- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- II-110-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03208-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Suinteresuotas asmuo
- G. A.
- Advokatai
- Viačeslavas Ivanovas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AV2-3674 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės M. M. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A, kilusio eismo įvykio.
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.08 val., G. A. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino namo, esančio adresu Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A, pakeliamus automatinius vartus ir neiškvietęs policijos pareigūnų iš įvykio vietos pasišalino. Kad automatinius vartus apgadino G. A. vairuojamas automobilis buvo nustatyta peržiūrėjus apsaugos kamerų vaizdo įrašus. Tai buvo nustatyta tik 2018 m. rugpjūčio 27 d.. Susisiekus su G. A. ir pasiūlius užpildyti eismo įvykio deklaracija, šis atsisakė tai daryti ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į policiją, pranešdamas apie kilusį eismo įvykį. Pareiškėjas nesutiko su policijos pareigūnės priimto nutarimo išvada, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam nusižengimui ištirti, objektyvių G. A. kaltės įrodymų nėra, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pareiškėjas teigė, kad eismo įvykis kilo dėl G. A. kaltės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vartų sugadinimo patyrė 302,50 Eur žalą (b. l. 36), todėl G. A. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies požymių.
Teismo posėdžio metu G. A. pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.08 val., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ važiavo pro pakeliamuosius automatinius vartus, įrengtus Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A. Teigė, kad automobiliui priartėjus prie vartų, jie buvo pakilę, todėl jis kaip įprasta nepaskambino specialiu telefono numeriu, kuris reguliuoja vartų pakėlimą ir važiavo toliau. Automobiliui įvažiavus į vartų tarpą, jie nusileido ant automobilio stogo ir jį apgadino. Išvažiavęs iš garažo sustojo netoliese esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje ir apžiūrėjo savo automobilį. Jo automobilis nebuvo draustas „kasko“ draudimu, todėl nusprendė į įvykio vietą policijos nekviesti. Tai, kad įvykio metu buvo apgadinti ir garažo vartai, nežinojo. Jam pravažiavus vartai nusileido, todėl buvo įsitikinęs, kad jie veikia. Po įvykio prie jų nebuvo priėjęs ir vartų neapžiūrinėjo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus teismui pateiktame atsiliepime prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, nes klausimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsiliepime rašoma, kad nagrinėjamas eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kurį peržiūrėjus darytina išvada, kad automobilio vairuotojas negalėjo matyti kada pradeda leistis pakeliami vartai. Tik važiuodamas jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, todėl negalėjo išvengti eismo įvykio. Atsiliepime teigiama, kad pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie eismo įvykį – apgadintus vartus ir padarytą žalą, nebuvo gautas. Institucija nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad vartus apgadinusio automobilio vairuotojas tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir už tai jam turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai, ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės nusižengimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės nusižengimo kodeksą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės nusižengimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Administracinio teisės nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (pvz., kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame skunde teigiama, kad G. A. vairuojamas automobilis apgadino bendrovės administruojamo pastato pakeliamus automatinius vartus, tačiau G. A. apie įvykį neinformavęs policijos pareigūnų pasišalino iš įvykio vietos. ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius duomenis, peržiūrėjęs pateiktą vaizdo įrašą bei išklausęs į teismo posėdį atvykusių asmenų paaiškinimų, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. A. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Iš teismui pateiktų duomenų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad G. A. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Apklaustas teisme G. A. patvirtino, kad pajutęs nusileidžiamų vartų smūgį į jo vairuojamą automobilį sustojo netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūrėjęs savo automobilį ir pamatęs, kad jis apgadintas nusprendė, kad daugiau niekas nepatyrė žalos ir nuvažiavo. Tai, kad smūgio metu galėjo būti apgadinti ir pakeliami vartai nepagalvojo, nes jam pravažiavus vartai nusileido, o po įvykio prie jų nebuvo priėjęs ir neapžiūrinėjo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog G. A. galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kadangi jo automobilį kliudę pakeliami vartai jam pravažiavus nusileido. Teismas sutinka su skundo nagrinėjimo metu išsakyta G. A. pozicija, kad jis nežinojo, kad vartams buvo padaryta kokia nors žala, nes kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, įvykio metu buvo sugadintas tik vartų mechanizmas (vartų ratukai), todėl vizualiai juos apžiūrint vartų sugadinimo nebuvo galimybės pastebėti.
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog G. A. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas sutinka su institucijos G. A. atžvilgiu priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir atsiliepime į skundą išreikšta pozicija, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nemato, kad G. A. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 8 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytus) numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįvardino konkrečių G. A. veiksmų, kuriems taikytinos šio ANK straipsnio nuostatos.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apylinkės teismas mano, kad šiuo atveju pareigūnė M. M., nagrinėjusi įvykio medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad G. A. veiksmuose nėra jo kaltės įrodymų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti ar panaikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo skundą atmesti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.