Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-478-334/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1-478-334/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05994-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
V. Ž.
Kaltinamasis
M. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-478-334/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05994-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1;1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. liepos 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui adv. Žygimantui Rutkauskui,nukentėjusiajai V. Ž.,jos atstovui adv.R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. 2016 m. vasario 5 d., apie 22.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė mažametį sūnėną A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajam smūgius kumščiais veidą, iš kurių trimis trauminiais poveikiais, dėl padarytų poodinių kraujosruvų ir minkštųjų audinių sumušimų kaktoje ir skruostuose, nežymiai sužalojo mažametį po to, kai šis papriekaištavo jam dėl suduoto smūgio kumščiu į šlaunį ir sugadinto mobiliojo ryšio telefono, kurį nukentėjęs smūgio metu laikė kelnių kišenėje.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-02-05 apie 22.30 val. jis buvo namuose. Jis gyvena su mama J. Ž.. Tą vakarą buvo vaikai A. Ž., E. K., O. K. ir E. M.. Jie pažiūrėję imtynes, žino, kad buvo 22.30 val , nes turėjo laikrodį, žiūrėjo valandas. Po televizijos laidos nuėjo į kitą kambarį. Ten pradėjo juokais kumščiuotis. Kitame kambaryje liko jo mama ir brolis E. Ž.. Mama žiūrėjo per televiziją laidą „Gero ūpo“, Jau buvo apie 22.30 val. Kai jie kumščiavosi, A. Ž. jį apkaltino, kad jis sudaužė jo mobilųjį telefoną. Jis nesudaužė telefono, suprato, kad A. Ž. ieško priekabių, nes A. Ž. mėgdavo kabinėtis prie jo, prie jo brolio, juokdavosi iš močiutės, visus užkabinėdavo, tyčiodavosi. Todėl jis užpyko ir sudavė smūgius ranka A. Ž. į galvos sritį ir į šonus. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusios ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies -100 Eur. Atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalą dėl A. Ž. gydymosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad A. Ž. yra jos sūnus, jis dažnai nueina pas močiutę J. Ž., kuri gyvena su dviem jos vyro broliais M. Ž. ir E. Ž. (duomenys neskelbtini) 2016-02-05 vakare jos sūnus grįžo iš močiutės sumuštas, ant veido matėsi patinimas, kraujosruvos. Sūnus iš pradžių sakė, kad griuvo ir trenkėsi į duris. Tačiau kitos dienos ryte, kai sūnus pasijuto blogai, jam skaudėjo galvą, jis pasisakė, kad jį sumušė dėdė M. Ž., suduodamas kumščiu į galvos sritį, taip pat į šonkaulius. Sūnus sakė, kad M. Ž. sudaužė jo telefoną. Sūnų vežė į ligoninę, ten atliko tyrimus dėl smegenų sukrėtimo. Tris dienas gulėjo ligoninėje, 10 dienų nelankė mokyklos. Sūnus sakė, kad M. Ž. jį prigąsdino, kad niekam nesakytų, jog jis jį sumušė. Dėl smurto prieš sūnų ji patyrė neturtinę žalą 5000 Eur , iš jų 2000 Eur pati patyrė, o 3000 Eur jos sūnus A. Ž. Neturtinę žalą sudaro jos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus. Sūnus patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo sumuštas veidas.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad M. Ž. yra jo brolis, jie gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), ten ir gyvena, tačiau dažnai aplanko savo motiną ir brolį. Jo sūnėnas A. Ž. gyvena tame pačiame kaime, t. y. (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo brolis M. Ž. ir motina, jų namai yra šalia. A. Ž. pastoviai užgaulioja jį, savo močiutę, M. Ž.. A. Ž. jį dažnai plūsta necenzūriniais žodžiais, kabinėjasi prie jo, elgiasi labai negražiai, provokuoja konfliktus. 2016-02-05 apie 22.30 val. jis buvo pas savo motiną ir brolį namuose. Namuose buvo ir A. Ž. bei kiti vaikai. Jie žiūrėjo televiziją. Vėliau vaikai ir M. Ž. išėjo į kitą kambarį, o jis su mama pasiliko ir žiūrėjo televizorių. Vėliau jis pastebėjo, kad paraudęs A. Ž. vienas žandas. Tačiau, paklausus, kas atsitiko, A. Ž. atsakė, kad nieko. Jam matant jokio konflikto tarp A. Ž. ir M. Ž. nevyko. Tik vėliau jis sužinojo, kad M. Ž. primušė A. Ž. Tačiau tą dieną A. Ž. elgėsi negražiai, provokavo konfliktus ir galbūt M. Ž. norėjo jį paauklėti, sudrausminti, galbūt ir panaudojo prieš A. Ž. fizinį jėgą, bet tik tam, kad sudrausminti A. Ž. A. Ž. sudaužytą telefoną matė dar prieš tą įvykį.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad M. Ž. yra jos sūnus. Ji gyvena su sūnumi M. Ž., jis jai padeda ūkio darbuose. Tą vakarą ji buvo namuose, žiūrėjo televizijos laidą „Gero ūpo“. Kitame kambaryje buvo M. Ž. ir vaikai, jos anūkai A. Ž., O. K., E. K., E. M. Įvykio nematė, nes su sūnumi E. Ž. buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. M. Ž. niekada nėra mušęs vaikų, mylėjo vaikus, žaisdavo, bendraudavo su jais, duodavo jiems saldainių, pinigų. Gal M. Ž. trūko kantrybė, nes A. Ž. nuolat iš jos šaipydavosi, juokdavosi, rodydavo liežuvį. Ji jam vieną žodį pasakydavo, o jis jai atgal – dešimt. A. Ž. sakė, kad jį mokykloje sumušė vaikai, kažkas mušė (duomenys neskelbtini). A. Ž. matė, neatkreipė dėmesio, ar jis buvo sumuštas. A. Ž. apkaltino M. Ž., kad jis sudaužė jo telefoną ir gal dėl to M. Ž. trūko kantrybė. Tą vakarą A. Ž. erzino E. Ž., tyčiojosi iš jo, įžeidinėjo visokiais žodžiais. Nei vieno anūko neskundė jų motinoms. Iš viso turi 18 anūkų. Nei vienas anūkas jos neužgaulioja, tik A. Ž.

