Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1638-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-1638-229/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1638-229/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36544-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.26.2.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Tamelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu medžiagą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. S. 2018 m. liepos 31 d., apie 8.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, tyčia garsiai beldė į A. N. buto duris, o jai išėjus į bendro naudojimo koridorių, prisiartino prie nukentėjusiosios A. N. ir kumščiais mėgino jai suduoti smūgius, tačiau A. N. smūgių išvengė numušdama savo rankomis jo rankas, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, pastūmė mažametį T. L. ir trenkė gumine šlepete vieną kartą T. L. į galvos sritį, o nukentėjusiąją O. L. įstūmė į kampą, tampė už drabužių, o prieš atbėgusį M. L. mosikavo rankomis, metė į jį šlepetę, tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. S., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 31 d., apie 08 val. jis, būdams pagiringas, išėjo iš savo buto, (duomenys neskelbtini), nes norėjo nueiti pas kaimyną D. į septintą aukšta, o jis gyvena šeštame aukšte. Jis suklydęs pabeldė į buto, esančias septintame aukšte duris, kurias atidarė moteris, kurią pažįsta iš matymo, jos vardo ir pavardės nežino. Paprašė jos pakviesti D.. Moteris pasakė, kad toks negyvena ir uždarė duris. Kiek pamena, daugiau į tas pačias duris nebebeldė. Nepamena, kad būtų norėjęs suduoti moteriai smūgius kumščiais, nors šito ir neneigia, nes nebepamena. Po to jis nuėjo į savo butą, kur pamiegojo apie valandą ir vėl sugalvojo nueiti pas D., tačiau vėl suklydo durimis ir vėl beldė į tas pačias duris. Vėl duris atidarė ta pati moteris. Jis vėl paprašė pakvieti D., moteris pasakė, kad ji jau sakė, kad D. čia negyvena. Tada jis liftu leidosi iš septinto aukšto i šeštą aukštą, Kartu liftu leidosi ir moteris, kuri jam buvo atidariusi duris. Jis lifte su moterimi pradėjo žodinį konfliktą. Pamena, kad su moterimi išlipo kažkokiame aukšte, tačiau nepamena kokiame. Pamena, kad bendro naudojimo koridoriuje pastūmė kažkokią moterį, nepamena iš kur jį atsirado. Nepamena, kad būtų ją tampęs už rūbų, nors neneigia, kad taip galėjo padaryti. Kiek pamena, bendro naudojimo koridoriuje buvo kažkoks vaikas, kurį jis pastūmė, tačiau nepamena, kad būtų metęs į vaiką šlepetę ir pataikęs jam į galvą, nors šito neneigia. Bendro naudojimo koridoriuje buvo vyras, kurį pažįsta kaip kaimyną, jo vardo ir pavardės nežino, nes gyvena name tik apie 3-4 mėnesius. Pamena, kad prieš vyrą mojavo rankomis, metė į jį savo šlepetę. Jis tai padarė dėl to, kad dar buvo neblaivus, nes buvo gėręs beveik tris dienas iš eilės. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 116-119)

Be kaltinamojo L. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. 2018 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė. (duomenys neskelbtini) namas 9 aukštų daugiabučio tipo pastatas. Daugiabutyje yra liftas ir laiptai. Devintame aukšto, po dešine puse yra užrakintas spyna metalinės grotos. Devinto aukšto koridoriaus kairėje pusėje yra durys, priekyje - stelažai, ant kurių sudėtos įvairios gėlės. Stelažų dešiniajame kampe yra padėtas mobilusis telefonas NOKIA, trys rankai, juoda vyriška piniginė. Šie daiktai paimti įvykio vietoje (b. l. 10-18);

