- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-967-785/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01870-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- V. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria pratęstas 6 mėnesiams laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. A., gim. 1964-11-15, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Baudžiamojoje byloje 2016-01-11 prokuroro nutarimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civiliniam ieškiniui užtikrinti, laikinai apribotos kaltinamojo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 5,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-06-28 nutartimi pratęsė 6 (šešiems) mėnesiams, nuo 2016-07-11, 2016-01-11 nutarimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis laikinai apribotos kaltinamojo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 5,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Skunde kaltinamasis prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą V. A. turtui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra motyvuojama tik tuo, kad pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neišnykę. Mano, kad motyvų nebuvimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Net ir tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paskirtas teisėtai, tai savaime nereiškia, kad šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimas yra pagrįstas. Mano, kad turi būti remiamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl procesinių prievartos priemonių terminų pratęsimo proporcingumo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. A. skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas).
Skunde kaltinamasis V. A. teigia, kad skundžiam nutartis yra nemotyvuota. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog negalima teigti, kad 2016-06-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra be motyvų, be to motyvai, kuriais remiantis buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra nurodyti 2016-01-11 prokuroro nutarime. Tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-06-28 nutartimi pratęsdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodė, kad pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neišnykę. Pažymima, kad šiuo atveju procesinės prievartos priemonės pratęsimas yra betarpiškai susijęs su nutarimu, kuriuo buvo paskirta ši procesinė prievartos priemonė, todėl šioje nutartyje teismas sutikdamas procesinės priemonės skyrimo pagrindais ir sutikdamas su jos paskyrimo motyvais, neprivalo kartoti tų pačių motyvų, kurie jau buvo nurodyti.
Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamojo V. A. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.