Iš perskaitytų pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nepilnamečio nukentėjusiojo A. Ž. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli gyvena jo močiutė J. Ž., su ja kartu gyvena ir A. Ž. tėvo broliai, M. Ž.. 2016-02-05 jis buvo nuėjęs pas močiutę, nes buvo atvažiavę pusbroliai E. K. ir E. M. bei pusseserė O. K.. Jie visi per televizorių žiūrėjo imtynes, kartu žiūrėjo ir dėdė M. Ž.. Pabaigę žiūrėti, jie visi nuėjo į kitą kambarį, o M. Ž. atėjo pas juos ir pradėjo juokais žnaibyti E. M.. Jis traukė telefoną iš kišenės, o tuo metu M. Ž. trenkė į jam šlaunį. Nuo to smūgio telefonas sudužo. Tada jis pasakė M. Ž., kad jis sudaužė jo telefoną. M. Ž. pasakė, ko jis ieško kabliukų ir priėjęs pradėjo rankos krumpliais daužyti jam į galvą - į kaktą, po akim, į dešinį žandą. Iš viso jam buvo suduoti aštuoni smūgiai. Tai matė visi ten buvę. J. Ž. iš pradžių pamanė, kad M. Ž. jį juokais daužo, bet atėjęs dėdė E. Ž. apgynė jį. Tačiau pasakė, "džiaukis, kad močiute yra, nes ir nuo manęs būtum gavęs". Kiek pabuvęs, jis grįžo namo, bet motinai nieko nesakė, kadangi M. Ž. jį prigąsdino, kad nesakytų. Kitą rytą jis pasakė motinai teisybę, t.y. kad jį sumušė M. Ž.. Močiutei jis tą dieną nieko nesakė, jos neįžeidinėjo. Tą dieną M. Ž. kitų vaikų nemušė (1 t.61-63 b.l.).

