Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. U. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės 15 989,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 394,20 Eur delspinigius, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu ir dubliku nurodė, kad atsakovė J. U. buvo priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2014 m. balandžio 14 d. Vadybininkės pareigybės aprašyme numatytos ir aprašytos darbo funkcijos: tarpininkavimas perkant ir perduodant nekilnojamąjį turtą, vykdant nuomos paslaugas, ir kitos jai pavestos pagal bendrovės nustatytą pareigų ir darbo funkcijų nustatytą reglamentą funkcijos. 2016 m. liepos mėn. atsakovei buvo pavesta teikti nuomos tarpininkavimo paslaugas pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis objektuose: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U. pareikštas įspėjimas dėl neatvykimo į darbą ir atleidimo. 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu J. U. darbo sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK arba Darbo kodeksas) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už pravaikštas). 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymo „Dėl piniginių lėšų patikrinimo“ pagrindu buvo atlikta atleistos iš darbo atsakovės piniginių lėšų, gautų pagal darbinę veiklą, apskaita – patikrinimas (inventorizacija), kadangi buvo duomenų, kad ji nėra atsiskaičiusi su įmonės kasa ir įnešusi dalies surinktų iš klientų pinigų už suteiktas bendrovės paslaugas pagal sutartis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai atsakovė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą gautų pinigų už minėtas paslaugas pagal 4 nekilnojamojo turto nuomos sutartis neįnešė, o turėjo būti įnešta į kasą 15 959,70 Eur. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatomis ir 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimu pagal pareigas nuomoti nekilnojamąjį turtą, o gautas iš nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymu dėl pinigų įnešimo į kasą tvarkos, visos piniginės lėšos, gautos pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis iš nuomininkų, turėjo būti įneštos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo dienos. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė šios pareigos nevykdė pagal anksčiau nurodytas keturias nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Taigi, 2016 m. rugsėjo 9 d. atleidus atsakovę susidarė piniginių lėšų trūkumas, įmonei padaryta 15 959,70 Eur žala. Dėl minėtų lėšų pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 15 959,70 Eur nors ir pasisavino, bet šie jos veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties, todėl tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės kilęs ginčas dėl pinigų įnešimo į bendrovės kasą ir jų pasisavinimo, padarant žalą, turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kadangi žala, kurios atlyginimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, padaryta 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl taikytinos iki naujojo DK įsigaliojimo ginčui išspręsti taikytinos DK normos, t. y. DK 245 straipsnio, 246 straipsnio, 255 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias materialinė atsakomybė atsiranda esant visoms sąlygoms ir nustatyta pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Kadangi (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme numatytos ir aprašytos darbo funkcijos, pagal kurias, be kitų funkcijų, buvo numatytas piniginių lėšų iš klientų surinkimas, jų apskaita ir įnešimas į įmonės kasą, todėl laikytina, kad atsakovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai darbdavės patikėtą turtą ir pinigines lėšas, todėl atsakovė prisiėmė prievolę visiškai atlyginti darbdavei materialinę žalą dėl turto netekimo. Kadangi atsakovė pasisavino jai patikėtus pinigus ir iš darbo vietos pasišalino, todėl konstatuotina, kad žala padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, todėl ji privalo atlyginti ieškovei visą padarytą žalą.