- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 1-12-215/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00446-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- K. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-06-22 Mažeikiuose, gyvenantis , Mažeikių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2003-11-27 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 187 str. 1 d., 63 str.1 d., 63 str. 5d. 2 p., nuosprendžiu viešieji darbai 8 mėn. įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui; 2004-01-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 1 d., 25 str. 2 d., 178 str. 4 d., 25 str. 2 d., 187 str. 1 d., 25 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., nuosprendžiu laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., bausmę subendrinus su 2003-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 2 m., pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 4 d., LR BK 25 str. 2 d., 187 str. 1 d. atskiruose epizoduose baudžiamoji byla nutraukta, nesant nusikaltimo sudėties ir perduota nagrinėti administracinio proceso tvarka,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nesunkiai sužalojo žmogų: 2010 m. birželio 16 d., apie 16.00 val., , Mažeikių m., parduotuvėje “R. U.”, kilusio konflikto metu, abiem rankom suėmė sėdinčiai ant kėdės D. G. už kaklo, ją smaugė kol nukentėjusioji apsvaigo, dėl ko D. G. nuvirto su visa kėde ant grindų, susitrenkė galvą ir prarado sąmonę, taip jis padarė D. G. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. A. apklaustas teisme savo kaltės nepripažino. Parodė, kad tai buvo 2010 m. birželio 16 d. kai jai paskambino žmona ir pasakė, kad moteris primušė jų sūnų. Įėjus į parduotuvė pamatė 4 vaikus, sūnui buvo kruvina ausis, drabužiai, žmona verkė. Paklausė kas čia buvo, vaikas pasakė, kad moteris mušė jį, tempė už ausies, sūnus sakė, kad nieko nedarė, tik žaidė. Jis ant nukentėjusios kreipėsi pakeltu tonu, elgesys gal buvo agresyvus, bet jis tik norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją, buvo prie jos priėjęs, bandė pakelti stalą, sakė jai, kad jums tieks beliko gyventi, o taip darote su sūnumi, tačiau jokių smūgių jai nesudavė, tik buvo rankas pakėlęs. Atrodo, kad necenzūrinių žodžių nevartojo. Nukentėjusioji nukritusi nuo kėdės nebuvo.
Apklausta teisme nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2010-06-16, apie 15.30 val., ji su anūku J. V. atėjo pas jos dukrą į jos parduotuvę „Uosis“. Vaikas pasiliko kieme. Ji prie lango jį sekė, nes yra atsilikęs vystymasis, jį reikia prižiūrėti. Jis žaidė su vaikais. Paskui jis pradėjo klykti. Pažiūrėjus pamatė, kad vienas vaikas jam trenkė ranka per galvą. Jis nukrito ir visi pradėjo spardyti, ji išbėgo iš parduotuvės jo apginti. Kai kurie vaikai ją pamatę, sušuko, kad ateina Valento močiutė. Beveik visi vaikai pabėgo, vienas liko. Aš tą vaiką pakėliau už švarkelio galvos gaubtuvo, jis nubėgo. Ji anūką pakėlė nuo žemės, nusivedė į parduotuvę „Uosis“. Nuėjo į vonios kambarį vaiko nuprausti. Jis verkė, buvo išsipurvinęs veidą. Kai anūką nuprausė, jis nuėjo į parduotuvę, o ji liko plautis rankas. Vonios kambaryje išgirdo, kad kažkas šaukia. Nesuprato esmės. Atėjo ir pamatė, kad klykavo nepažįstama moteris. Ji ir dukra atsisėdo ant kėdės ir klausėsi kaip moteris šaukė. Tada moteris paskambino telefonu savo vyrui A, kad jis ateitų. A. A. su visais keturiais vaikais, kurie buvo tada kieme. A klausė, kuri moteris lyg tai ausį nuplėšė. Vaikas pirštu parodė į mano dukrą, paskui pasakė, kad ne ta, parodė į ją. A nieko nesakęs puolė prie jos, abiem rankomis sugriebė už kaklo ir užsmaugė. Ji sudribo. Tada kumščiu tris kartus trenkė į kairės pusės galvą. Po trečio smūgio neteko sąmonės. Ji nukrito ant grindų. Nežino, kas ją pakėlė nuo grindų. Pabudo ant dukros kėdės sėdinti. Jai pasidarė bloga. Pradėjo pykinti, skaudėjo galvą, sprandą. A dar griebė stalą versti, bet nepakėlė. Ji dukrai sakė, kad skambintų policijai. Grasino susidorojimais. Paskambino policijai, bet ji dar neatvyko. Ji paskambino anūkui L, kad atvyktų. Kai anūkas atvyko, jau buvo atvykusi policija. Policija paklausinėjo kaip buvo. Policininkas siūlė susitaikyti. A jos net neatsiprašė. Ji pasakė, kad nežino, kokia bus ateitis, pasekmės. Po to jai pasidarė blogai, vėmė. Dukra nuvežė į priėmimo skyrių, paguldė į ligoninės nervų ligų skyrių. Paskui su siuntimu išvažiavo į Klaipėdos ligoninę nervų skyrių. Paskui gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje. Šioje ligoninėje buvo 14 dienų. Paskui grįžo į Mažeikius ambulatoriniam gydymui. Buvo gydoma dėl sumušimo. Pakilo kraujospūdis, pykino, svaigo galva, negalėjo viena vaikščioti. Buvo sprando patempimas, galvos sumušimas, svaigimas, neišlaikymas pusiausvyros. Vaiko ji nelietė, nemušė. Pakėlė jį už galvos gaubtuvo. Gal imdama už gaubtuvo gal su nagu įbrėžė. Ausies sužeidimo nematė. Matė, kad ausies kraštelyje kaip su adata truputį įbrėžta, bet kraujo nebuvo. Nematė, kad padarytas tas įbrėžimas. Anksčiau pas psichiatrus, nervų gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Paskutiniu laiku skirti vaistai nuo širdies, depresijos. Dabar nevartoja raminančių vaistų, nes nėra bloga. Nuo depresijos vaistus išrašė prieš šį įvykį ir po įvykio. Geria lašiukų nuo širdies, raminančius, kurie nėra receptiniai vaistai. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, 1683 litus turtinę žalą pagal pateiktus dokumentus. Jai nustatytas antros grupės invalidumą. Gauna invalidumo pensiją. Perkami vaistai pastoviai. Jai ir dabar blogai. Nepraeina ausyse cypimas. Visą laiką yra stresas. Prisimena iki dabar tą mušimą.