Iš perskaitytų pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nepilnamečio liudytojo E. K. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-02-05 po pamokų, kaip įprastai penktadieniais, jis sese O. K. visam savaitgaliui išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jų močiutė J. Ž. ir su kuria kartu gyvena jos sūnūs M. Ž. ir E. Ž.. Į močiutės namus atėjo ir jų pusbrolis A. Ž.. Dar buvo pusbrolis Dž. ir E. M., jie visi žaidė, po to žiūrėjo televizorių. Pabaigę žiūrėti, jie visi nuėjo į kitą kambarį. A. Ž. pradėjo erzinti juokais savo močiutę ir E. Ž., tada pas juos atėjo ir M. Ž.. A. Ž. ir Dž. su E. Ž. juokais žaidė. A. Ž. trenkė M. Ž., o šis jam atgal ir tada, A. Ž. ištraukė telefoną ir kišenės ir apkaltino M. Ž., kad šis sudaužė telefoną. Iš tikrųjų A. Ž. telefonas sudužo, kai jis su kažkokiu devintoku mušėsi mokykloje. A. Ž. pats tai jiems (pusbroliams) pasakojo. Tada M. Ž. susinervavo ir pradėjo abiem rankų kumščiais daužyti A. Ž. į veidą, po akim, į dešinį žandą. Iš viso sudavė 4-6 smūgius. Tada atėjo jų močiutė ir su E. Ž. atitraukė M. Ž. nuo A. Ž.. A. Ž. dar kažkiek pabuvo su jais ir išėjo namo. Iki muštynių ant A. Ž. veido nebuvo jokių smurto žymių, po to kai M. Ž. jį sumušė, A. Ž. ant veido buvo paraudimai. Po to, kai M. Ž. su E. Ž. išėjo į kitą kambarį, jie apšnekėjo A. Ž.. E. M. liepė A. Ž. nieko nepasakoti savo tėvams, kad nebūtų kviečiami policininkai ir nebūtų problemų. Jis pats matė A. Ž. telefoną prieš konfliktą, buvo įdaužtas telefono kampas. Po konflikto, rytojaus dieną, matė tą telefoną, buvo tas pats sužalojimas (1t.77-78 b.l.).

Iš perskaitytų pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nepilnametės liudytojos O. K. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, kad penktadieniais po pamokų ji su broliu E. K. savaitgaliui važiuoja į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jų močiutė J. Ž.. Su močiute kartu gyvena jų dėdės M. Ž. ir E. Ž.. 2016-02-05 po pamokų ji su broliu nuvažiavo pas močiutę, atėjo ir jų pusbrolis A. Ž.. Dar buvo ir E. M.. Jie visi pažiūrėjo televizorių, rodė imtynes. Pabaigę žiūrėti, jie visi nuėjo į kitą kambarį ir ji atsigulė miegoti. Pabudo nuo kažkokio triukšmo. Kambaryje buvo tik A. Ž., jam ant veido buvo nedidelė mėlynė, jis žiūrėjo į savo telefoną ir sakė, kad pasakys motinai, kad M. Ž. sudaužė jo telefoną. Ji tik kitą dieną sužinojo iš pusbrolių kalbos, kad A. Ž. užnervino M. Ž. ir M. Ž. gali išvežti policija. A. Ž. pastoviai blogai elgiasi, visus erzina, o tą pačią dieną, iki įvykio ją mušė. M. Ž. ir močiutė žinojo apie tokį A. Ž. elgesį ( 1t.79-80 b.l.).