2. Nukentėjusiosios O. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 31 d., apie 9.30 val. išėjusi iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė laiptinėje stovintį jaunuolį, kurį matė pirmą kartą. Ji jo paklausė, ko laukia. Jaunuolis atsakė, kad draugo. Kokio draugo neįvardino. Ji pasakė, kad šitam aukšte toks negyvena, kad čia daugiausia pensijinio amžiaus žmonės gyvena. Ji išnešusi šiukšles grįžo atgal į laiptinę ir vėl pamatė, kad tas pats jaunuolis stovi prie kaimynės durų. Atkreipė dėmesį, kad jaunuolis stovi basas, o jo šlepetės padėtos prie kaimynės A. durų. Jaunuolis buvo su marškinėliais ir šortais. Tuo metu, kai grįžo į laiptinę, kaimynė A. atidarė savo buto duris. Ji pasakė jai, kad šis jaunuolis jau seniai čia stovi, o A. pasakė, kad jis jai daužo kurį laiką duris. Tuo metu, kai jos kalbėjosi, jaunuolis kažką replikavo ir puolė prie kaimynės A.. Ar ką nors jai padarė, nematė, bet A. paprašė kviesti policiją. Jai jaunuolis tą kartą nieko nepadarė. Ji grįžo į butą, pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. Kadangi ji su vyru V. L., sūnumi M. L. ir anūku T. L. ruošėsi važiuoti į gamtą, todėl ji su anūku T. išėjo iš buto. Vyras V. ir sūnus M. jau mūsų kieme. Su anūku lipo laiptais žemyn, kai iš paskos juos atsivijo jaunuolis, kuris pastūmė ranka anūką. Tiksliai už kurios vietos pastūmė, nepastebėjo, atrodo, kad stūmė už nugaros. Ji spėjo anūką sugauti, jis nesuklupo, tačiau išsigando, pradėjo verkti. Ji pradėjo šaukti, ką jis daro. Jaunuolis sakė, kad užmuš ne tik ją, bet ir vaiką. Tuo metu šių žodžių nepriėmė kaip realaus grasinimo. Palipus laiptais iki lifto, būnant dar devintame aukšte, jaunuolis į ją metė savo šlepetę, neatsimena ar kur nors pataikė, fizinio skausmo nepajuto. Ji, paėmusi šlepetę, metė jam atgal, tada jaunuolis atbėgo iki jos ir apstumdė, fizinio skausmo nesukėlė, tačiau trenkė su rankoje turėta šlepete jos anūkui T. per galvą. Vaikas pradėjo verkti, labai išsigando, nežino ar jam skaudėjo, nes jis dar mažai kalba, tačiau tikrai jį labai išgąsdino. Atvažiavus liftui, ji su anūku įlipo į liftą, jaunuolis irgi norėjo lipti, tačiau ji jaunuolį nustūmė, o gal spyrė, tiksliai negali pasakyti, nes nuo streso visko smulkiai neatsimena, ir nuvažiavo žemyn liftu. Nusileidus liftui, pirmame aukšte stovėjo jos vyras su sūnumi. Ji surėkė, kad primušė vaiką. Jaunuolis atbėgo laiptais žemyn, jis pripuolęs sudavė jai į petį ranka, bet fizinio skausmo nesukėlė. Kiek atsimena, ranką buvo apsivyniojęs marškinėliais, o kitoje rankoje laikė šlepetę, su kuria bandė trenkti anūkui, tačiau niekur nepataikė. Ją apstumdęs jaunuolis įlipo į liftą ir pakilo aukštyn. Sūnus M. nubėgo iki automobilio pasiimti dujų balionėlio, o vyras užvažiavo liftu aukštyn ieškoti to jaunuolio, sūnus irgi užbėgo laiptais aukštyn. Ji su anūku išėjo į kiemą, kas vyko laiptinėje, nebematė. Sūnus su vyru pasakojo, kad bandė sutramdyti minėtą jaunuolį, nes jis elgėsi neprognozuojamai, nebuvo galima su juo susikalbėti. Kiek pasakojo sūnus M. L., jam jokie sužalojimai nepadaryti, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo, jis nenukentėjo nuo jaunuolio. Minėjo, kad nuo jaunuolio gynėsi papurkšdamas dujų. Jaunuolis gyvena tame pačiame name, jis po šio įvykio buvo atėjęs ir atsiprašė, atnešė saldainių atsiprašymui. Ji minėtam jaunuoliui jokių pretenzijų nebeturi, neprieštarauja, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 41-44, 53-56);