L. V. R apklausta teisme parodė, kad 2010-06-16 apie 16 val. pas ją į parduotuvę, kurioje dirba, atėjo mama su jos sesers sūnumi. Jie buvo parduotuvėje. Vaikas išėjo į kiemą ir pasigirdo riksmas. Vaikas yra neįgalus. Jį visada stebi, kai būna lauke. Pamatė, kad vienas vaikas su ranka jam daužė per galvą, jis nuvirto, o kiti vaikai jį spardė. Mama išbėgo iš parduotuvės. Ji pribėgo prie vaikų. Sesers sūnus V gulėjo ant žemės, o kitas vaikas jį spardė. Mama už kapišono atitraukė į šoną vaiką, o V parsivedė į parduotuvę. Vaikai nubėgo. V buvo purvinas, nusiverkęs. Jį atprausė. Paskui gal po 5 minučių atėjo A su keturiais vaikais. Ji sakė, kad jos vaikui perbrėžė ausį, nuplėšė ausį. Ji parodė vaiko ausį. Mama sakė, kad pažiūrėtų, kaip tie vaikai suspardė jų vaiką. Mama jų vaikui nusmaukė kelnes ir rodė jo mėlynas kojas. A nežiūrėjo, bet šaukė. Paskui gal po 5 minučių įpuolė A į parduotuvę. Ji sėdėjo už stalo, jos mama prie stalo. Jis parodė ant manęs ir klausė, ar šita moteris puolė. Jis ėmė versti stalą. Vaikas pasakė, kad kita moteris. Vaikas parodė ant jos mamos. Jis pripuolė prie jos mamos, ėmė smaugti, ji neteko sąmonės. Mama virto nuo kėdės. Ji persigando, griebė telefoną skambinti policijai. Kai ji virto nuo kėdės be sąmonės, jis su kumščiu į galvą dar trenkė. Mama nuvirto ant žemės. S. A. kažką sakė. Nepamena, kokie buvo žodžiai, bet tai buvo keiksmažodžiai. Jis sakė, kad sutvarkys visą giminę. Kai paskambino policijai, ji ėjo kelti mamos, A ją pastūmė. Ji atkėlė mamą, ji atsipeikėjo, atsisėdo ant kėdės. Atvažiavo policiją. Mama atsipeikėjo. Dar kažkokie žmonės buvo įėję į parduotuvę, tikriausiai pirkėjai, bet jie greitai išėjo. Kai policija atvažiavo, jie paskui išėjo laukan su A ir kažką kalbėjosi. Paskui sugrįžo atgal, sakė, kad susitaikytume. Jos pasakė, kad rašysime pareiškimą. Mama sėdėjo galvą susiėmusi, darėsi bloga, vėmė. Galvoje atsirado guzas, kaklas buvo raudonas nuo smaugimo. Policija pasakė, kad neturi laiko surašyti pareiškimą, tada reikia važiuoti į komisariatą. Po įvykio važiavo į policiją. Važiavo ji su mama D. G.. Surašė pareiškimą. Paskui važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Kai nuvažiavo į ligoninę gal buvo 18 valanda. Mažeikių ligoninėje gydymas nebuvo baigtas. Ligoninė pasiūlė važiuoti į Klaipėdą. Jai buvo prieš įvykį daryta kelio operacija. Jai buvo sutinęs kelias. Reikėjo patikrinti, apžiūrėti kelią. Tai turėjo atlikti operavęs gydytojas.
