Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1817-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-07
Bylos Nr.
1S-1817-175/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. S. L.
Advokatai
Tomas Vildžiūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1817-175/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. S. L. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo viceministras 2015-03-26 apylinkės teismui pateikė prašymą, vadovaujantis 2014 m. liepos 6 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 2 str. 1 d. 1 p., spręsti Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2014-12-05 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir tiesiogiai informuoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą apie priimtą sprendimą.

Kauno apylinkės teismas 2015-07-02 nutartimi pripažino Norvegijos karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2014-12-05 nuosprendį ir suderino nuteistajam R. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijos karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2014-12-05 nuosprendžiu už narkotikų gabenimą Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 § pirmąjį skirsnį, trečiojo skirsnio pirmąjį punktą paskirtą 5 metų 6 mėnesių kalėjimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. ir palikta paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. S. L. sulaikymo Norvegijos Karalystėje dienos. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019-08-01.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. S. L. gynėjas skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą atmesti. Skunde teigiama, kad R. S. L. nepranešus apie vyksiantį teismo posėdį apylinkės teisme, buvo pažeistos BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. numatytos teisės, t. y. R. S. L. teisė žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, bei teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją. Teismas išnagrinėjo teikimą apie tai nepranešęs R. S. L., tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 8 str. nuostatas bei 1983 m. kovo 21 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 5 str. nuostatas. Pagal minėtą konvenciją nuteistieji asmenys gali būti perduoti atlikti likusią bausmės dalį tik tai valstybei, kurios piliečiai jie yra, ir tik jei nuteistieji asmenys ir atitinkamos valstybės sutinka. Byloje esantis nuteistojo pareiškimas patvirtina, kad jis su tokiu perdavimu nesutiko. Skunde taip pat nurodoma, kad prieš priimant sprendimą dėl nuteistojo perdavimo pirmos instancijos teismas jokio valstybės kompetentingos institucijos išvados nepareikalavo, nors Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarime dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo yra nurodyta, kad išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali pasikonsultuoti prieš priimdamos sprendimą. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kalėjimai Lietuvoje neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų. Be to, pagal Norvegijos Karalystės įstatymus užtikrinamas bausmės atlikimo termino sutrumpinimas ir galimybė atlikti likusią bausmės dalį lengvesnio režimo įkalinimo įstaigoje, bei galimybė sutrumpinti bausmės terminą atlikus 1/6 dalį bausmės. Tokios galimybės nebus užtikrintos Lietuvoje, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką lygtinis paleidimas asmenims, nuteistiems pagal BK 260 str., yra netaikomas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad R. S. L. jau 5 metus negyvena Lietuvoje, o tai patvirtina, kad jis neturi jokių socialinių, ekonominių ryšių ar kitų sąsajų su Lietuvos Respublika.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti.

Skunde teigiama, kad teismas, nepranešęs apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo nagrinėjimą nuteistajam R. S. L., pažeidė nuteistojo teisę žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teisę turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai, bei teisę gintis pačiam ar per savo pasirinktą gynėją.

BPK 365 str. 4 d. nurodyta, kad klausimus dėl užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymo teismas išsprendžia šio Kodekso 362 str. nustatyta tvarka. BPK 362 str. 4 d. nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 str., taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nors pranešimas apie posėdį Norvegijos Karalystėje suimtam R. S. L. išsiųstas ir nebuvo, tačiau teismas ėmėsi priemonių, kad suimto asmens teisės ir teisėti interesai svarstant Teisingumo ministerijos prašymą būtų užtikrinti. Buvo kreiptasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir nuteistajam paskirtas gynėjas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, pasisakė svarstomu klausimu. Įvertinus šias konkrečias aplinkybes teismas nelaiko, kad nepranešant nuteistajam apie aptariamo klausimo nagrinėjimo laiką ir vietą, buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Nepritartina ir skundo argumentui, kad nuteistajam R. S. L. nesutikus su jo perkėlimu į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, iš viso negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad <...> nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau to paties straipsnio 2 d. nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (6 str. 2 d. „a“ p.). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad R. S. L. būtų ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės, pilietis nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią būtų deklaravęs. Be to, Norvegijos Karalystės kartu su nuosprendžiu pateiktame liudijime R. S. L. pilietybė nurodyta: Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad Norvegijos Karalystės teismui jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas. Aptariamu aspektu teisiškai reikšminga nėra ir skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nepareikalavęs jokios valstybės kompetentingos institucijos išvados apie tai, ar bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje užtikrins siekį palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją. Pagal aukščiau minėto Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės susitarimo nuostatas vykdančioji valstybė tokios pareigos neturi, tokia pareiga nėra numatyta ir išduodančiajai valstybei. Tik esant reikalingumui išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingos institucijos gali konsultuotis dėl nuteisto asmens socialinės reabilitacijos galimybių ir sąlygų vykdančiojoje valstybėje.

Advokatas skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos kalėjimai neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų, taip pat, Lietuvoje nuteistasis neturės galimybės atlikti ne visą bausmę, kaip tai numatyta Norvegijos Karalystės įstatymuose, tačiau šie skundo argumentai nėra teisiškai pagrįsti ir nelaikytini pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Norvegijos Karalystės priimto sprendimo pripažinimo ir nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai likusios bausmės atlikimui klausimas buvo išspręstas laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų, pažeidimų, dėl kurių apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta, padaryta nebuvo, todėl apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Dėl galimybės atlikti ne visą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistasis, atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį ir atitinkantis kitas sąlygas, gali būti paleistas lygtinai. Skundo argumentas, kad Lietuvoje lygtinis paleidimas asmenis, nuteistiems už BK 260 str. numatytus nusikaltimus netaikomas, nėra teisingas, kadangi dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia individualiai, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą.

Dėl skundo argumento, kad kalėjimai Lietuvoje neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų teismas pažymi, kad EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Šiuo atveju konstatuoti, kad minėtų reikalavimų nuteistajam R. S. L. atliekant bausmę Lietuvoje nebus laikomasi, ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, kas atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, nereiškia asmens garbės ar orumo pažeidimo.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. S. L. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys