Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 50 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 20.30 val., savo gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ‒ tėvą M. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sudavė smūgį kumščiu į veidą ir du kartus į žastą bei, sugriebęs už kaklo, smaugė nukentėjusįjį, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą dešinės akiduobės srityje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kvalifikuojamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nors kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apklaustas papildomai savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. grįžo namo, išgėrė dvi skardines alaus, namuose buvo tėvas M. S., su kuriuo jie gyvena dviese. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, nes jis juokais pasakė, kad tėvas jam turi atiduoti dalį pinigų už parduotą namą (duomenys neskelbtini) kaime, o tėvas pradėjo prieštarauti. Tada jis sudavė tėvui kumščiu į veidą, vėliau dar kelis kartus į kūną. Supranta, kad pasikarščiavo, paprasčiausiai supiktino tėvo žodžiai. Tada tėvas paėmė nuo krosnies žarsteklį ir sudavė jam atgal, dėl to jis tėvui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, jam neskaudėjo, dabar supranta, kad tėvas gynėsi. Kaltinamasis aprimo ir jie su tėvu nuvažiavo pas pusbrolį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis pasiėmė telefoną, grįžo atgal namo. Dar norėjo pasikalbėti su tėvu, bet jis išėjo iš namų. Tą pačią dieną tėvas policijos nekvietė, po paros iškvietė. Kaltinamasis gailisi, kad sudavė tėvui ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jis stengiasi integruotis į gyvenimą, neseniai išėjo iš Alytaus pataisos namų, kur atlikinėjo 50 parų arešto, iškarto įsidarbino, dirba (duomenys neskelbtini), suvirintoju, gauna atlyginimą, gyvena atskirai nuo tėvo pas pusbrolį M. J.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. (el. b. l. 68–71, 90–93).

Kaltinamojo M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjo M. S. parodymai, kur jis nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo grįžo akivaizdžiai neblaivus jo sūnus M. S., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl 10 000 eurų. Konflikto metu sūnus M. S. pradėjo prieš jį smurtauti, tai yra sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Dėl tokių sūnaus veiksmų jautė didelį fizinį skausmą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 17.00 val., grįžo namo po darbo, namie nieko nebuvo, bet žinojo, kad iš darbo turi grįžti sūnus M. S., kuris neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, už tai, kad prieš jį smurtavo, todėl jis buvo sulaikytas 50 parų. Grįžus sūnui M. S. iš įkalinimo įstaigos, tarp jų kurį laiką jokių konfliktų nebūdavo iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Jis žinojo, kad sūnus M. S. apie 18 val. grįžta namo iš darbo, bet sūnus namo negrįžo. Jam dirbant namų ruošos darbus, apie 20.30 val., namo atėjo akivaizdžiai neblaivus sūnus M. S.. Tik jam užėjus į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl 10 000 eurų. Sūnus pradėjo sakyti, kad prieš daug metų jis (tėvas) padėjo savo dukrai pinigais, todėl dabar jam skolingas 10 000 eurų ir jam (sūnui) dabar labai reikia pinigų. Į sūnaus prašymą atsakė, kad pinigų neturi ir duoti jam negalės. Tai išgirdęs sūnus M. S. pradėjo prieš jį smurtauti, tai yra savo rankos kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių jam į įvairias kūno vietas, tai yra rankas, krūtinę, veidą, taip pat griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Neaiškiomis aplinkybėmis, kai sūnus M. S. jį smaugė, jam (tėvui) pavyko ištrūkti ir paėmus žarsteklį apsiginti. Jis išbėgo į kiemą, greitai atsisėdo į kieme stovintį automobilį ir norėjo išvažiuoti, bet atbėgo sūnus M. S., atsisėdo staigiai į automobilį ir pasakė: „Vežk į kaimą „(duomenys neskelbtini)“. Nelikus kitos išeities, jis nuvežė sūnų M. S. į nurodytą kaimą ir su juo grįžo atgal į namus. Palikti sūnaus negalėjo, kadangi sūnus, išlipdamas iš automobilio, pasiimdavo automobilio raktus, kad jis negalėtų išvažiuoti. Grįžus atgal į namus, sūnus pasakė, kad tuoj pratęs pokalbį dėl pinigų. Tai išgirdęs, jis iškart paėmė automobilio raktus, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į netoliese esančią autobuso stotelę, kurioje stovėjo ir laukė, kol sūnus išvažiuos į darbą. Į policiją neskambino, nes pamanė, kad yra vėlus paros metas ir geriausia išlaukti ryto. Jis bijo savo sūnaus M. S., nes mano, kad sūnus prieš jį smurtaus ir vėl, nes smurtas pasireiškia jau ne pirmą kartą. Jis žino, kad sūnus, grįžęs namo apie 18.00 val., vėl prieš jį naudos smurtą, neįleisti į namus jis negali, kadangi sūnus naudodamas jėgą užeis, o kai jis sako sūnui, kad namo neužeis, jam sūnus sako: „Aš tave lauke pagausiu, ir sumušiu“. Prašo policijos imtis priemonių jį apsaugoti nuo agresyvaus sūnaus M. S., jis jo realiai bijo ir dabar tikrai neatleis (el. b. l. 8–15).

