Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-767/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
1-119-767/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Zenonas Klapatauskas
Baudžiamoji byla Nr.1-119-767-2012Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.2; 2.10.2.7; 2.3.6.4.3
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant Vidai Mušeikytei,dalyvaujant prokurorei Indirai Danauskienei,gynėjui advokatui Zenonui Klapatauskui,įstatyminiams kaltinamojo atstovams I. V., S. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, mokosi B. gimnazijoje 3 klasėje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-01-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 127 straipsnio 1dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. 2012 m. kovo mėn. 3 d. apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, viešai, pašalinių asmenų akivaizdoje, metė šiukšlių dėžę į Lietuvos valstybės vėliavą kabėjusią ant P. daugiafunkcinio centro pastato, nuo ko perlūžo vėliavos kotas, po to paėmęs nukritusią vėliavą už nulaužto koto ja mosikavo ir numetė į netoli pastato esantį griovį, tuo padarė P.daugiafunkciniam centrui 50 litų turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais išniekino Lietuvos Respublikos valstybės simbolį – vėliavą ir pasikėsino į valstybės autoritetą.

Kaltinamasis V. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-03-03 vakare, šeštadienį, apie 21:30 val. su draugais buvo P. kaime. Apie 22 val. būdamas blaivus paėmė metalinę šiukšliadėžę ir metė ją į pastato sieną, pataikyti į vėliavą nenorėjo. Tai padarė dėl to, kad buvo labai susinervavęs, dėl asmeninių priežasčių. Šiukšliadėžė atsitrenkė į vėliavos kotą ir kotas perlūžo. Vėliava nukrito ant žemės. Pakėlė vėliavą už nulūžusio koto ir su ja mosikavo. Po to ir jis su draugais ėjo į namus. Vėliavą įmetė į griovį esantį šalia pastato. Dėl to, ką padarė nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad vėliava yra Lietuvos valstybės simbolis, žinojo, kad negalima negražiai elgtis su valstybės simboliais, bet kodėl taip pasielgė negali paaiškinti. Nori baigti gimnaziją ir stoti mokytis.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius LR BPK 291 str. reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Iš 2012-03-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie pastato esančiame vėliavos laikiklyje yra nulaužto vėliavos koto dalis. ( b. l. 7-8 ).

Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad kovo 5 d. apie 8 val. atvyko į darbą esantį (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinio centro patalpas. Prie įėjimo į pastatą pastebėjo, kad yra nulaužtas valstybinės vėliavos kotas ir nebėra vėliavos. Kadangi pastatas priklauso Radviliškio rajono savivaldybei, tai vėliava privalo būti iškelta. ( b.l. 11 ).

Iš pažymos apie žalą matyti, kad 2012-03-03 nuo Viešosios įstaigos Radviliškio rajono savivaldybės P. universalaus daugiafunkcinio centro pastato buvo pavogta kabėjusi Lietuvos valstybinė vėliava. Vėliau vėliava rasta , kotas sulaužytas. Vėliava nesugadinta. Įstaigai padaryta 50 Lt žala. ( b.l.5 ).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. V. pateikė vėliavą.( b.l.12 ) .

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad vėliava apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir grąžinta liudytojai R. V.. ( b.l.13-14 ).

Iš liudytojos M. K. parodymų matyti, kad 2012-03-03 su draugėmis D. J. ir R. J. buvo P. kaime pas draugę. Vakare važiavo į namus ir laukė atvykstančio savo dėdės. Netoli už 50 m. buvo P. daugiafunkcinis centras, prie kurio buvo jaunimo. Tarp jaunimo atpažino vieną vaikiną tai V. V.. V. V. pastvėręs prie pastato buvusią šiukšlių dėžę ją metė į ant pastato sienos kabėjusią Lietuvos Respublikos vėliavą. Vėliavos kotas sulūžo per pusę. V. V. pasiėmė sulūžusią dalį, kas vyko po to nematė nes išvažiavo. ( b.l. 16 ).

Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad 2012-03-03 su M. K. ir R. J. buvo P. kaime, šventė draugės gimtadienį. Apie 22 val. laukė netoli P. daugiafunkcinio centro pastato kol atvažiuos jų parvežti. Išgirdo garsą kaip , kad kažkas būtų nulaužęs medį ir po to išgirdo V. V. balsą. Jis kažką šūkavo. Po to atvažiavo M. K. dėdė ir jos išvažiavo. Kas tiksliai nulaužė vėliavą nuo pastato sienos ji nematė. ( b.l.17 ).

Iš liudytojos R. J. parodymų matyti, kad 2012-03-03 su draugėmis D. J. ir M.K.buvo P. kaime pas draugę. Apie 22 val. vykstant į namus buvo P. gatvėje ir matė, kaip du ar trys vaikinai buvo prie P. daugiafunkcinio centro pastato. Vienas iš jų buvo V. V.. Išgirdo garsą ir atsisukusi pamatė kaip Šiukšlių dėžė nukrito ant grindinio. Matė kaip V. V. rankose laikė Lietuvos Respublikos vėliavą, kuri kabojo ant daugiafunkcinio centro pastato sienos. Ar būtent V. V. nulaužė vėliavos kotą ji nematė. Vaikinai prie jų nesikabinėjo. ( b.l.18 ).

Iš liudytojos N. A. parodymų matyti, kad 2012-03-04 apie 16 val. ėjo į parduotuvę ir už autobusų stotelės už gyvatvorės, slėnyje pamatė vėliavą. Netoli tos vietos P. upė, dabar upės nebelikę, o tik griovys - kanalas , tai iki to griovio dar buvo apie 20 metrų. Ta vieta yra šlaitas, to griovio slėnys. Vėliava nebuvo pačiame griovyje. Vėliava buvo švari. Ji buvo numesta ant vejos su nulaužtu kotu. Iki daugiafunkcinio centro nuo tos vietos kur rado vėliavą yra apie 100 metrų. Vėliava buvo Lietuvos Respublikos. Paėmusi vėliavą ją parsinešė į namus. Po to paskambino P. daugiafunkcinio centro pastato direktorei R. V. ir paklausė ar nepradingo nuo pastato vėliava. Pasakė, kad prapuolė ir atidavė. Pati vėliava nebuvo sugadinta, nebuvo suplėšyta. Šiandiena turi būti pas gydytoją Šiauliuose ir negali dalyvauti teisme. Sutinka, kad būtų pagarsinti jos parodymai teisme ir jais prašo teisme remtis. ( b.l. 20-21 ).

Iš liudytojo Š. B. parodymų matyti, kad 2012-03-03 vakare su draugais V. V. ir K. L. buvo prie P. daugiafunkcinio centro pastato. Jis buvo girtas, o jo draugai buvo blaivūs. Jis prisigėrė iki tol kol atvažiavo jo draugai. P. buvo pas kažkokių mergų, bet jų nepažįsta. Vakare apie 22 val., buvo tamsu ėjo į namus į P.kaimą. Jį draugai vedė, nes buvo girtas. Sustojo pakalbėti prie P.daugiafunkcinio centro pastato. Matė, kad netoli nuo pastato, ant gatvės stovėjo kelios panelės. Jos stovėjo kartu. Negirdėjo jokio garso. Nežino ką veikė, kad negirdėjo. Nedaužė jokių butelių. Gal buvo nuėjęs už pastato į tualetą, nes pamena, kad matė kaip V. V. laikė rankose Lietuvos Respublikos vėliavą. Jis rankose laikė vėliavą už koto, mosikavo su ja, nešė visaip iškėlęs. Ėjo nuo pastato link autobusų stotelės. Gatvė kuria ėjo ar buvo apšviesta ar ne nepamena. Kaip pas V. atsidūrė vėliava nematė. Pamena, kad kai stovėjo autobusų stotelėje tai V. vėliavą numetė už gyvatvorės. Už gyvatvorės yra K. upelio dar vadinamo P. upeliu slėnis. Kur tiksliai numetė vėliavą nematė. ( b.l.23-24 ).

Iš liudytojo K. L. parodymų matyti, kad 2012-03-03 vakare su draugais V. V. ir Š. B. buvo P. kaime pas paneles. Jis buvo blaivus, V. buvo blaivus, o Š. B. buvo neblaivus. Kai susitiko P. kaime Š. B. jau buvo girtas. Vėliau buvo prie P. daugiafunkcinio centro pastato, buvusios mokyklos. Jis nuėjo už mokyklos atlikti gamtinių reikalų ir išgirdo kažkokį garsą, kaip kad kažkas nulūžo. Kai atėjo pamatė, kad V. V. laiko rankose Lietuvos Respublikos vėliavą. Matė, kad netoli nuo pastato, ant gatvės stovėjo kelios panelės. Jos dar buvo kai V.s laikė rankose vėliavą. Jie nedaužė jokių butelių. Po to ėjo į namus. Kada ir kur V. V. numetė vėliavą nematė. Kai nuėjo į autobusų stotelę V. vėliavos jau nebeturėjo. Gatvė kuria ėjo ar buvo apšviesta ar ne nepamena. Negirdėjo, kad V. ką nors sakytų apie vėliavą tai yra , kad žodžiais tyčiotųsi iš vėliavos. Kodėl jis ją nešė nežino. Kas nulaužė ir kaip vėliavą nežino, nematė. V.kaip ir sakė buvo blaivus. ( b.l. 25-26 ).

Atstovas pagal įstatymą I. V. parodė, kad ji yra V. V. motina. Parodė, kad apie sūnaus padarytą nusikaltimą nieko nežino. Sūnus gyvena pas močiutę B., kur ir mokosi. Taip patogiau dėl mokslų. Su sūnaus tėvu išsituokusi. Sūnumi rūpinasi ir auklėja abu bendrai.

Atstovas pagal įstatymą S. V. parodė, kad yra V. V. tėvas .Yra išsiskyręs su sūnaus motina. Sūnus gyvena B. pas buvusios žmonos mamą, savo močiutę, bet sūnaus auklėjimu rūpinasi abu su žmona. Sūnus mokosi gerai. Mokosi B. gimnazijoje, tik dabar, gal kad yra paauglystė yra karštakošis, nervuotas. Apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo iš policijos. Pasistengs su sūnumi daugiau bendrauti, padės jam spręsti problemas.

Esant šiems duomenims baudžiamojoje byloje laikytina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 127 str.1d. Kaltinamasis viešai išniekino valstybės simbolį – vėliavą, aktyviais veiksmais, mesdamas šiukšlių dėžę į vėliavos kotą, jį nulaužė ir vėliau vėliavą su kotu įmetė į netoliese esantį griovį. Tai patvirtinta kaltinamojo, liudytojų parodymais ir kita teismo pagarsinta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis V. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, gyvena atskirai nuo savo tėvų su senole, turi psichologinių problemų, bet artimieji nesuteikia jam pagalbos. Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, nes kita bausmės rūšimi nebus pasiekti bausmės tikslai, taikant arešto bausmę susitrukdys mokymo procesas ir ši bausmė būtų kaltinamajam per griežta. (LR BK 54 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-299 straipsniais., 303-308 straipsniais.,

nusprendė:

V.V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 127 straipsnio 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vilma Šiukštienė