Liudytoja D. A. apklausta teisme parodė, kad birželio mėnesį parbėgo jos sužalotas vaikas su kitais vaikais. Jo ausis buvo kruvina, išsigandęs, šoke, nieko negalėjo pasakyti. Vaikai pasakė, kad jos vaikas buvo užpultas vyresnės moters, kuri yra parduotuvėje. Ji išsigandusi nuėjo į parduotuvę ir vaikai ėjo iš paskos. Jos sužalotas vaikas taip pat ėjo iš paskos. Įėjus į parduotuvę, paklausė kas sužalojo vaiką. Vaikas pasakė, kad yra ta moteris pasislėpusi kambariuke. Ji nuėjo į kambariuką. Nuėjo prie jos ir šaukė ant jos, kodėl ji sužalojo jos vaiką. Nepamena, ką ji sakė. Paskambino vyrui. Kai ji skambino vyrui, pardavėja skambino kažkokiems vyrams. Jos vyras į parduotuvę atvažiavo labai greitai. Kai įėjo vyras, apžiūrėjo vaiko ausį. Jis šaukė, kas tai padarė. Jis priėjo prie G ir labai negražiai pasakė, kad jai nedaug beliko gyventi, ką darai. Jis jos neprilietė, tik pagąsdino šaukdamas. Jis pakėlė rankas per alkūnes sulenktas jo krūtinės aukštyje. Rankos buvo ištiestos į priekį. Pirštai buvo išskėsti. Rankas purtė. Labai šaukė. Jis sakė, kad senyvo amžiaus moteris esi, tiek beliko gyventi, dar tokius šposus darai. Tie žodžiai buvo išrėkti. Tada jis atsitraukė, pasakė, kad vaikai eitų lauk. Įėjo anūkas moters, puolė mušti jos vyrą. Atvažiavę pareigūnai juos išskyrė. Vyras nebuvo sumuštas, bet į jį buvo įkibę. Pareigūnai atvažiavo ir išskyrė tą vyrą nuo jos vyro, nes jie buvo susikibę. Pareigūnai pradėjo aiškintis. Jie apžiūrėjo jos vaiką. Aiškiai matėsi nubėgęs kraujas. Pareigūnai išsivedė ja laukan ir sakė, kad nerašyčiau pareiškimo, nes moteris senyvo amžiaus. Pareigūnai pasakė nukentėjusiosios anūkui, kad eitų lauk, nes prisidarys problemų. Vienas pareigūnas apžiūrinėjo vaiką. G buvo Valentui numovusi kelnes ir rodė kojas su senomis mėlynėmis. Tai buvo priekinėje dalyje blauzdų ties keliais. Mėlynės buvo senos, jos buvo pageltusios. Jai pasakė, kad senas mėlynes rodai, kad ji vaiką augina ir žino. G nebuvo nuvirtusi. Ji sėdėjo. N. G. nesiskundė. Pareigūnas pasakė, kad eičiau lauk. Pardavėjai nukentėjusioji yra mama. Pardavėja nesiskundė niekuo. Parduotuvėje buvo kamera. Tai filmavimo kamera. Jo vyras nesmurtavo fiziškai prieš ką nors. Pareigūnas siūlė nusiraminti, eiti į lauką. Ji išėjo ir negrįžo. Vyrui ir jai pareigūnai liepė atsiprašyti, kad kėlė triukšmą. Ji sakė, kad moteris turi atsiprašyti. Pareigūnui tai pasakiau, ji negirdėjo. Ji tada buvo lauke. Nežino, ar vyras atsiprašė. Ji išvažiavo pas gydytoją. Galvojo, kad viskas baigta.
L. M. Ž apklaustas teisme parodė, kad dirba policijos komisariate, kad buvo gavęs vizuotą viršininko pareiškimą. Buvo tikrintos aplinkybės. Buvo bendrauta su asmenimis. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patvirtina šias aplinkybes, kurios parašytos tarnybiniame pranešime. Niekada nerašo melo. Yra priėmęs priesaiką, todėl pasakė, kad nemeluoja. Tarnybinio pranešimo turinį sužinojo iš A. Po susipažinimo su tarnybiniu pranešimu A nereiškė jam pretenzijų dėl šio tarnybinio pranešimo turinio.
Liudytojas G. L. apklaustas teisme parodė, kad jam paskambino verkdama mama, prašė, kad aš atvažiuoti pas ją į parduotuvę. Ji pasakė, kad muša močiutę. Pasakė, kad reikia skambinti policijai. Nuvažiavo į parduotuvę kartu su žmonos broliu A. P.. Čia vieni šaukė, kiti verkė, vyko pekla. Bandė nuraminti. Kaltinamsis draskėsi. Jį bandė raminti. Jis užsipuolė ant jo, elgėsi agresyviai, jis bandė A nustumti, tada jis pradėjo jį tasyti. Atvyko pareigūnai, juos išskyrė, A išvedė laukan. Tai vyko parduotuvėje adresu Žemaitijos g. 13, nes ten dirba mama. Močiutė yra nukentėjusioji, jai buvo kaklas raudonas, ji žadėjo važiuoti į ligoninę, buvo gydoma.
Liudytojas D. B. apklaustas teisme parodė, kad nepamena laiko kada tai įvyko. Buvo gautas iškvietimas į parduotuvę „Uosis“, kad ten yra kažkoks konfliktas. Buvo nuvykta. Sunku buvo išsiaiškinti, nes ten buvo daug žmonių, kurie tarpusavyje konfliktavo. Moterys šūkavo. Paskui paaiškėjo, kad buvo nuskriaustas vaikas, todėl įvyko konfliktas. Lyg buvo jie susitaikę, bet buvo pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą. Nuvykus buvo toje patalpoje trys moterys, kaltinamasis ir dar du jaunuoliai. Du jaunuoliai ginčijosi su kaltinamuoju. Vaikinai siūlė į snukį kaltinamajam. Buvo žodinis konfliktas. Kai jis atvyko tie žmonės pasišalino. Tada vyko konfliktas tarp moterų. Kaltinamasis sakė, kad buvo nuskriaustas jo vaikas ir atėjo išsiaiškinti dėl kokių aplinkybių tai įvyko. Kažkuri moteris sakė, kad kaltinamasis jai sudavė ar stalą apvertė. Įvykio vietos apžiūros protokolas nebuvo rašomas. Vizualiai netvarkos nesimatė. Niekas nebuvo išvartyta. Kaltinamasis pasakė, kad jis pasikarščiavo dėl savo vaiko ir nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji pradėjo kalbėti apie piniginius santykius. Vaiko neapžiūrinėjo. Matėsi iš ausies truputis kraujo. Vaikas buvo išsigandęs, gal apsiverkęs. Buvo pasakyta, kad moteris patempė vaikui už ausies. Dabar nepamena, kuri moteris patempė vaikui už ausies. Moteris sakė, kad buvo konfliktas tarp vaikų, lyg norėjo juos skirti. Tai lyg ne jos tikras vaikas, giminaitis. Vizualiai jokių sužalojimų moters nematė. Visos moterys buvo emociškai sutrikusios, pasikarščiavusios. Viena sakė, kad galva sutrenkta. Pasiūlė kviesti pagalbą. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis patyrė galvos traumą ta moteris, kuri sakė, kad skauda galvą. Duoti ikiteisminio tyrimo metu mano parodymai atitinka tiesą.
2010-08-05 D. B. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, dirbant operatyvinėje grupėje pagal iš anksto patvirtintą grafiką, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., dienos metu, valandos neprisimena, gavo nurodymą vykti į parduotuvę “Uosis”, esančią adresu Sodų g. 1, dėl kilusio konflikto. Atvažiavus į minėtą vietą, parduotuvėje pamatė, kad yra susikibę du vyrai, vieną žino kaip G. L., o kito vardo ir pavardės nežino. Gali būti vardu K, be jų, buvo dar trys moterys, kurios šaukė, barėsi. Jis buvo su pareigūnu D. M., su kuriuo tuos vyrus išskyrė, tada liepė Gintautui pasišalinti iš tos vietos, nes jį žino kaip dažnai keliantį šeimyninius konfliktus, darantį viešosios tvarkos pažeidimus, už kuriuos yra ne kartą baustas administracine tvarka. Minėtas kitas vyriškis, lyg vardu K, jam yra žinomas tik iš matymo, jokių draugiškų santykiu su juo nepalaiko. G mėgino suduoti tam kitam vyrui, bet jam jie sutrukdė, G buvo dar su vienu asmeniu apie 20 metų amžiaus, jam nepažįstamu. G. L. su draugu išėjus, jis, kadangi buvo didžiulis triukšmas, pasivedė vyriškį, kuriam buvo mėginta suduoti, atokiau, nes buvo neįmanoma susikalbėti dėl triukšmo. Jis jo klausė, kas nutiko, vyriškis jam paaiškino, kad jo vaikui moteris sėdinti ant kėdės sudraskė ausį, jį pakvietė jo žmona, kuri jau buvo parduotuvėje, o jis atėjęs iš susijaudinimo tą moterį gąsdino, kad jai suduos, keikė ją ir kitą pardavėją, kurią taip pat tik pagąsdino, kad nuvers jos stalą. Tada jis apžvelgė vizualiai patalpą, viskas buvo tvarkinga, ant stalo daiktai, dokumentai, niekas išvartyta nebuvo. Tada pradėjo aiškinti su moterimis, kokie jų nusiskundimai, moteris, kurios buvo nukentėjęs vaikas, pradrėksta ausimi, matėsi buvo nuvarvėjęs kraujas, ši moteris visą laiką barėsi, jos paaiškinimas buvo tik, kad jos vaiką sužalojo. Kita moteris, sėdinti ant kėdės, barėsi, kad jos anūkėlis suspardytas, šalia moters buvo berniukas, matėsi su negalia, jis buvo prie tos moters. Kitų vaikų jis viduje nematė. Po to, ta moteris pradėjo sakyti, kad atėjęs vyras, ji kalbėjo apie tą vyrą, kurio vaikas buvo pradrėksta ausimi, ją sumušė, smaugė, jai galvoje didžiulis gumbas. Tada jis pats buvo priėjęs prie tos moters, ant kaklo jokių dėmių nematė, nebuvo jokių žymių, galvoje gumbo taip pat neapčiuopė, todėl pasakyti ar jai buvo suduoti smūgiai, jis negali, jis moteriai siūlė kreiptis į medicinos ekspertą. Jis visiems išaiškino, kad dėl mažamečio vaiko sužalojimo moteriai, kuri guodėsi pati esanti sumušta, gresia baudžiamoji atsakomybė, o vyrui, jei jis ją sužalojo, priklausomai nuo to, koks sužalojimas, gali būti keliama baudžiamoji byla, arba ji turės kreiptis privataus kaltinimo tvarka, jiems pasiūlė susitaikyti geruoju. Vaiko tėvai sutiko taikytis, vyriškis moters net atsiprašė, kad ją išgąsdino, kad vadino necenzūriniais žodžiais, o moteris vis guodėsi, kas jai vaistus nupirks, jai reikės gydytis. Ar toje parduotuvėje filmuojama, jis nežino. Grįžus į komisariatą, po kurio tai laiko, gal dviejų valandų, gal anksčiau, atvažiavo abi moterys, ir jos parašė pareiškimus dėl sužalojimo, kad atėjęs vyras į parduotuvę, ją smaugė, daužė, nuvertė ant žemės. Kita moteris parašė, kad jai buvo grasinama. O dar už kurio laiko, gal už pusvalandžio, atvažiavo moteris su vaiku ir parašė pareiškimą dėl vaiko sužalojimo (1 t., b. l. 126-127).
2011-08-31 D. B. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patvirtina, jog dirbant operatyvinėje grupėje pagal iš anksto patvirtintą grafiką, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., dienos metu, valandos neprisimena, gavo nurodymą vykti į parduotuvę “Uosis”, esančią adresu Sodų g. 1, dėl kilusio konflikto. Atvažiavus į minėtą vietą, parduotuvėje buvo konfliktas, buvo trys moterys, iš kurių vyriausia sėdėjo už stalo ant kėdės, buvo keturi vyriškiai, iš kurių jis pažino tik vieną, kaip G. L., o kiti jam buvo visai nepažįstami. Labiausiai ginčijosi L su vyriškiu, kuris, vėliau sužinojo, vardu K. L su savo dviem draugais išėjo. Po to, kadangi buvo triukšmas, visi ginčijosi, jis liepė vyrui, vardu K išeiti ir palaukti lauke, tuo tarpu norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Vyresnioji moteris skundėsi, kad ją užpuolė, nes ji sudrausmino kažkieno vaiką, ji minėjo, kad lauke laukiantis vyriškis kažką padarė, ar mėgino padaryti su stalu. Jis tikslių aplinkybių nebeprisimena, tikslesnius parodymus davė pirminės apklausos metu. Ar ji skundėsi dėl sužalojimų dabar nepamena, nes moteriai matomų sužalojimų nepastebėjo. Pamena, kad kita moteris, šviesiais plaukais, jam parodė vaiką, kuriam buvo pradrėksta ausis, matėsi buvo nuvarvėjęs kraujas ir apdžiūvęs. Jis moteriai paaiškino, kad dėl tokio elgesio gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. O vyriškiui-K, paaiškino, kad jo veiksmai irgi gali būti įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tada jis irgi pripažino, kad pasikarščiavo ir pastūmė stalą, bei apšaukė moteris. Nepamena, kad būtų buvusi kalba apie sužalojimus. Jam būnant, K tos moters atsiprašė dėl pasikarščiavimo. Ir jie kaip ir susitaikė. Jis išaiškino, kad dėl vaiko sužalojimo tėvai gali kreiptis į medikus. J. K. asmeniškai nepažįsta, su juo draugai nėra. Jokioje kompanijoje kartu nėra buvę. Ir jis jam neskambino, į įvykio vietą atvyko, nes tą dieną dirbo. Paklaustas, ar ant stalo, prie kurio sėdėjo moteris, buvo kokie daiktai, ar buvo išmėtytų, sulaužytų daiktų, atsakė, kad nepamena, sulaužytų kėdžių, ar kitų baldų nematė (1 t., b. l. 128).
2011-10-13 D. B. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsakyti į klausimą, kada tiksliai atvyko į parduotuvę, dėl ten kilusio konflikto negali, nes nepamena, bet tai yra nurodyta, informacijoje apie įvykį, kur atvykimo laikas nurodytas 2010-06-16 15:59, atvyko dviese, kartu buvo D. M.. Kur kas buvo, šito dabar nepasakysi nes nebeatsimena, jei tai buvo nurodęs pirmoje apklausoje, prašo tuo ir vadovautis. G. L. jiems atvykus jau buvo. Prisimena, kad buvo trys moterys, pavardėm nurodyti negali. Viena moteris buvo vaiko su įplėšta ausim mama, kita buvo močiutė vaiko su negalia, ir buvo dar viena moteris. Vyrų buvo trys, G. L., vyras buvęs kartu su G. L., ir dar vienas vyras-tėvas vaiko su įplėšta ausimi. Bet kas ir kur stovėjo nepamena. Vaikus pamena tik du, vaiką su įplėšta ausimi, vaiką su negalia, kad būtų daugiau vaikų, nepamena, ar buvo vėliau vaikų atėję irgi nepamena. Paklaustas ar čiupinėjo moters, kuri buvo vaiko su negalia močiutė, galvą, apžiūrinėjo jos kaklą, jis nebeprisimena, bet jei apie tai buvo davęs parodymus anksčiau, prašo jais ir vadovautis, nes praėjo daugiau kaip metai laiko (1 t., b. l. 129-130).
Iš byloje esančio nukentėjusios D. G. 2011-09-29 parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, kad atvykus prie namo, kuris yra kampinis, adresu Žemaitijos g. 13-Sodų g. 1, Mažeikių m., ji parodė į šį namą, į šio namo numerį, bei paaiškino, kad būtent šioje namo pusėje yra įėjimas į parduotuvę “Uosis”, kuri priklauso jos dukrai, ir kurioje jai dėl įtariamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po to parodė įėjimą į minėtą parduotuvę “Uosis”, įėjimas į kurią yra iš Žemaitijos g. pusės. Įėjus į parduotuvės vidų į pirmą patalą, šios patalpos viduje, kairėje pusėje parodė vietą, kur stovėjo kėdė, pastatydama ją į pačios parodytą vietą, bei paaiškino, kad jai sėdint ant kėdės šioje vietoje, ją smaugė į parduotuvę atėjęs įtariamasis K. A.. Tada, atsisėdo ant kėdės ir parodė bei paaiškino, kad taip ji sėdėjo, kai smaugiama ir mušama. Po to, parodė vietą už stalo prie lango, bei paaiškino, kad toje vietoje stovėjo jos dukra V. R., kai ją tuo tarpu sėdinčią ant kėdės mušė ir smaugė įtariamasis. Po to parodė vietą prie šaldytuvo, tarp šaldytuvo ir stalo, bei paaiškino, kad toje vietoje stovėjo įtariamojo K. A. žmona, kai ji buvo jo smaugiama ir mušama. Tada parodė vietą, priešais įėjimą į parduotuvę, pagal sieną su arka į kitą patalpą, bei paaiškino, kad viso konflikto metu toje vietoje stovėjo vaikai atėję į parduotuvę kartu su įtariamojo žmona. Po to parodė vietą-į stalą, priešais vietą kur ji sėdėjo, prie priešais esančios sienos, kur yra įėjimo į parduotuvę durys, bei paaiškino, kad už šios vietos įtariamasis bandė pakelti ir apversti stalą. Po to parodė vietą prie stalo, prie sienos, esančios įėjimo į parduotuvę pusėje, bei paaiškino, kad šioje vietoje sėdėjo jos anūkas Valentas tuo metu kai ji buvo smaugiama ir mušama (1 t., b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnui M. Ž. tikslinant įvykio aplinkybes buvo kalbėta su K. A., kuris pripažino, kad nesusivaldęs sudavė smūgius pareiškėjai, nes buvo smurtaujama prieš jos mažametį sūnų (t.1., b.l. 42).
Iš byloje esančio teismo specialisto išvados Nr. G 223/10(13) matyti, kad D. G. buvo nustatyta: vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu. Konkretaus traumos mechanizmo, iš med. dokumentų, nustatyti nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 84).
Iš byloje esančio teismo specialisto išvados Nr. G 4-223/10(13) matyti, kad D. G. buvo nustatyta: vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl traumos įvykusios 2010-06-16, į ką nurodo šie objektyvūs duomenys esantys medicininiuose dokumentuose: sprando raumenų įtempimas, sutrikusi koordinacija, rankų raumenų jėgos susilpnėjimas 3-4 balai (norma 5 balai), Bartelio indeksas 70-75 balai, (normoje 100, rodo savęs apsitarnavimo lygio galimybę), likę po gydymo reiškiniai- galvos svaigimas. Pakitimai galėjo gautis dėl traumos, medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku. Sergant aukšto kraujospūdžio liga, gali būti galvos svaigimas, smarkiai pakilus kraujospūdžiui, tačiau vartojant vaistus nuo kraujo spaudimo, svaigimo būti neturėtų. Kelio sąnario operacija, baigus gydymą, judesių stabilumui įtakos neturi. Sergant depresija gali atsirasti įvairūs neurologiniai negalavimai, tame tarpe ir miego sutrikimas, nerimas ir pan. N. R. pozoje, nėra specifinis galvos smegenų traumos simptomas, ir vienas, be kitų neurologinių simptomų diagnostinės reikšmės neturi. Atskirai imant, šis simptomas teismo medicininiu požiūriu nevertinamas, nes gali būti lengvai imituojamas (1 t., b. l. 86-87).
Iš byloje esančio liudytojos V. R. parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-09-29 protokolo matyti, kad atvykus prie namo, kuris yra kampinis, adresu Žemaitijos g. 13-Sodų g. 1, Mažeikių m., ji parodė į šį namą, į šio namo numerį, bei paaiškino, kad jame yra parduotuvė “Uosis”. Po to, ji parodė įėjimą į minėtą parduotuvę “Uosis”, įėjimas į kurią yra iš Žemaitijos g. pusės. Įėjus į parduotuvės vidų į pirmą patalą, šios patalpos viduje, kairėje pusėje, parodė į stalą, stalo pusėje, kuri yra priešais įėjimą, bei paaiškino, kad už šios stalo vietos įtariamasis K. A. mėgino jį apversti. Po to parodė vietą, kur stovi kėdė-prie sienos esančios priešais įėjimą, nuo įėjimo dešinėje pusėje, prie arkos į kitą patalpą, bei paaiškino, kad šioje vietoje, sėdėjo jos mama. Po to parodė vietą, kėdę prie lango už stalo, bei paaiškino, kad ji stovėjo šioje vietoje, kai jos mamą D. G. sėdinčią ant kėdės smaugė ir mušė įtariamasis. Tada parodė vietą prie šaldytuvo ir stalo, bei paaiškino, kad šioje vietoje stovėjo įtariamojo žmona. Po to parodė vietą ant grindų prie kėdės, į kurią prieš tai rodė, bei aiškino, toje vietoje sėdėjus jos mamai, bei paaiškino, kad toje vietoje buvo nugriuvusi jos mama, po to, kai ja smaugė ir mušė įtariamasis. Tada parodė vietą priešais įėjimą į parduotuvę, prie dešinėje pusėje esančios arkos į kitą patalpą, bei paaiškino, kad toje vietoje stovėjo vaikai įvykio metu (1 t., b. l. 117-118).
Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. G. patvirtino savo parodymus, kad K. A. sugriebė jai už kaklo abiejomis rankomis ir pradėjo smaugti, nuo smaugimo apsvaigo ir negalėjo priešintis, K. A. į kairę galvos pusę sudavė 4 smūgius, 3 jutau, o po ketvirto prarado sąmonę (2 t., 2-5 b.l.).
Iš byloje esančio 2011-10-21 įtariamojo K. A. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, kad nuvykus prie namo, kuris yra kampinis, adresu Sodų g. 1-Žemaitijos g. 13, parodė į šį namą-jo numerį, kuris yra ant namo galo iš Žemaitijos g. pusės, bei paaiškino, kad šiame name jis gyvena su šeima, bei šiame name, būtent iš šio namo galo yra įėjimas į parduotuvę “Uosis”. Po to parodė įėjimą į parduotuvę “Uosis” bei paaiškino, kad pro šias duris jis įėjo į parduotuvę, kai jam telefonu paskambinusi žmona pranešė apie sužalotą sūnų ir konfliktą su parduotuvėje esančiomis moterimis. Tada, tik įėjus pro antras duris į parduotuvę parodė vietą priešais šias duris, bei paaiškino, kad toje vietoje stovėjo jo sūnus Gvidas bei kiti vaikai. Po to parodė tame pačiame kambaryje-patalpoje, nuo įėjimo kairėje pusėje, vietą prie šaldytuvo, kuris stovi kampe prie lango ir sienos esančios priešais įėjimą, bei paaiškino, kad šioje vietoje jam atėjus ir vėliau stovėjo jo žmona. Tada norėjo parodyti, kurioje vietoje prie stalo jis pagąsdino ketinąs pakelti stalą, parodė į stalą, vietą kur jo manymu tada buvo stalo kraštas, kadangi parodymų patikrinimo metu, jo manymu, stalas yra ne tas, arba stovi ne tokioje pačioje padėtyje. Tada parodė vietą, už stalo, lango pusėje kur buvo moteris skambinusi telefonais. Paklaustas kur buvo vyresnioji moteris, dėl kurios sužalojimo, jis įtariamas, jis visų pirma paaiškino, kad moteris jam atėjus iš pradžių buvo kambaryje patalpoje, į kurį patenkama pro arkinį praėjimą, esantį prie šaldytuvo, tada paėmė kėdę, ją pastatė prie sienos šalia minėto praėjimo, pusėje esančioje arčiau išėjimo, į ją parodęs paaiškino, kad toje vietoje stovėjo kėdė ir toje vietoje sėdėjo vyresnioji moteris, tačiau toje vietoje buvo erdviau, nes stalo padėtis pakeista, o už kėdės buvo ne siena, o sustatytos durys, durų apvadai, tiksliau ji nebuvo tiek arti sienos. Po to parodė vietą toje pačioje patalpoje tarp stalo ir durų ties viduriu bei paaiškino, kad toje vietoje jam smogė atbėgęs vyriškis, ir toje vietoje juos išskyrė pareigūnai (2 t., b. l. 71).
Iš byloje esančios epikrizės Nr.4381 matyti, kad D. G. buvo gydyta Mažeikių ligoninės nervų ligų skyriuje 2010-06-16 iki 2010-06-21 su dgz.: galvos smegenų sutrenkimas, hipertoninė liga II laipsnio, cervikalgija-torokalgija, kaklinės, krūtininės srities deformuojanti spondiliozė, osteochondrozė. Gonartrozė dešinėje, potrauminė kraujagyslinė encelofalotija. 2010-06-16, apie 16.00 val. sumušta nepažįstamo vyro, trumpam prarado sąmonę, nukrito nuo kėdės, po to atsirado galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, kaklo, nugaros skausmai (2 t., 127 b.l.).
Iš byloje esančios gydymo stacionare istorijos Nr.A-466037 matyti, kad D. G. nuo 2010-06-21 iki 2010-07-02 buvo gydyta VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Diagnozė: morbus traumaticus cerberi (periodus subacutus, forma levis), hypertensia intracranealae. Syndromum commotionalae leve. 2010-06-16, apie 16 val. nepažįstamas asmuo smaugė, mušė kumščiu, buvo be sąmonės (2 t., 128 b.l.).
Iš byloje esančio 2013-07-30 ekspertizės akto Nr.EG 1077/13(04) matyti, kad D. G. dėl 2010-06-16 įvykusios traumos padarytas galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. 2010-06-16 D. G. paguldyta į ligoninę dėl naujai patirtos traumos, sukėlusios galvos smegenų sukrėtimą, o ne dėl prieš 20-30 matų patirto galvos sužalojimo. Prieš kelius dešimtmečius buvusi galvos trauma neturi priežastinio ryšio su 2010-06-16 patirtu kūno sužalojimu (3 t. 98-99 b.l.).
Teismas nesivadovauja nepilnamečių liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes jie duoti yra kitoje byloje.
