Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams M. B. ir S. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė V. K. prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-672-589/2018 santuoka tarp ieškovės ir atsakovo M. B. buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 1 d. (b. l. 7, 9-10). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. B.. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. tėvu nurodė atsakovą M. B. (b. l. 6), kadangi vaikas gimė ginčo šalims esant santuokoje (b. l. 23). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios su atsakovu M. B. nebegyvena, o nuo (duomenys neskelbtini) metų rudens pradėjo kartu gyventi su S. A..

Byloje ginčo dėl vaiko tėvystės nėra, šalys pripažįsta, kad vaiko tėvas nėra atsakovas M. B..

Tais atvejais, kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.140 str. 1 d., Civilinės būklės aktų registro taisyklių 41.2 p.). Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 str., 9 str. 3 d.), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (7 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas M. B. negali būti nepilnamečio A. B. tėvas (CK 3.150 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 185 str.). Byloje nėra pagrindo skirti ekspertizę tėvystei nuginčyti. Tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko A. B. interesų nepažeis, nes ieškovė siekia nustatyti tikrąją A. B. kilmę, pripažįstant, jog S. A. yra A. B. tėvas, o A. B. – S. A. sūnus.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – ekspertizių, įrodyti giminystės ryšį, išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad S. A. yra nepilnamečio vaiko A. B. tėvas, nėra, todėl nustatytina, kad S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., gim. (duomenys neskelbtini) - S. A., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (CPK 392 str. 1 d.). Atsakovui S. A. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Ieškovė neprašė, kad nuginčijus atsakovo M. B. tėvystę A. B. atžvilgiu ir nustačius, jog A. B. tėvas yra atsakovas S. A., būtų pakeista A. B. pavardė, todėl teismas dėl to nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Pašto išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į šalių tinkamą procesinį elgesį, bylos pobūdį, nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.