Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Punio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-186 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad nuteistasis praeityje niekada nebandė keisti savo požiūrio, o šį kartą, patekęs į įkalinimo įstaigą, nutarė iš esmės pakeisti savo gyvenimą ir daugiau nebenusikalsti, todėl pataisos namuose jis dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, įgijo duonos kepėjo specialybę, įsidarbino valgykloje, nutraukė visus ryšius su senais draugais, nes nori praleisti laiką su šeima. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, sutiko su intensyvios priežiūros taikymu, nes žino, kad gyvens dorai.

Skunde pažymima, kad M. S. vykdė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendaciją konsultuotis su pataisos įstaigos psichologu. Jis lankėsi pas pataisos namų psichologę, tačiau ji buvo atleista iš darbo, todėl neliko jokių jų bendravimą patvirtinančių užrašų. Nuteistasis valgykloje dirba nuo 6.30 val. iki 19.30 val., per pusę metų jis neturėjo nei vienos laisvos dienos, todėl neturi jokios galimybės lankyti užsiėmimus. Kol nedirbo, visus juos lankė. Iš uždirbamų pajamų M. S. dengia skolas pagal vykdomuosius raštus ir padeda savo tėvams. Nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, liko mažiau nei dveji metai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, M. S. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2012 m. lapkričio 9 d.

Bausmės pabaiga: 2019 m. lapkričio 9 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1/2 dalį bausmės faktiškai atliko 2016 m. gegužės 9 d., tačiau yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo. Atlikus M. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (60 balų). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 2016 m. liepos 12 d., atliekant analogišką vertinimą pagal OAsys metodiką, taip pat buvo nustatyta, kad M. S. priklauso vidutinės rizikos grupei (65 balai). Taigi, per daugiau nei vienerius metus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais. Vis dėlto teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo M. S. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra specialaus vidurinio išsilavinimo, įgijęs šaltkalvio-remontininko, autošaltkalvio, žemsiurbės operatoriaus specialybes, laisvės atėmimo vietoje įgijo duonos gamintojo profesinę kvalifikaciją. Nors iki sulaikymo nedirbo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba virtuvės darbininku, gauna darbo užmokestį, vykdo skolinius įsipareigojimus pagal turimus vykdomuosius raštus (liko – 874,89 Eur). Išėjęs į laisvę ketina padėti tėvams, pas kuriuos ir gyvens, puoselėti šeimos santykius, o, pasibaigus bausmės laikui, išvykti į Vokietiją dirbti lentpjūvėje, tačiau duomenų, patvirtinančių galimybę ten įsidarbinti, nėra. M. S. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, dalyvavo elgesio pataisos programose. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir tėvais. Asmuo šiuo metu nėra priklausomas nuo kitų neigiamos įtakos, bausmės atlikimo metu konfliktinėse situacijose nepastebėtas, pataisos namuose alkoholio nevartoja, supranta jo žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, taip pat, jo teigimu, jau devynerius metus nevartoja narkotinių medžiagų, nors piktnaudžiavimas narkotikais pripažintas vienu iš kriminogeninių veiksnių, savivaizdis ir tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, socialines situacijas vertina teisingai, pažiūros į įstatymus ir tvarką teigiamos, diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

M. S. anksčiau teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmes atliko 7 kartus, tačiau nusikalstamo elgesio nepakeitė, padarė naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikaltimus. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodomi kaip vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Nors atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų M. S. yra linkęs pripažinti, tačiau stebimas savo poelgių racionalizavimas. Skunde nurodoma, kad vos patekęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis pasiryžo keisti savo požiūrį ir daugiau nebenusikalsti, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę jis tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, svarstymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą. Nuteistasis pripažįsta, kad kartoja tas pačias klaidas, siekiant tiesioginio atlygio, ir tai priveda prie teisės pažeidimų, kai kurie iš padarytų nusikaltimų buvo smurtiniai, padaryti siekiant kitų paklusnumo, smurto rizikos įvertinimo (HCR-20) rezultatas vidutinis, pasitaiko, kad ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, todėl netinkamas elgesio modelių pasirinkimas yra nurodytas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis nuo 2015 m. balandžio 1 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą šį laiką į lengvąją grupę perkeltas nebuvo. Kaip jau minėta, M. S. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (60 balų), dinaminiai veiksniai sudaro 25 balus, t. y. yra galimybė juos keisti, tačiau nuteistasis nevykdė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ankstesnio svarstymo metu jam teiktų rekomendacijų, kas reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos. Vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis teiktas rekomendacijas vykdė, tačiau jo asmens byloje nėra duomenų, kad jis būtų konsultavęsis su pataisos įstaigos psichologu. Be to, nors skunde teigiama, kad M. S. dirba kiekvieną dieną nuo 6.30 val. iki 19.30 val., tačiau iš Nuteistųjų išvedimo į darbą 2017 m. spalio 18-24 d. paskyros matyti, kad šiomis dienomis M. S. dirbo 7.20-8.00, 12.40-13.20, 19.00-19.40 val., todėl laikytina, kad jis turi galimybę dalyvauti AA užsiėmimuose. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad šiuo metu būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri teigiamai paveiktų nuteistąjį bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nepakankamą pažangą ją mažinant, faktą, kad asmuo nevykdė jam teiktų rekomendacijų, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu šiuo metu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį M. S., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.