2023 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad visiškai patvirtina savo 2023 m. rugsėjo 22 d. duotus parodymus. Papildo savo parodymus tuo, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d., konfliktas vyko namuose, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus ne mažiau trijų kartų kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė į dešinę akį, po to, du kartus sudavė į dešinį žastą, buvo rankomis sugriebęs už gerklės ir suspaudęs, oro jam pakako kvėpuoti, tačiau buvo nemalonus pojūtis, nuo sūnaus suduotų smūgių jam skaudėjo ir kūnas, ir po dešine akimi. Jis pradėjo nuo sūnaus gintis, kambaryje ant pečiaus gulėjo žarsteklis, jis jį paėmė į rankas ir gindamasis sudavė sūnui, jis nenorėjo sūnui sukelti fizinio skausmo, norėjo, kad sūnus daugiau nemuštų jo, jis sūnaus bijo, ypač kai sūnus išgėręs. Pataikė sūnui, atrodo, į pakaušį. Po to, sūnus apsiramino, daugiau jo nemušė. Po to, sūnus liepė vežti jį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi bijojo sūnui paprieštarauti, kad neišprovokuoti naujo konflikto, sūnų nuvežė. Sūnus nuėjo pas G. J., paėmė telefoną ir po to jie grįžo atgal namo. Sūnus norėjo tęsti pokalbį dėl pinigų, bet jis išėjo į lauką, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo į autobuso stotelę, kurioje laukė, kol sūnus išvažiuos į darbą. Policijos nekvietė, nes laukė ryto. Iš ryto jį pamatė pažįstamas R. S., kuris ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai jį apklausė, išdavė siuntimą važiuoti pas med. ekspertus, tačiau pagal siuntimą jis nevažiavo. Po apklausos nuėjo į (duomenys neskelbtini) polikliniką, norėjo, kad jį apžiūrėtų gydantis gydytojas, kadangi sumušimai buvo matyti ant kūno, tačiau jo nepriėmė, pasakė, kad turi važiuoti į Vilnių pas med. ekspertus. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, jo reikšti neketina. Sūnus šiuo metu gyvena atskirai nuo jo, gyvena jo tėvų namuose. Šiuose namuose gyvena jo sūnėnas M. J., kuris leido sūnui M. tuose namuose gyventi. Sūnus jau nebe pirmą kartą prieš jį smurtauja, sūnus yra atlikęs bausmę kalėjime, sėdėjo 12 metų už žmogžudystę. Jis sūnaus bijo, ypač kai jis girtas, tada jis agresyvus, linkęs smurtauti. Kai išsiblaivėja, tampa normalus. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 24–27).

2023 m. rugsėjo 22 d., apžiūrint nukentėjusįjį, nustatyta, kad ant vyro veido, tai yra po dešine akimi, matoma kraujosruva („mėlynė“), taip pat, ant dešinės rankos ties alkūnės sąnariu matomas odos nubrozdinimas, kraujosruva („mėlynė“) (el. b. l. 30–32, 33–34).

2023 m. spalio 2 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. S. buvo konstatuoti poodinė kraujosruva dešinės akiduobės srityje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2023 m. rugsėjo 29 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. policijos pareigūnai atvyko (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta rusų kalba, aiškinamos įvykio aplinkybės. Matoma, kad su nukentėjusiuoju M. S. yra asmuo, R. S., kuris iškvietė policiją. M. S. sako, kad sūnus išvažiavo į darbą. M. S. kažką sako (nesigirdi, ką sako), sėdo į mašiną, nuvažiavo į stotelę, telefoną buvo palikęs namuose. Ten stovėjo stotelėje (blogai girdisi, ką sako), sėdėjo mašinoje, autobusas nuvažiavo ir jis paskui jį į stotelę, pamatė, kad sūnus atsisėdo ir nuvažiavo. Tada jis namo nuvažiavo. Toliau policijos pareigūnai bendrauja su M. S., šis sako, kad sūnus vėl reikalavo 10 tūkstančių, nes jis (duomenys neskelbtini) namą pardavė, o tai, kad 12 metų atsėdėjo, viską siuntė. M. S. sako, kad sūnus sėdėjo 10 metų, kad (duomenys neskelbtini) nužudė, ir du metus už V. traktorių, kad nuvarė. M. S. sako, kad daugiau sūnui neatleis. Toliau rodo, kur viskas vyko (rodo, kad ant lovos).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties M. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad byloje nustatytus sužalojimus jam padarė jo sūnus, M. S.; dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam; kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė M. S. sveikatą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. S. yra kaltinamojo tėvas, jie kartu gyvena, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo, sveikatą.

Pranešus M. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria. Kaltinamasis su bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus (el. b. l. 94–101), administracine tvarka baustas (el. b. l. 102–104), dirbantis (el. b. l. 105–106). Byloje nėra duomenų apie M. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, į tai, kad anksčiau kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš savo tėvą M. S., teistumas neišnykęs, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus paskirti paskyrus M. S. maksimalaus dydžio arešto bausmę, t. y. 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

M. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė neprašė teismo skirti kaltinamajam BK 72² straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojoje teisės normoje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti teismą svarstyti šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo klausimą tuomet, kai nusikalstama veika padaroma kaltininko artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą M. S.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad toks nusikaltimas yra įvykdytas nebe pirmą kartą, anksčiau kaltinamasis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 10.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. 15.59 val. (dvi dienos) (el. b. l. 54–58). Šis kaltinamajam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms (BK 66 straipsnis).

M. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (el. b. l. 72–74, 75–77), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Body kameros garso vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. (M. S.) paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. (M. S.) taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 10.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. 15.59 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. (M. S.) sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

M. S. (M. S.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Body kameros garso ir vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.