Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-04 · Civilinė byla Nr. e2-1496-196/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
e2-1496-196/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
P. A.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-1496-196/2017 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01223-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4523-258/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merkus“ ieškinį atsakovui P. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Merkus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. A. ieškovei BUAB „Merkus“ padarytą 111 046,32 Eur žalą dėl laiku nepaduoto pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo P. A. priklausantį turtą už 111 046,32 Eur sumą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė didele ieškinio suma bei aplinkybe, kad atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, turtą gali paslėpti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; ieškovės BUAB „Merkus“ reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovui P. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 111 046,32 Eur sumos; kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto 111 046,32 Eur sumai neužtenkant ir (ar) esant nepakankamai – areštuoti atsakovo P. A. pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant 111 046,32 Eur; nutarė atsakovui P. A. leisti naudoti jo sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkint; pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovas P. A. per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyta, jog atsakovas, eidamas BUAB „Merkus“ vadovo pareigas nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. vasario 29 d., galimai nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje 1 d. nustatytos pareigos – atsižvelgiant į juridinio asmens finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu neveikimu padarė žalą įmonei. Ieškovės išdėstytus motyvus ir pateiktus rašytinius įrodymus teismas vertino pakankamais ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti..Teismas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pareikšto reikalavimo 111 046,32 Eur sumą laikė didele. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl turi būti ginamas ir viešasis interesas užtikrinant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių apsaugą. Teismas, atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas P. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškinio suma, net ir sąlyginai didelė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja viena iš aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamu atveju nėra ir kitos privalomosios sąlygos – ieškinio reikalavimo tikėtino patenkinimo pagrindimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014)Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės BUAB „Merkus“ prašymą, konstatavo, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi būti vertinamas pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną, o tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-381-2015). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015).Pagal teismų praktiką, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės BUAB „Merkus“ ieškinį atsakovui P. A. dėl žalos atlyginimo, kurio reikalavimams užtikrinti skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui, 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu BUAB „Merkus“ ieškinį atmetė (CPK 179 str. 3 d.). Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (CPK 279 str. 1 d., 307 str. 1 d.), tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 10-11 punktuose nurodytą teismų praktiką, ši aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus ieškovės ieškinio nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio prima facie pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, nes šioje proceso stadijoje pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką nėra (nebėra) teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merkus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančio turto areštą – atmesti.

Nutarties skaitmenines kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas Konstantinas Gurinas