Iš perskaitytų pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nepilnamečio liudytojo E. M. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad jis penktadieniais po pamokų visada atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), pas močiutę J. Ž., su ja kartu gyvena ir jos sūnus M. Ž. ir E. Ž.. 2016-02-05 jie žaidė, buvo atvažiavę pusbroliai E. K., pusseserė O. K. ir Džiugas, kuriam 6 metai. Buvo atėjęs ir A. Ž.. Jie visi per televizorių žiūrėjo imtynes, kartu žiūrėjo ir dėdė M. Ž.. Pabaigę žiūrėti, jie visi nuėjo į saloną ir E. M. su M. Ž. juokais pasistumdė, kaip imtynėse. A. Ž. tuo metu sėdėjo ant lovos. Bedūkstant A. Ž. trenkė ranka M. Ž. į koją, o M. Ž. trenkė atgal A. Ž.. Tada A. Ž. išsitraukė telefoną iš kišenės ir apkaltino M. Ž., kad tai jis sudaužė jo telefoną, nors telefoną dar ankščiau buvo sudaužęs pats A. Ž.. Tada M. Ž. žiauriai susinervino, tokio pikto jo dar nebuvo matę, ir, priėjęs prie A. Ž., pradėjo rankos krumpliais daužyti A. Ž. į galvą, šonkaulius, buvo suduoti kokie penki smūgiai. Tiksliai pasakyti negali, nes pradžioje stovėjo už M. Ž. nugaros, tik paskui pamatė, kaip M. Ž. trenkia A. Ž. į žandą, toje vietoje iššoko gužiukas. Išgirdusi, kaip rėkia A. Ž., atėjo močiutė ir atitraukė M. Ž.. Visi suaugę išėjo į kitą kambarį. Apie tai, kad A. Ž. apie tą įvykį nepasakotų tėvams, A. Ž. pasakė jis, nes visi yra giminės ir viską gali išsiaiškinti tarpusavyje. A. Ž. pats jam pasakojo, kad tą dieną buvo susimušęs mokykloje, kad jis kažkam trenkė iš kėdės, o kažkoks kitas berniukas jam trenkė į galvą (1t.81-82 b.l.).

Iš 2016-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu nustatyta, kad namas, kuriame yra įvykio vieta, yra medinis, įėjimas į namą yra iš vakarų pusės. Įėjus į namo vidų, patenkama į namo prieangį. Namo prieangyje, pasukus į kairę pusę ir paėjus į priekį du metrus, matomos dažytos durys, patenkama į kambarį. Kambaryje prie pietinės sienos stovi sofa, prie šiaurinės sienos stovi sekcija, per vidurį kambario stovi staliukas. Apžiūrint kambarį, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, (1t.4 -6 b.l.).

Iš Specialisto išvados Nr. G 156/2016 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimas kaktoje ir skruostuose A. Ž. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-02-05. Sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasėkoje, į tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija, sužalojimai A. Ž. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiam griūnant. M. Ž. veiksmai sukėlė A. Ž. fizinį skausmą. A. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1t.24 b.l.).

Kaltinime tikslintinas laikas iš „21 val. į „22.30 val.“ Kadangi ištyrus bylos įrodymus iš kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymų nustatyta, jog įvykis įvyko ne 21 val. , o 22.30 val.

Kaltinamojo M. Ž. kaltė įrodyta teisme ištirtų įrodymų visuma, tai ir paties kaltinamojo parodymais, jog būnant pas jo motiną J. Ž. namuose, ten žiūrėjo per televiziją imtynes, buvo vaikai A. Ž., E. K., O. K., E. M., vėliau nuėjus į kitą kambarį, jie juokais pasistumdė, A. Ž. pasakius, jog jis neva sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną, labai supyko, nes A. Ž. nuolat kabinėjasi ir užgaulioja jį , jo brolį, močiutę, ir sudavė jam tris smūgius į veido sritį ir į šonus. Jog kaltinamasis sudavė smūgius į veido sritį A. Ž., patvirtina nukentėjusiosios V. Ž. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų E. K.,O. K.,E. M. parodymai. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad pabaigę žiūrėti per televiziją imtynes, jie visi nuėjo į kitą kambarį, o M. Ž. atėjo pas juos ir pradėjo juokais žnaibytis, kumščiuotis su E. M.. Jis traukė telefoną iš kišenės, o tuo metu M. Ž. trenkė į jam šlaunį. Nuo to smūgio telefonas sudužo. Tada jis pasakė M. Ž., kad jis sudaužė jo telefoną. M. Ž. pasakė, ko jis ieško kabliukų ir priėjęs pradėjo rankos krumpliais daužyti jam į galvą - į kaktą, po akim, į dešinį žandą. Iš viso jam buvo suduoti aštuoni smūgiai. Tai matė visi ten buvę. J. Ž. iš pradžių pamanė, kad M. Ž. jį juokais daužo, bet atėjęs dėdė E. Ž. apgynė jį. Liudytojai E. K., O. K.,E. M. patvirtino, kad A. Ž. ir Dž. su E. Ž. juokais žaidė. A. Ž. trenkė M. Ž., o šis jam atgal ir tada, A. Ž. ištraukė telefoną ir kišenės ir apkaltino M. Ž., kad šis sudaužė telefoną. Iš tikrųjų A. Ž. telefonas sudužo, kai jis su kažkokiu devintoku mušėsi mokykloje. A. Ž. pats tai jiems (pusbroliams) pasakojo. Tada M. Ž. susinervavo ir pradėjo abiem rankų kumščiais daužyti A. Ž. į veidą, po akim, į dešinį žandą. Iš viso sudavė 4-6 smūgius. Liudytojas E. Ž. patvirtino, kad jis įvykio metu buvo pas savo motiną ir brolį adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir A. Ž. bei kiti vaikai. Jis pastebėjo, kad paraudęs A. Ž. vienas žandas. Tačiau, paklausus, kas atsitiko, A. Ž. atsakė, kad nieko. Jam matant jokio konflikto tarp A. Ž. ir M. Ž. nevyko, nes jis buvo kitame kambaryje. Vėliau sužinojo apie įvykį. Mano, kad A. Ž. labai negražiai elgėsi tą dieną, provokavo konfliktus ir galbūt M. Ž. norėjo jį paauklėti. Liudytoja J. Ž. patvirtino, jog tą vakarą buvo namuose ji ir jos sūnūs M. Ž. ir E. Ž., anūkai A. Ž., ir kiti jie žiūrėjo per televiziją imtynes, pasibaigus nuėjo į kitą kambarį. Kaip vėliau sužinojo, ten M. Ž. sumušė A. Ž., nes jis nuolat priekabiauja, ir prie jos kabinėjasi, negražiai vadina. Šiuos parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš specialisto išvados matyti, kad poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimas kaktoje ir skruostuose A. Ž. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-02-05. Sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasėkoje, į tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija, sužalojimai A. Ž. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiam griūnant. M. Ž. veiksmai sukėlė A. Ž. fizinį skausmą. A. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t.24 b.l.). Šie nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai sutampa, atitinka bylos faktines aplinkybes, specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Ištirtų įrodymų visuma matyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo ir paties nukentėjusiojo A. Ž. elgesys. Liudytojai E. Ž., J. Ž., O. K., kaltinamasis parodė, kad Aloyzas nuolat prie visų kabinėjasi, vadina negražiais žodžiais, užgaulioja net močiutę. Liudytojai E. K. patvirtino, jog tą vakarą A. Ž. apkaltino M. Ž., jog šis sudaužė telefoną, nors telefoną A. Ž. sudaužė mokykloje kai mušėsi su kažkokiu devintoku. Liudytojas E. M. taip pat patvirtino, jog telefoną anksčiau buvo sudaužęs. Taigi įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus laikytina, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo A. Ž. elgesys.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo M. Ž. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Ž. mušė mažametį sūnėną A. Ž., nežymiai jį sužalojo ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. Ž. elgesys. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo jos naudai – 2000 Eur ir jos sūnaus A. Ž. naudai -3000 Eur. Ji nurodė, kad dėl smurtinių kaltinamojo M. Ž. veiksmų jos sūnus A. Ž. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir neturtinę žalą vertina 3000 Eur, prašo priteisti jo naudai. Ji pati patyrė nemalonius pojūčius, jaudinosi dėl sūnaus sveikatos, vežė į ligoninę. Savo nemalonius išgyvenimus vertina 2000 Eur. Nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pripažintina, jog kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai V. Ž. ir jos sūnui A. Ž. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad jos sūnus A. Ž. dėl suduotų smūgių patyrė veido, galvos skausmus, nepatogumus, stresą, gulėjo ligoninėje, praleido pamokas. Ji pati patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo sukrėsta dėl tokio M. Ž. elgesio. Nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiesiems A. Ž. ir V. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, o būtent į tai, kad M. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. Ž. ir sukėlė jam fizinį skausmą, nežymiai sužalojo, nukentėjusiajam nustatyta poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimas kaktoje ir skruostuose, tai yra ypač jautrioje kūno vietoje -veido srityje. Nukentėjusysis yra mažametis. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sukrėtimą, nepatogumus dėl gydymo ir dėl tokios situacijos. Nukentėjusysis patyrė sumažėjusias bendravimo galimybes, nes dėl sužalojimų kraujosruvų, patinimų veide jautė nemalonius pojūčius bendraujant su žmonėmis. Tačiau šiuo metu nukentėjusysis pasveikęs, gali lankyti mokyklą, bendrauti su kitais vaikais, pasekmės nejaučiamos.

Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, tačiau konkrečių veiksnių kuo tai pasireiškė ji nenurodė, pasekmių nenurodė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, emocinius išgyvenimus ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jo sveikatai ir fizine, ir emocine prasme, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Nukentėjusioji V. Ž. patyrė dėl sūnaus dvasinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą, jos dydį panašiose bylose, į paminėtas aplinkybes dėl sužalojimų masto ir pasekmių, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažintinas iki 600 Eur, proporcingai paskirstant atsižvelgiant į patirtus skausmus ir nepatogumus - A. Ž. - 500 Eur, V. Ž. -100 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 158,19 Eur civilinį ieškinį už A. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1t.93-95 b.l.). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele (1t.95b.l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą, jog turtinę žalą 158,19 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygino (1t.180 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad valstybinei ligonių kasai kaltinamasis turtinę žalą atlygino, ieškinys atmestinas.

Kaltinamasis M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), kaltinamasis M. Ž. nusikalto pirmą kartą (1t.101 b.l.), savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, administracine tvarka nebaustas (1t.119 b.l.), dirbantis (1t.119 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1t.119 b.l.), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu nėra gauta (1t.118 b.l.), įrašytas į PSC įskaitas (1t.105 b.l.), tačiau pagal Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 97 TPK-114/M. Ž. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1t.112 b.l.), todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis atlygino turtinę žalą valstybinei ligonių kasai. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas visas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi byloje yra gautas laiduotojos D. K. prašymas dėl M. Ž. perdavimo pagal laidavimą (1t.181 b.l.). Teismui pateikti dokumentai, charakterizuojantys D. K. patvirtina, kad ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dirba Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“ melžėjos pareigose, charakterizuojama teigiamai (1t.182 b.l.). Nurodė, kad ji nori laiduoti už brolį M. Ž. ir tvirtina, kad darys teigiamą įtaką savo broliui M. Ž., nes jie gyvena tame pačiame kaime, šalia jų namai, sutaria, nuolat bendrauja, padeda vienas kitam ūkio darbuose, pasitaria dėl gyvenimiškų reikalų, ji turi autoritetą. Matyti, kad tarp M. Ž. ir jo sesers D. K. yra glaudūs asmeniniai, šeiminiai ryšiai, kadangi nuolat bendrauja. Paminėtos aplinkybės rodo, kad D. K. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. Ž.. Laiduotoja pateikdama prašymą perduoti kaltinamąjį M. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, prašo laidavimą skirti be užstato. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 40 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. M. Ž. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai D. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutrauktina. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo prieš artimą giminaitį-sūnėną, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė labiausiai atitiktų savo paskirtį padėti įgyvendinti teismo pasitikėjimą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš kaltinamojo išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugoms nukentėjusiajam atstovauti teisme turėtos išlaidos 115,80 Eur (2t.2 b.l.) Lietuvos Respublikos BPK 106 str.2 d. pagrindu.

Iš kaltinamojo išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 5,40 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprendžia:

M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti M. Ž. pagal laidavimą laiduotojai D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vieneriems metams be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str.2 d. 9 p. 71 ² str., M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – M. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. Ž. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Ž. 100 Eur V. Ž. naudai ir 500 Eur A. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš M. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugoms nukentėjusiajam atstovauti teisme turėtas išlaidas 115,80 Eur į valstybės pajamas.

Išieškoti iš M. Ž. 5,40 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė