- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-190-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57427-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo.pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.
Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 18 d. ir nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 29 d. (4 paros).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 16 d. apie 13.30 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suėmė savo sugyventinei R. V. už kaklo, stūmė ją į sekciją, suėmęs už veido, spaudė jos skruostus bei grumtynių metu nulaužė jai nagą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 27 d. apie 13 val., savo buvusios sugyventinės R. V. namuose, (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, grasino jai, kad apipils jos veidą rūgštimi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio mėn., nenustatytu laiku, metu nenustatytoje vietoje, per mobiliojo ryšio programą „Viber“, iškoneveikdamas nukentėjusiąją necenzūriniais bei įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, siųsdamas jai grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias bei garso žinutes, kad ją papjaus ir nužudys, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją R. V.Kauno apylinkės teismas skirdamas kaltinamajam bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis turi nuolatinį darbą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl taikė BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir paskirti minimalų – vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Skunde teigiama, jog teismas nuteistajam skyrė per ilgą bausmės atidėjimo laikotarpį. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. A. M. nurodo, kad yra dirbantis, po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, oficialiai dirba UAB „D.“ vadovo padėjėju, nėra užfiksuotą atvejų, jog jis siektų kontakto su nukentėjusiąja. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, palaikė skunde nurodytus argumentus, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo nustatyti jam trumpesnį – minimalų – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. M. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Baudžiamasis įstatymas, nustatydamas tik bausmės vykdymo atidėjimo termino ribas – nuo 1 iki 3 metų (BK 75 str. 1 d.), suteikia teismui diskrecijos teisę parinkti šio termino trukmę. Teismų praktikoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką teismai parenka atsižvelgdami į skiriamos bausmės dydį, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumą, į galimybę pasiekti bausmės tikslus kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą, nors nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nėra jam palanki (A. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas. Priešingai, tik ilgesniu tinkamu elgesiu bei sąžiningu darbu A. M. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė ir šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Taigi, tik simbolinės, apeliantui priimtinos, nuobaudos skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo A. M. asmenybę, jam paskirtos bausmės dydį ir įpareigojimus, tinkamai parinko dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes kolegija nemato pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.