Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Laimanto Misiūno

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1015-620/2006 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Rokiškio rajono savivaldybės Obelių seniūnija nuo 2006-01-01 iki 2006-01-17 eksploatavo katilinę neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybės Obelių seniūnijai (toliau – Seniūnija) gamtos išteklių naudojimo leidimo P5/29 terminas baigėsi 2005-12-31. Kitas leidimas Nr. P2-5/032 buvo išduotas atsakovui 2006-01-17, nors apie tai, kad baigsis leidimo Nr. P5/29 galiojimo laikas atsakovas buvo informuotas dar 2005-06-03 surašant privalomąjį nurodymą Nr.S 10-29(2-05) ir kad js turi laiku paduoti paraišką naujam leidimui gauti. Seniūnija naujo leidimo laiku neišsiėmė ir jį gauti kreipėsi iš dalies pavėluotai. Už tai, kad seniūnija eksploatavo katilinę neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, Obelių seniūnijos darbuotojas Algimantas Milaknis nubaustas administracine bauda pagal ATPK 86 str., kurios jis neginčijo ir ją sumokėjo. Seniūnija toliau eksploatavo katilinę neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 14 str. 3 d. 7 p. ir 19 str. 1 d. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau-Taisyklės) (Žin. 2002, Nr. 85-3684) (LR Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymo Nr. Dl-330 redakcija) (Žin., 2005, Nr. 103-3829) 4, 7 ir 26 punktų reikalavimus. Tuo pačiu atsakovas nevykdė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. nuostatų ir už tai yra atsakovui paskaičiuota padaryta žala aplinkai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 (Žin., 2002, Nr. 93-4026), 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 98-4347) ir 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. Dl-76 (Žin., 2006, Nr. 24-814), kuriais patvirtinta aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodika. Paskaičiuota žala sudaro 5292,66 Lt. 2006-05-29 raštu Nr. V3-1952 Seniūnijai buvo pateikta pretenzija dėl žalos, padarytos aplinkai atlyginimo, tačiau žala geranoriškai nebuvo atlyginta. Ieškovas LR Aplinkos įstatymo 14, 32 str., ir LR CK 6.263 str. pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 5292,66 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2006-11-16 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 5292,66 Lt atlyginti padarytą žalą aplinkai ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui. Priteisė iš atsakovo 162,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad pagal LR Aplinkos įstatymo 32 straipsnį, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalą aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant galimybei, sušvelninti pažeidimo pasekmes. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-01-17, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (leidimas išduotas 2006-01-17) vykdė neteisėtą veiką - eksploatavo katilinę (buvo sukūrenta 205 t. malkų), teršdamas aplinką todėl ir pažeidė aplinkos apsaugos įstatymą. Nurodė, kad faktinis gamtos teršimas neturint leidimo suponuoja subjekto atsakomybę. Atsakovas nepasirūpino nustatyta tvarka gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo laiku ir neturėdamas leidimo eksploatavo katilinę, tuo padarydamas žalą aplinkai. Ieškovo kaltės dėl leidimo išdavimo vilkinimo, ar jo išdavimo termino pažeidimo byloje teismas nenustatė. Priešingai, teismas nustatė, jog ieškovas geranoriškai nurodė atsakovui, kad paraiškas leidimui gauti atsakovas gali pateikti ir anksčiau nei prieš du mėnesius, paraiškai pildyti organizavo seminarą, kurio metu buvo suteikta galimybė dalyvauti atsakovo atstovui, atsakovui buvo išaiškinta paraiškų pildymo, pateikimo tvarka. Todėl atsakovo teiginys, kad leidimas pavėluotai išduotas dėl ieškovo darbuotojų kaltės, visiškai nepagrįstas ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinį patenkintino visiškai, nes žalos dydis, 5292,66 Lt , yra apskaičiuotas teisingai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471 (pakeitimai V.Ž. 2002,Nr.98-4347,2006, Nr.24-814) patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo sumažinti šią žalą iki 60 Lt, vadovaujantis mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija. Nurodė, kad šiuo pagrindu žalos atlyginimo negalima mažinti, nes tokiu atveju bus pažeisti protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 str.), kadangi žalos dydžio nustatymui yra taikomi didesni tarifai, nei mokant mokesčius už aplinkos teršimą turint leidimą, tai yra kaip sankcija asmenims nesilaikantiems jiems teisės aktais nustatytų reikalavimų, o tokios praktikos taikymas skatintų atsakomybės nebuvimą, teisės aktų pažeidimų toleravimą žalos aplinkai neatlyginimą, nesiėmimą priemonių siekiant jos išvengti, būtų atvertas kelias aplinkos apsaugos įstatymų, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-11-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba nustačius, kad vis dėlto žala gamtai padaryta, sumažinti priteistos žalos dydį. Nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių motyvų. Ieškovas teikdamas ieškinį rėmėsi 1992-01-21 LR Aplinkos apsaugos įstatymu Nr. 1-2223 bei LR Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330. Minėto įsakymo 32 straipsnis apibrėžia žalos aplinkai institutą, kur nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis gamtai. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, kuri taikoma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teismui, nepateikė jokių įrodymų apie tai, iš ko būtų galima daryti išvadą, jog Obelių seniūnija, kūrendama katilinę 16 dienų be TIPK leidimo padarė poveikį gamtai. Šios aplinkybės neįvertino ir Rokiškio rajono apylinkės teismas, kuris priimdamas sprendimą rėmėsi LR Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330, 2002-09-09 įsakymu Nr. 471, 2002-09-30 įsakymu Nr. 517. Pastaraisiais įsakymais yra patvirtintos padarytos žalos aplinkai nustatymo metodikos, tačiau ieškovas padarytos žalos, kaip apibrėžia įstatymas, padarymo nepateikė. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Apeliantas mano, kad nepateikus padarytos įstatyme apibrėžtos žalos kiekio, ar tiesioginio poveikio gamtai, nėra ir prievolės ją atlyginti. Nurodo, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Obelių seniūnija laiku negavo TIPK leidimo dėl paties Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) administracijos neveikimo, nes paraiška dėl leidimo gavimo į Panevėžio RAAD buvo paduota dar likus 44 dienoms galioti senajam leidimui, todėl buvo pakankamai laiko išduoti leidimą laiku. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija sutiko sumokėti už 16 dienų nesumokėtų mokesčių (60 Lt) Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuos būtų privalėjusi sumokėti, jei Panevėžio RAAD būtų laiku išdavęs leidimą.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-11-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmęs šioje byloje sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus todėl teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino tai, kad apeliantas pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 4 str. 1 d. , 9 str. 14 str. 3 d. 7 p., 19 str. 1 d., 2 d. nuostatas, LR Aplinkos oro įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 15 str. 1 d. reikalavimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklių) (Žin., 2002, Nr. 85-3684) (2005-06-29 d. įsakymo Nr. Dl-330 redakcija) (Žin., 2005, Nr. 103-3829) 4 p., 7 p., 7.2.p.p, 26 p. reikalavimus. Ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo gamtai pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 straipsnius, įrodė atsakovo kaltę bei kokiais konkrečiais veiksmais padaryta žala gamtai pateiktais rašytiniais įrodymais byloje, tai yra, įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Kadangi kaltė dėl žalos padarymo yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.248 str. 2 d.), tačiau atsakovas jokių įrodymų ar kitokių dokumentų, paneigiančių šį žalos atsiradimą, žalos dydį ir jos apskaičiavimą, kuriais pagrįstų savo kaltės nebuvimą, nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas-CPK 326 str.1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištyrė bei tinkami įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 176, 177, 178 str., CPK 185 str.), o priimtas sprendimas ieškinį patenkinti yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.) Sprendime teismas išvardijo konkrečius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, sudariusias pagrindą ieškinį patenkinti, kuriuo pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-01-17, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (leidimas išduotas 2006-01-17) vykdė neteisėtą veiklą - eksploatavo katilinę (buvo sukūrenta 205 t. malkų), teršdamas aplinką, kuo pažeidė sprendime nurodyto aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus. Iš tikrųjų faktinis katilinės eksploatavimas neturint leidimo suponuoja atsakovo kaltę ir atsakomybę dėl žalos padarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepasirūpino nustatyta tvarka ir laiku gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir neturėdamas leidimo eksploatavo katilinę nuo 2006-01-01 iki 2006-01-17, tuo padarydamas žalą aplinkai. Bylos duomenys patvirtina, kad paraišką dėl leidimo gavimo Panevėžio RAAD atsakovas padavė pavėluotai, nors ieškovas dar 2003-06-03 patvarkymu (b. l.7) atsakovui priminė ir nurodė ją pateikti 2005-10-01 dienai, tačiau atsakovas ją pateikė aiškiai pavėluotai, tik 2005-11-17 (b.l.100), nes naujo leidimo parengimas ir išdavimas yra sudėtingas, kuriam yra nustatytas iki 60 dienų terminas bei tokius naujus leidimus atsakovas turi išduoti dideliam skaičiui objektų (tam ruošiamasi iš ankšto). Ieškovas šio termino nepažeidė, o todėl atsakovo argumentą, kad Obelių seniūnija laiku negavo TIPK leidimo dėl paties Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento administracijos neveikimo, nors paraiška dėl leidimo gavimo į Panevėžio RAAD buvo paduota dar likus 44 dienoms galioti senajam leidimui, apylinkės teismas atmetė pagrįstai. Kolegija sutinka ir su kitais apylinkės teismo motyvais, kad pagal LR Aplinkos įstatymo 32 straipsnį, pripažįstama, kad taip elgdamasis atsakovas padarė neteisėtą veiką ir tuo padarė žalą aplinkai, kurią privalo atlyginti, o kartu ir visus nuostolius ir, esant galimybei, sušvelninti pažeidimo pasekmes. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, duomenis, kurie išvardinti sprendime, teisingai nustatė, kad atsakovas padarė aplinkai žalą, kurią tinkamai, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir metodika paskaičiavo ieškovas ir jos mažinti nėra pagrindo, su kuo kolegija sutinka. Tokiu atveju būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 str.), o žalos aplinkai atlyginimas yra kartu ir kaip sankcija asmenims nesilaikantiems jiems teisės aktais nustatytų reikalavimų. Kitoks atsakovo neteisėtų veiksmų vertinimas skatintų atsakomybės nebuvimą, teisės aktų pažeidimų toleravimą, žalos aplinkai neatlyginimą, nesiėmimą priemonių siekiant jos išvengti. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis nepadarė žalos ir neprivalo jo atlyginti (CK 6.253 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 34 str. 2 d.), o apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų kitokio vertinimo, ir nustatytinų kitokių bylos aplinkybių, kaip jis mano, tėra tik jo samprotavimai neparemti kitais įrodymais, įstatymais. Tuo paneigiami skundo argumentai, todėl jis atmestinas. Iš šalies pralaimėjusios bylą šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 92-93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m.lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.