Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-7084-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-7084-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00994-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7084-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00994-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo gydomas LAVL. Pasak pareiškėjo, pradžioje jis buvo apgyvendintas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kuri atitiko higienos normas dėl gyvenamojo ploto, tačiau 2014 m. lapkričio 28 d. jis ir dar du asmenys buvo perkelti į daug mažesnę palatą Nr. 4, kurioje jau buvo apgyvendintas vienas nuteistasis. Pareiškėjo nuomone, tokiais savo veiksmais LAVL pareigūnai tyčia pablogino jo bausmės atlikimo sąlygas, nes palatoje Nr. 4 pareiškėjui teko tik 3 kv. m ploto įskaitant baldus, Vidaus ligų skyriuje buvo ir visiškai tuščių palatų. Pareiškėjo teigimu, skaičiuojant gyvenamosios patalpos minimalų plotą asmeniui turi būti skaičiuojamas tik grindų plotas. Kadangi palatoje stovėjo 4 gultai, stalas, kėdės ir spintelės, 4 asmenims liko ne daugiau 3 kv. m ploto, todėl oro kubinė talpa, judėjimas ir kokybė buvo labai prasti. Pabrėžė, kad galimybė pajudėti palatoje tampa neįmanoma, esi priverstas tik gulėti arba vaikščioti tiesiog savo gulte.

Pareiškėjo teigimu, palatoje Nr. 4 nebuvo oro šalinimo sistemos ir mechaninio vėdinimo (naudojant ventiliatorius) ar oro kondicionavimo, todėl oro kokybės gerinimas buvo įmanomas tik atsidarius langą, kai lauke tomis dienomis buvo 10–15°C žemiau nulio. Be to, langų rėmai buvo išpuvę, todėl neužsidarydavo, taigi 24 valandas per parą teko gyventi palatoje su pravertu langu, o kambaryje galėjo būti ne daugiau 8–10°C. Pažymėjo, kad palatoje taip pat buvo drėgna ir šalta, sienų ir lubų kampai apaugę pelėsiais. Anot pareiškėjo, visą laiką jam teko gulėti su visais drabužiais, žiemine kepure po antklode, 15–20 kartų eiti į tualetą šlapintis, pareiškėjui skaudėjo prostatą, jis slogavo, kentėjo drebulį.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į LAVL direktorių su prašymu leisti paskambinti žmonai, tačiau pokalbis sukėlė nepatogumus, nes pareigūnė stovėjo už pusės metro ir klausėsi pokalbio, taigi buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad LAVL vidaus ligų skyriuje tualetuose nebuvo unitazų – tik skylės grindyse, be to, tualetai nerakinami, be durų, todėl neužtikrina privatumo, dėl ko pareiškėjas kasdien jautėsi žeminamas, jautė diskomfortą, nepatogumus, stresą, pilvo skausmus.

Pareiškėjo teigimu, netinkamos sąlygos LAVL palatose sukėlė jam fizinį skausmą, kančias, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, buvo pažemintas pareiškėjo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas tapo dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Patirtą žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur.

Atsiliepimas

LAVL atsiliepime (b. l. 11–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.

LAVL pripažino, kad Vidaus ligų skyriuje yra įrengtas tupimas unitazas, tačiau atkreipė dėmesį, jog higienos normose nėra nurodyta, koks unitazas turi būti įrengtas.

Dėl telefoninių pokalbių paaiškino, kad vadovaujantis Telefoninių pokalbių suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto LAVL direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-64, 10.6 p., LAVL pareigūnas, atsakingas už telefoninių pokalbių suteikimą, atveda iš gydomojo skyriaus suimtuosius ir nuteistuosius skambinti telefonu ir kontroliuoja telefoninio pokalbio eigą, kadangi, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 127 p., telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas dėl neteisėtų suimtojo ar nuteistojo veiksmų, t. y. paaiškėja, kad skambina kitiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, laikomiems pataisos įstaigose arba bando surinkti telefono numerį nenurodytą prašyme. Pažymėjo, kad LAVL pareigūnai nesiklauso suimtųjų ir nuteistųjų telefoninių pokalbių, o tik stebi ir kontroliuoja telefoninio pokalbio eigą.

LAVL nurodė, kad kamerų tipo palatose yra mechaninė vėdinimo sistema, užtikrinanti oro cirkuliaciją (ventiliaciją) palatose, taip pat sudaryta galimybė vėdinti patalpą per atvirus langus.

LAVL nuomone, pareiškėjo patirti išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Be to, pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 110, 118, 119).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. Palatos plotas – 13,5 kv. m, lovų skaičius – 4 (b. l. 23).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju, bet pripažino, jog ploto norma galėjo būti pažeista. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į palatos, kurioje gulėjo pareiškėjas, plotą ir jame esantį lovų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo gydomas palatoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. pareiškėjui gydantis 6 paras LAVL buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą.

Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo įstaigoms privalu pasirūpinti adekvačia kameros temperatūra, adekvačiu vėdinimu. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 p. Atkreiptinas dėmesys, kad kalinami asmenys turi ribotas galimybes rinkti įrodymus, todėl pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Šiuo atveju LAVL pateikė paaiškinimus tik dėl palatų vėdinimo, t. y. LAVL kamerų tipo palatose yra mechaninė vėdinimo sistema, taip pat sudaryta galimybė vėdinti patalpą per langus, todėl nusiskundimai dėl palatų vėdinimo laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl žemos temperatūros palatose LAVL nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo užtikrinta sveika aplinka.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš sanitarinio mazgo įrengimo. Iš atsakovės atsiliepimo ir pateiktų nuotraukų (b. l. 68, 69) matyti, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje yra įrengtas tupimas unitazas. Pagal HN 76:2010 21 p. sanitariniame mazge turi būti unitazas. Kaip teisingai nurodė LAVL, teisės aktai nereglamentuoja, koks klozetas – tupimas ar sėdimas, turi būti įrengtas. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitariniame mazge yra įrengtas tupimasis klozetas, atitvertas sienele, kurios aukštis ne mažesnis nei 1,5 m ir kuri, teismo vertinimu, pakankama asmens privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.

Teismas nesutinka ir su pareiškėjo nurodomu pažeidimu, susijusiu su jo telefoninių pokalbių klausymu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194, 126 p. nustatyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigūnai turi prižiūrėti skambintojo pokalbį, todėl tai, kad LAVL pareigūnas stovėjo netoli pareiškėjo jo telefoninio pokalbio metu, nelaikytina pareiškėjo privatumo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neturtinė žala gali būti atlyginama iš esmės tik dėl jo laikymo temperatūros reikalavimų neatitinkančiose palatose ir perpildytoje LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4. Tačiau, nors pripažintina, kad laikymas tokiose palatose sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (8 paros LAVL, iš kurių 6 paros perpildytoje palatoje), pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 40 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė