- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- eI-6216-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03589-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- R. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo iš atsakovės R. P. priteisti 102,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 5,53 Eur delspinigių už 2018-2020 metų laikotarpius.
Prašyme nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Teigia, kad atsakovė privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomą nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti skolos bei mokėjimo pranešimai 2018-2021 m. laikotarpyje. Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą minėtu laikotarpiu sudaro 102,45 Eur. Taip pat atsakovei priskaičiuoti 5,53 Eur delspinigių.
2. Atsakovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuotas tinkamai (viešo paskelbimo būdu).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės R. P. 2018-2020 m. laikotarpiu nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko susidarė 102,45 Eur įsiskolinimas ir 5,53 Eur delspinigių, priteisimo.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
5. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
6. Nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei R. P. ginčui aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 61,41 kv. m (šis NTO atsakovei priklausė iki 2020 m. kovo 9 d.). Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju.
9. Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus už atitinkamus laikotarpius. Taip pat buvo siunčiami pranešimai su įsiskolinimo suma. Tačiau atsakovė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nesumokėjo.
10. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, nėra pateiktas atsakovės atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams; taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
11. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja atsakovei vietinę rinkliavą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 23 Eur; už 2019 m. – 34 Eur; už 2020 m. – 45,45 Eur.
12. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2015 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Pažymima, kad tokio pobūdžio bylose netaikytinas MAĮ 107 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, o taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-187-602/2016).
13. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomas laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už kurį ji prašo išieškoti nesumokėtos rinkliavos sumą, neatitinka MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino rinkliavai apskaičiuoti, kadangi pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti vietinę rinkliavą. Tad teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o turi teisę reikalauti tik dėl einamųjų (2022 m.) ir trejų praėjusių metų (2019-2021 m.) vietinės rinkliavos apskaičiavimo skolininkės atžvilgiu.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą už 2019-2020 m. laikotarpį, t. y. iš viso 79,45 Eur.
Kadangi pareiškėja praleido terminą prašymui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos (23 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. paduoti, tad pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5,53 Eur delspinigių, susidariusių atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).
Nuostatų 83, 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu. Pareiškėja tinkamai apskaičiavo mokėtinus delspinigius ir jų dydį. Tačiau šiuo atveju taip pat taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčių senatis. Tad pareiškėjai delspinigiai priteistini tik už 2019-2020 m. laikotarpį (4,29 Eur), o už 2018 m. – nepriteistini (1,24 Eur).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu tik iš dalies, tad savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovės R. P. priteistina 79,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 4,29 Eur delspinigių, susidariusių 2019-2020 m. laikotarpiu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (j. a. k. 304195262) iš atsakovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 79,45 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 45 ct) dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 4,29 Eur (keturis eurus ir 29 ct) delspinigių už 2019-2020 m. laikotarpį.
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.