3. Nukentėjusiojo M. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 31 d. ryte sumanė kartu su savo sūnumi T. L. vykti žvejoti į Pažibų tvenkinį. Taip pat pasiūlė kartu vykti savo tėvams O. L. ir V. L. ir atvažiavo iki jų namų adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo apie 9.20 val. Pastačius automobilį, pamatė einantį savo tėvą, jam perdavė savo sūnų T. L. ir jie nuėjo į butą. Paliko sūnų, nes jam reikėjo eiti į parduotuvę. Jam būnant parduotuvėje, sutiko savo tėvą, kuris pasakė, kad vaikas yra šiuo metu pas jo mamą O. L.. Būnant su tėvu, tėvui paskambino mama ir pasakė, kad šiuo metu ją su jo vaiku būnant 9 aukšto laiptinėje, puola kažkoks neadekvatus pilietis, puola mušti vaiką. Tai sužinoję su tėvu bėgo žiūrėti kas vyksta. Devinto aukšto laiptinėje, prie grotų, pamatė apsinuoginusi vaikiną, buvo be marškinėlių, be batų, tik su šortais. Paklausė kas negerai, nes vaikinas šūkavo, atrodė neblaivus, galbūt buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Vaikinas buvo agresyvus, puolė muštis, mosikavo rankomis. Suprato kad ketina juos pulti, kad nesusišnekės su juo, todėl išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į jaunuolį. Panaudojus dujas, jaunuolis metė į jį šlepetę, bet po to sukrito ant grindų. Jis su tėvu pasišalino. Nulipęs žemyn iki 1-ojo aukšto, sutiko savo mamą su vaiku. Mama pasakė, kad tas vaikinas sudavė jo sūnui šlepete per galvą. Jis tai sužinojęs iškvietė policiją. Jiems būnant pirmajame aukšte, girdėjo garsus, lyg kažką trankė, daužė. Nuėjęs į koridorių pamatė, kad minėtą vyriškį yra užgulęs jo tėvas. Dėl šio vaikino elgesio yra pasipiktinęs, nes išsigando dėl vaiko, mamos sveikatos (b. l. 59-62);

4. Nukentėjusiosios A. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad parodė, kad 2018 m. liepos 31 d., apie 8.30 val. į jos buto duris, jai būnant namuose, pasibeldė jaunuolis. Atidarius duris, jis teiravosi draugo. Pasakius, kad nėra jo jokio draugo , jaunuolis, kiek matė, laukė laiptinėje. Po kurio laiko, jis vėl pasibeldė, daužė į duris. Ji atidariusi duris pasakė, kad eitų iš čia, nes joks draugas čia negyvena. Jis pasakė, kad draugas turi greit ateiti. Po kurio laiko jis vėl daužė duris, vėl teiravosi draugo. Tuo metu į laiptinę išėjo jos kaimynė O., kuri pasakė, kad išvažiuoja ir jos nutarė užrakinti jų laiptinės duris, bet pastebėjo, kad prie jos durų guli jaunuolio šlepetės, taip pat mėtosi jo telefonas. Jaunuolis tuo metu buvo už holo durų, prie laiptų. Su kaimyne paprašė jaunuolio pasiimti savo daiktus. Tuo metu jis sugniaužęs kumščius artinosi prie jos, norėjo suduoti, bet ji išsisuko, todėl jai nebuvo suduota, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tačiau jaunuolio elgesys ją išgąsdino. Po to ji greitai nuėjo į namus, kas vyko toliau nematė. Po šio įvykio minėtas jaunuolis buvo atėjęs atsiprašyti. Ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ( b. l. 76-79, 88-91);

5. Liudytojo V. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona O. L.. 2018 m. liepos 31 d. apie 9.00 val. kartu su žmona O., sūnumi M. L., kuris gyvena atskirai, bet tuo metu buvo pas juos su sūnumi T. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti į gamtą. Jis su sūnumi M. nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir grįžę į kiemą laukė žmonos su anūku. Žmona O. atėjo su anūku prie automobilio ir pasakė, kad ją su anūku užpuolė, t. y. apstumdė, su šlepete trenkė anūkui per galvą kažkoks nepažįstamas vyras. Jis su sūnumi nuėjo į namą jo ieškoti ir vyriškį rado stovintį devintame namo aukšte. Vyriškis iš pažiūros atrodė neblaivus. Jis paklausė, ką čia daro, kodėl skriaudžia jo artimuosius. Vyriškis be žodžių puolė prie jų. Buvo sugniaužęs kumščius, tačiau nei jam, nei kiek matė, sūnui nesudavė, Sūnus pamatęs, kad vyriškis nori pulti, artinasi agresyviai nusiteikęs, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į vyriškį, kuris užsidengęs akis priklaupė, o jie tuo metu nusileido liftu į pirmą namo aukštą. Pirmame namo aukštą, prie lifto sutiko vėl tą patį vyriškį, prie jo netoliese buvo jo žmona O. L. su anūku. Vyriškis vėl artinosi prie žmonos, mosikavo rankomis, todėl jis, nieko nelaukęs, sugriebė vyriškiui už kaklo, paguldė ant grindų ir laikė prispaudęs, kol atvažiuos pareigūnai. Laukiant vyriškis norėjo ištrūkti, muistėsi, bet jis stipriai laikė, neleido išsilaisvinti. Vyriškiui smūgių nesudavė, vyriškis jam irgi nesudavė. Kad vyriškis būtų metęs šlepetę į sūnų, jis nematė. Po šio įvykio sužinojo, kad tas vyriškis turi nusipirkęs butą tame pačiame name, tik prieš tai niekada nebuvo jo sutikęs. Po įvykio vyriškis buvo atėjęs į namus, atsiprašė, apgailestavo dėl savo elgesio, prisipažino, kad buvo neblaivus ir netinkamai pasielgė. Jis vyriškiui pretenzijų neturi b. l. 94-97);

6. Teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada Nr. G983/2018(05), iš kurios matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie T. L. patirtus sužalojimus nenustatyta (b. l. 28);

7. 2018 m. rugpjūčio 6 d. telefono „NOKIA“, trijų raktų ir vyriškos piniginės apžiūros protokolais (b. l. 19-26).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo L. S. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo L. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis L. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo teismo nustatyti ilgesnį 20 mėnesių skirtino baudos mokėjimo terminą (b. l. 149-150). Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 139), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 135-138), neįrašytas psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (b. l. 147), nedirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam L. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Todėl prokurorės siūloma bausmės rūšis pagrįsta. Sprendžiant dėl baudos dydžio teismas vertina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte apibrėžtą už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas prieš tai nurodytas aplinkybes ir sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos baudos dydis parinktinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimaliam dydžiui. Būtent tokios rūšies bausmė ir jos dydis, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo padarymo prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis sutinka sumokėti jam skirtiną baudą, tačiau šiuo metu yra nedirbantis ir registruotas darbo biržoje, teismas mano, jog trumpesnis baudos sumokėjimo terminas neproporcingai apsunkintų šio kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neadekvati priemonė bausmės paskirčiai pasiekti. Todėl teismas šiuo atveju nustato ilgesnį – vienerių metų baudos sumokėjimo terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam L. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. S. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. S., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti L. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė