Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 2016-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams bausme; kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o būtent jis:

2017-03-11, apie 20.58 val., (duomenys neskelbtini) 24,3 km, pažeisdamas KET 14. punkto, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, 99. punkto, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 119. punkto, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, ir važiuodamas juo nuo Karvio kaimo pusės link Maišiagalos miestelio nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. R.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja O. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir keleivis J. R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas J. R. priklausantis automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 101, ).

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad ankščiau dėl alkoholio vartojimo buvo padaręs teisės pažeidimų, dėl ko neteko teisės vairuoti transporto priemonių. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui jis ketino vėl „persilaikyti“ teises, todėl įsigijo automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudęs nebuvo. 2017-03-11, apie 20.30 val. buvo Karvio kaime. Neturėjęs galimybės kaip nors grįžti pas namo nusprendė į namus važiuoti savo automobiliu. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Dėl savo neatidumo jis nepastebėjo, kad kažkuriuo momentu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Dėl minėtos priežasties savo automobilio kaire puse kliudė priešpriešiais važiavusį automobilį, su kuriuo prasilenkinėjo. Labai gailisi dėl savo neatsargumo ir dėl to kilusių pasekmių. Nukentėjusiosios atsiprašė, dėl žalos atlyginimo su draudimo kompanija pasirašė sutartį (b.l. 102, 136-138, 189-194).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios O. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-03-11, apie 21.00 val., Vilniaus rajone, vairuodama sutuoktiniui priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu važiavo keliu iš Maišiagalos link Karvio kaimo. Važiavo įsijungusi artimąsias žibintų šviesas. Jos sutuoktinis J. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Vienu momentu prasilenkė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Iškart po to, spėjo tik prieš save pamatyti artėjantį automobilį „Peugeot“. Netrukus sekė transporto priemonių susidūrimas. Susidūrimas įvyko labai greitai. Spėjo tik įsidėmėti automobilio „Peugeot“ vairuotojo veidą, tačiau nestabdyti. Prieš susidūrimą automobilis „Peugeot“ taip pat nebuvo stabdomas. Automobilyje ,,Peugeot“ nebuvo įjungtos šviesos, be to, automobilis važiavo maždaug kelio viduriu, gal kiek labiau jos eismo juosta. Kai tik pirmą kartą pastebėjo automobilį „Peugeot“, atstumas tarp transporto priemonių buvo labai mažas. Tikslesnio atstumo įvardinti negali, tačiau, jos manymu, susidūrimas įvyko praėjus maždaug 2-3 sekundėms po jos prasilenkimo su prieš „Peugeot“ važiavusiu automobiliu. Mano, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas norėjo lenkti automobilį, su kuriuo ji prieš tai prasilenkė. Mano, kad jeigu automobilis „Peugeot“ visą laiką būtų važiavęs kelio viduriu, ji jį būtų pastebėjusi dar anksčiau. Eismo įvykio metu ji prarado sąmonę. Kai atsigavo, jau buvo prisirinkę žmonių. Sutuoktinis padėjo jai išlipti iš automobilio. Po to ji buvo nuvežta į ligoninę. Tą pačią dieną iš ligoninės buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kadangi paaiškėjo, kad eismo įvykio kaltininko L. S. automobilis „Peugeot“ nebuvo draustas, ji dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas", kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas jų automobilis „Audi“. Jai taip pat žinoma teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Jeigu draudimo bendrovė neatlygins visos padarytos žalos, ieškinį pareikš teisme (b.l. 60; 62).

Nukentėjusiojo J. R. (J. R.), (toliau-kaltinamasis) parodymais, kad 2017-03-11, apie 21.00 val., Vilniaus rajone, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo žmonos O. R. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam. Apie 50 km/h greičiu buvo važiuojama keliu nuo Maišiagalos link Karvio kaimo pusės, vienintele minėtos krypties eismo juosta. Vienu momentu jie prasilenkė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Tuoj po to prieš juos atsirado artėjantis automobilis „Peugeot“. Kai pirmą kartą jį pastebėjo, iki jo buvo likęs tik apie 10 metrų atstumas. Iškart įvyko susidūrimas su juo. Automobilis „Peugeot“ prieš susidūrimą stabdomas nebuvo. Automobilyje „Peugeot“ nebuvo įjungtos šviesos, be to, šis automobilis važiavo kelio viduriu, labiau išlindęs į jų eismo juostą. Mano, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas prieš įvykį bandė lenkti prieš jį važiavusį kitą automobilį, su kuriuo jie prieš tai prasilenkė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti jo žmona ir automobilio „Peugeot“ vairuotojas L. S.. Jie buvo išvežti į ligoninę. Jis į gydymo įstaigą nevažiavo, nes tuo metu jautėsi neblogai. Tačiau kitą dieną jis dėl krūtinės skausmų ir kitų sumušimų kreipėsi į Maišiagalos šeimos gydytoją, kur buvo išduotas nedarbingumo lapas. Eismo įvykio metu dėl jo automobilio sugadinimo ir sveikatos sutrikdymo buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos. Jo automobilis po eismo įvykio buvo nugabentas į UAB „Tomadas“ aikštelę. Iš aikštelės jis automobilį pasiėmė, todėl turėjo apmokėti su tuo susijusias transportavimo ir laikymo išlaidas. Po įvykio paaiškėjo, kad automobilis „Peugeot“ nebuvo draustas, todėl dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į draudimo bendrovę ,,Lietuvos draudimas", kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas jo automobilis. Jam žinoma teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Draudimo bendrovė atlygino žalą (b.l. 64, 66).

Iš apžiūros protokolo kai apžiūroje dalyvavo vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis nustatyta, kad O. R. eismo įvykio metu patyrė dešinės plaštakos V delnakaulio pamato lūžį, vieno kandžio (22 danties) vainiko dalies lūžį, kraujosruvas lūpose ir sumušimus bei nubrozdinimus veide. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), (b.l. 53).

Iš apžiūros protokolo kai apžiūroje dalyvavo vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis konstatuota, kad nustatyta, kad Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijoje J. R. buvo diagnozuoti daugybinės žaizdos ir nubrozdinimai veide, žaizda kairėje plaštakoje ir krūtinės ląstos sumušimas. Žaizdos ir nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Krūtinės sumušimo diagnozė kaip sužalojimas nevertinama, nes objektyvių sumušimo požymių nekonstatuota (b.l. 57).

Iš Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų suprantama, kad apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, kelio „Vievis-Maišiagala-Nemenčinė“ 24,3 km. Asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies plotis šiame kelio ruože yra apie 6,2 m, ją sudaro dvi eismo juostos, t.y. yra po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Priešingos krypties eismo juostas skiria siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1. punkto horizontalus ženklinimas „Siaura ištisinė linija“), kurią draudžiama kirsti ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Abejose kelio važiuojamosios dalies pusėse yra apie 2,8 m pločio kelkraščiai. Šiame kelio ruože neįrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Žiūrint nustatyta O. R. važiavimo kryptimi nuo Maišiagalos mstl. link Karvio k., kelio 24,3 km, t.y. jau keleto šimtų metrų atstumu už magistralinio kelio „(duomenys neskelbtini)“ viaduko (žiūrint minėta eismo kryptimi), kelio dešiniajame kelkraštyje stovėjo O. R. įvykio metu vairuotas automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žiūrint minėta eismo kryptimi, automobilio priekinė dalis apie 45 laipsnių kampu kelio išilginės ašies atžvilgiu buvo pasukta į kairę, t.y. link važiuojamosios dalies. Automobilio galinė dalis buvo nukreipta link Maišiagalos mstl. pusės. Kelio ilgio atžvilgiu toje pačioje vietoje, tik priešingos pusės kelkraštyje ir iš dalies važiuojamosios dalies ribose stovėjo L. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio galinė dalis taip pat buvo nukreipta link Maišiagalos mstl. pusės, o priekinė dalis apie 45 laipsnių kampu kelio išilginės ašies atžvilgiu buvo pasukta į dešinę, t.y. link važiuojamosios dalies. Ant važiuojamosios dalies, kelio ilgio atžvilgiu – ties automobilių priekinėmis dalimis, buvo apgadintų transporto priemonių dalių šukės ir nuolaužos, kurios koncentruotai užėmė apie 3,1 m plotą. Nors šukių plotas iš dalies užėmė ir eismo juostą, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini)., t.y. juostą, kuria turimais duomenimis prieš įvykį važiavo L. S., pagrindinai jos lokalizavosi priešingos krypties eismo juostoje, taip pat kelkraštyje ties automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi (b.l. 9-16).

Iš Transporto priemonių apžiūros protokolų sužinota, kad apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos.

1. Įvykio metu O. R. vairuoto automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (techninė apžiūra atlikta; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje - AB „Lietuvos draudimas“; savininkas – J. R., gim. 1985 m) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje, intensyviausiai ties priekiniu kairės pusės kampu (b.l. 16, 34-36; 37-39; 43, 44).

2. Įvykio metu L. S. vairuoto automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (techninė apžiūra atlikta; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustas; VĮ „Regitra“ duomenimis nuo 2016-10-25 transporto priemonės savininkas – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal prie bylos medžiagos prijungtą 2016-11-06 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją – L. S., gim. 1967 m.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinėje plokštumoje, intensyviausiai ties priekiniu kairės pusės kampu. Apžiūros metu dėl automobilio priekinės dalies apgadinimų nebuvo galimybės patikrinti priekinių apšvietimo signalų prietaisų būklės (b.l. 16, 17-19; 20-25; 28; 32; 31; 30).

Liudytojo T. B. parodymais, kad 2017-03-11, apie 20.55 val., Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“ važiavo keliu nuo Maišiagalos miestelio pusės link Karvio kaimo. Buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas. Kritulių nebuvo, tačiau kelio danga buvo šlapia. Maišiagalos pabaigoje yra žiedinė sankryža. Matė, kaip sulėtinęs greitį ja pravažiavo priekyje jo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Audi“. Po to, žiedinę sankryžą pravažiavo ir jis. Tuo metu iš toli pamatė, kad priešinga kelio kryptimi labai greitai atvažiuoja automobilis. Kelias tame ruože labai vingiuotas, be to, link jo eina nuokalne, tuo tarpu minėtas automobilis, kurio žibintų šviesas jis matė, važiavo ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu. Kai priekyje jo važiavęs automobilis „Audi“ jau buvo pralindęs pro kelio Vilnius – Panevėžys viaduką, o jo vairuotojas pradėjęs didinti važiavimo greitį jau buvo pasiekęs apie 40 km/h greitį, jis nuo šio automobilio buvo atsilikęs apie 50 metrų atstumą. Tada, minėtas priešinga kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo – „Peugeot“, netikėtai įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kairiuoju priekiniu kampu kliudė automobilio „Audi“ priekinį kairįjį kampą. Po susidūrimo abu automobiliai apsisuko prieš laikrodžio rodyklę. Gali tvirtinti, kad automobilis „Audi“ prieš susidūrimą nebuvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Šis automobilis važiavo maždaug savo eismo juostos viduriu. Būtent automobilis „Peugeot“ netikėtai įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nors šiame ruože kelias jau yra tiesus. Jo minėti kelio vingiai, per kuriuos prieš tai važiavo automobilis „Peugeot“, buvo maždaug 500 metrų atstumu prieš susidūrimo vietą. Jis sustojo ir liko eismo įvykio vietoje. Tuo metu arti kitų įvykio liudytojų nebuvo. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Matė, kad automobilį „Audi“ vairavusiai moteriai buvo stipriai sužalotas veidas. Jos veidas buvo kruvinas ir sutinęs. Pirmasis iš automobilio „Audi“ išlipo keleivis, kaip vėliau suprato – vairuotojos vyras. Jo kakta taip pat buvo praskelta. Vairuotoja buvo ištikta šoko. Ji vis klausinėjo, kur jos vaikai. Tuo tarpu automobilio „Peugeot“ vairuotojas sėdėjo savo vietoje. Netrukus, po įvykio praėjus 1 minutės laiko tarpui, įvykio vietoje sustojo automobilis, kuriuo važiavęs žmogus nuėjo prie automobilio „Peugeot“. Automobilis „Peugeot“ pradėjo rūkti, todėl tas žmogus bandė jo vairuotoją ištraukti iš salono. Jam to padaryti nepavyko, nes vairuotojas buvo prispaustas. Netrukus atvykę ugniagesiai ištraukė automobilio „Peugeot“ vairuotoją (b. l. 68).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 6-8, 27-33, 41-44, 46, 48-49, 52-53, 71, 73, 75).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14., 99., 119. punktų ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis būdamas blaivus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu kitu automobiliu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta vieno nukentėjusiojo sveikata, kito nesunkiai sutrikdyta sveikata. Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Būtent jo veiksmai vairuojant buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kilę padariniai, t. y. nukentėjusiųjų sužalojimai, yra tiesioginė jo sukelto eismo įvykio pasekmė. Todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, administracine tvarka baustas, 1 kartą teistas ir bausmė atliko, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bauda yra piniginė bausmė, skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 1,2 dalys) (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), tačiau L. S. nusikalstamą veiką padarė 2017-03-11, todėl jo atžvilgiu taikytina nusikalstamos veikos metu galiojusi poįstatyminio akto redakcija – 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija, kuria nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 37,66 Eur (BK 3 straipsnio 1 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

L. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, L. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14., 99., 119. punktų ir KET 3 priedo 1.1.punkto reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį įstatymo nustatyta tvarka neperregistruotą, be valstybinės techninės apžiūros ir transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo, neturėdamas teisės vairuoti, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ir sukėlė eismo įvykį. Taigi jis padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimus, ir KET pažeidimus padarė nebe pirmą kartą, iš ankstesnio dvejų metų atėmimo teisės vairuoti transporto priemones nepasimokė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas –treji metai (maksimalus terminas, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalis), yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą (b.l. 106-122, 192).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl fondo biudžetui padarytos žalos (pasireiškusios, tuo, kad eismo įvykio metu sužalotam nukentėjusiajam J. R. buvo išmokėtos socialinio draudimo lėšos) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš L. S. 325,13 Eur sumą. Civilinis ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai priteisiant šią sumą iš kaltinamojo L. S. (BPK 115 straipsnis), (b.l. 76-85).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kurio biudžeto lėšomis nukentėjusiajai O. R. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos (gydymas), padarytos žalos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš L. S. 231,33 Eur sumą. Civilinis ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais (b. l. 89-96, 150-157, 167-171, 174-175, 184-188, 196-197), todėl tenkintinas visiškai priteisiant šią sumą iš kaltinamojo L. S. (BPK 115 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai O. R. išmokėjo 2 500 Eur dydžio kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, taip pat už gydymo paslaugas ir medikamentus – 197,72 Eur, už kelionės (kuro) išlaidas – 31,18 Eur. Nukentėjusiajam J. R. buvo išmokėta 800 Eur kompensacija už patirtą neturtinę žalą, taip pat už medikamentus – 12,91 Eur, už kelionės (kuro) išlaidas – 3,06 Eur ir negautas pajamas – 113,67 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ (toliau-bendrovė) byloje ieškinio kaltinamajam nepareiškė, todėl teismas dėl bendrovės išmokėtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumo kurios vertinimą išdėstė kaltinamojo advokatas per baigiamąją kalbą, nuosprendyje nepasisako (b.l. 95-96, 150-157, 167-171, 174-175, 184-188, 1923, 196-197).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobilis saugomas transporto priemonių saugojimoje aikštelėje adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, grąžintinas kaltinamajam (b.l. 26).

Daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas transporto priemonių saugojimoje aikštelėje adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, grąžintinas pagal nukentėjusiųjų parodymus buvo jiems grąžintas (b.l. 40).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l. 104).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu L. S. bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (2259,60 Eur).

Sumažinta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu L. S. skirti baudžiamąją poveikio priemonę-trejiems metams uždrausti vairuoti transporto priemones.

Priteisti iš L. S. 231, 33 eurų Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios O. R. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš L. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuui dėl fondo biudžetui padarytos 325, 13 eurų žalos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą transporto priemonių saugojimoje aikštelėje adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, grąžinti L. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.