio dieną draudikas kreipėsi raštu į policiją dėl informacijos pateikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo priimtas 2012-09-05, tuo tarpu išmoka išmokėta 2012-09-07, t. y. po teismo nutarimo priėmimo. Draudikas išmoką privalo išmokėti tik įsitikinęs draudžiamojo įvykio egzistavimu. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad buvo pakankamai duomenų draudimo išmoką išmokėti. Draudimo bendrovė prisiėmė riziką, todėl reikalauti grąžinti išmokėtas sumas dabar nėra jokio pagrindo. Jokių žinių, kad ieškovas nesutiktų su atsakovo pozicija, išreikšta atsakyme į pretenziją, ieškovas neteikė. Ieškinys pareikštas tuomet, kai praėję visi terminai pateikti apeliacinį skundą. Todėl yra užkirstos galimybės įrodinėti draudiminio įvykio egzistavimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Atsakovas nurodė, kad buvo eismo įvykis, po to teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo. Kadangi turėjo materialinių nuostolių, buvo pasiruošęs nutarimą skųsti. Ir tuo metu, kai ruošė medžiagą, jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Susisiekė su draudimo atstovu A. Š., su kuriuo visą laiką bendravo, buvo pasakyta, jog pinigai išmokėti teisėtai ir gali juos naudoti, taisyti transporto priemonę. Pokalbiai užfiksuoti išklotinėse. Pagrindo skųsti nutarimo jam nebuvo. Po to, praėjus apskundimo terminui, gavo pretenziją iš draudimo bendrovės. Liko tokioje situacijoje, kad turi pinigus grąžinti, negali skųsti nutarimo. Mano, kad būtų apskundęs ir bylą laimėjęs. Avarija įvykio judrioje sankryžoje, aplinkui buvo daug žmonių. Atnaujinti apskundimo termino gavęs pretenziją neprašė. Administracinio teisės pažeidimo byloje atstovo neturėjo, nežinojo, kad galima atnaujinti praleistą terminą.
Liudytojas A. Š. nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, kada įvyko pokalbis tarp atsakovo žmonos ir jo. Jam buvo užduotas klausimas, ar jie gali naudotis išmokėta draudimo išmoka, ar nereiks tos išmokos grąžinti. Jis iš pradžių nesuprato klausimo, todėl klausė, dėl kokių priežasčių jie turėtų tą išmoką grąžinti. Pasakė, kad yra policijos protokolas, kad jų draudėjas yra sukėlęs eismo įvykį, o kitų aplinkybių jie nežino. Tuo pokalbis paprasčiausiai ir pasibaigė. Jam nebuvo užsiminta, kad vyksta teismai, aiškinamasi dėl kaltės. Prieš išmokant draudimo išmoką į policiją buvo išsiųstas papildomas paklausimas. Jiems buvo atsiųstas protokolas ir, remiantis tuo protokolu, jie priėmė sprendimą atlyginti žalą. Draudimo išmoką privalėjo išmokėti, nes suėjo trijų mėnesių terminas. Vyko pokalbiai dėl žalos dydžio. Praktikos bendrauti su policijos pareigūnais nėra. Sprendimą išmokėti išmoką priėmė jis. Vadovaujantis policijos pateikta medžiaga, buvo įsitikinęs draudiminio įvykio egzistavimu. Apie bylos nagrinėjimą teisme nežinojo. Apie tai, kad byla nutraukta, sužinojo tik 2012-10-02.
Liudytoja L. L. nurodė, kad tikrindama banko sąskaitas per internetinę bankininkystę, pamatė, kad yra pervesta suma iš draudimo bendrovės. Tada pasiskambino vadybininkui, kuris kuravo atsitikimą, ir paklausė, ar gali naudoti išmoką. Jai buvo pasakyta, kad pinigus naudoti gali, todėl pinigus ramiai naudojo. Tiksliai negali pasakyti, ar minėjo apie priimtą nutarimą. Buvo užtikrinta, kad pinigus naudoti gali.
Liudytoja V. K. nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį stovėjo kitoje gatvės pusėje, tuo metu kioskelyje mokėjo už butą. Išgirdo kritimą, atsisuko pasižiūrėti. Mašina, kuri važiavo iš šoninės gatvelės, pavažiavo atgal ir tada nuvažiavo į dešinę nesustojusi pasidomėti, kas atsitiko. Pačio autoįvykio nematė, kiek supranta motociklininkas parvirto, kad išvengtų smūgio. Automobilis buvo išvažiavęs į gatvę, motociklininkas buvo antroje juostoje. Motociklininkas griuvo į kairę. Automobilio vairuotojas pasišalino skubėdamas. Bandė įžiūrėti numerius, tačiau to padaryti nespėjo. Manytų, kad kaltas tas, kuris išvažiavo iš kiemo ir pasišalino nepasidomėjęs, kas įvyko. Nebuvo kitų, kas galėtų sukelti šią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-05-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis motociklas (b. l. 62-63). 2012-06-07 automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. D., kurio civilinė atsakomybė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (ATP b. l. 2-3). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3142-88/2012 nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad J. D. nedavė kelio važiuojančiam motociklui, dėl ko pastarasis vengdamas susidūrimo krito ir sugadino motociklą, bei pasitraukė iš įvykio vietos (ATP b. l. 62-64). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, kaip automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo J. D. draudikas (b. l. 18), remdamasis transporto priemonės techninės apžiūros protokolu ir atstatomojo remonto sąmata (b. l. 21-22) 2012-09-07 išmokėjo atsakovui 2273,15 Lt žalos atlyginimą už sugadintą transporto priemonę (b. l. 16). 2012-10-02 ieškovas gavo informaciją, kad bylos teisena nutraukta (b. l. 12-15) ir 2012-10-26 pareiškė atsakovui pretenziją (b. l. 17) dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, jog jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. nuostatomis. CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė ir ieškovo prašomos taikyti teisės normos išimtį. Pagal CK 6.241 str. 1 d. 3 p., negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2012-09-07, tuo tarpu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2012-09-05. Nutarimas per nustatytą 20 dienų apskundimo terminą apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo. Tai reiškia, kad draudimo išmoka buvo išmokėta dar iki nutarimo byloje įsiteisėjimo, tačiau jau po nutarimo priėmimo. Teismas pažymi, kad ieškovas yra profesionalus draudikas, kuris pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kaip profesionalus draudikas turėjo žinoti apie vykstantį bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, nurodyta 2012-06-07 administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo remiantis, kaip nurodo ieškovas, ir buvo išmokėta išmoka. Įvertinus bylos aplinkybes, laikytina, kad draudimo išmokos išmokėjimas atitiko geros moralės kriterijus, ieškovas, atsižvelgiant į aplinkybes, to daryti neprivalėjo. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir atsakovo elgesys. Nenustatyta, kad atsakovas klaidino ieškovą, ar nenurodė (nuslėpė) svarbius duomenis. Priešingai, atsakovas vykdė šalių kooperavimosi pareigą, jo žmona skambino (b. l. 48) teiravosi ieškovo apie tai, ar jie gali naudotis išmokėta draudimo išmoka, ar nereiks tos išmokos grąžinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismas laiko, kad atsakovui išmokėta draudimo išmoka negali būti išreikalauta kaip įgyta be teisinio pagrindo, todėl ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinys atsakovui A. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo atmestinas.
Iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 700,00 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą (LR CPK 93 str. 1 d.).
Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistina 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, 13,08 Lt (trylika litų 8 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.