Teismas K. A. parodymus, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, fizinio smurto D. G. atžvilgiu nevartojo ir jos nesunkiai nesužalojo, o tik norėjo ją pagąsdinti, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji D. G. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad ją smaugė kaltinamasis, kumščiu sudavė į galvą, o ji nuo smūgių nugriuvo nuo kėdės. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos metu. Tai patvirtina liudytojo M. Ž. parodymai, duoti teisme bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos pokalbio su kaltinamuoju aplinkybės, kad K. A. pripažino sudavęs kelis smūgius, o liudytojas M. Ž. yra visiškai nesuinteresuotas asmuo, net nebuvęs įvykio vietoje ir apie konfliktą turėjo tik bendro pobūdžio informaciją. Tai patvirtina ir liudytojo D. B. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kai K. A. pripažino, kad stūmė stalą, o nukentėjusioji skundėsi, kad sutrenkta galva. Tai iš dalies tai patvirtina ir paties K. A. parodymai, kuris parodė, kad šaukė ant nukentėjusios pakeltu tonu, norėjo rankomis griebti už kaklo, tik to nepadarė, nors jo rankos buvo netoli nukentėjusios kaklo, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu vietas, kur buvo stalas, kurį jis bandė versti, nurodė, kur sėdėjo moteris-nukentėjusioji. Tai patvirtina ir liudytojo M. Ž. parodymai bei jo rašytas tarnybinis pranešimas.
Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo nuogąstavimus, kad nebuvo pakviestas ekspertas, kad galėtų patikslinti išvadą, gal sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl kitų nukentėjusios ligų ar patirtų traumų anksčiau, nes eksperto išvadoje aiškiai nurodyta, kad 2010-06-16 D. G. paguldyta į ligoninę dėl naujai patirtos traumos, sukėlusios galvos smegenų sukrėtimą, o ne dėl prieš 20-30 matų patirto galvos sužalojimo. Prieš kelius dešimtmečius buvusi galvos trauma neturi priežastinio ryšio su 2010-06-16 patirtu kūno sužalojimu. Kad buvo D. G. buvo padarytas kūno sužalojimas būtent 2010-06-16 patirtina ir pirminiai medicininiai dokumentai, kur nurodyta, kad D. G. kreipėsi pagalbos pas medikus dėl patirtos galvos traumos būtent 2010-06-16. Kad nukentėjusioji sirgo kitomis ligomis, neduoda pagrindo manyti, kad 2010-06-16 galvos trauma atsirado dėl ankstesnių ligų, o priešingai patirta trauma dėl kaltinamojo K. A. veiksmų galėjo sukelti ankstesnių ligų atsinaujinimą.
K. A. demonstruodamas savo tariamą viršenybę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš akivaizdžiai silpnesnį asmenį - moterį, kuri jam pasipriešinti ne tik kad nesugebėjo, bet ir negalėjo to padaryti, nes K. A. naudojamas psichologinis smurtas - įžeidinėjimai, agresyvus elgesys, peraugęs į aktyvius smurto veiksmus buvo nenutrūkstamo pobūdžio, neleido nukentėjusiajai priešintis, nes tai įvyko labai greitai. K. A. neadekvačiai sureagavus į jo sūnaus sudrausminimą, turint galimybę iškilusią problemą išspręsti teisėtomis priemonėmis - išsiaiškinti problemos esmę, jos kilimo pradžios priežastis, tačiau savo veiksmais padarė priešingą veiksmą numatytoms vertybėms. Jam niekas netrukdė pasinaudoti galimybe išsiaiškinti problemą nežeminant kitų žmonių orumo ir tuo labiau nenaudojant neadekvataus smurto.
Smaugdamas nukentėjusiąją K. A. turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, galimus padarinius, tačiau buvo abejingas jiems. Priežastinį ryšį tarp veikos (smaugimo) ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) patvirtina specialisto išvada, ekspertizės aktas. Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia. Iš kaltinimo šalintinas smūgių sudavimas, nes tai nepatvirtina nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas, o patvirtina tai, kad D. G. dėl 2010-06-16 įvykusios traumos padarytas galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. A. kaltės padarius LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – nežymiai sutrikdžius D. G. sveikatą.
K. K. A atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam K. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka ne vieną kartą, net bylos nagrinėjimo laikotarpiu, baustas net administraciniu areštu, kas patvirtina, kad K. A. nėra priimtinos visuotinės moralės normos.
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo K. A. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, į tai, jog teistumai yra išnykę, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. A. nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Išaiškintina kaltinamajam K. A., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).
Nukentėjusioji D. G. pareiškė 1683,00 Lt dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį grindė tuo, jog dėl sužalojimo turėjusi turtinės žalos – pirko vaistus, medikamentus, paslaugas reabilitacijos ligoninėje ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl jis turi pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Jos ieškinys dėl 1683,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas dalinai, įrodytas rašytiniais įrodymais iš dalies 1483,00 Lt sumai, todėl tenkintinas dalinai ir priteistinas iš K. A..
Be to, nukentėjusioji D. G., nurodžiusi, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, nes niekada nemačiusi tokio žiauraus elgesio, kokį jos atžvilgiu parodė kaltinamasis, prašė priteisti iš jo ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios D. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos A. T. (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, jog K. A. tyčiniu smurtiniu nesunkiu nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo K. A., tačiau jos reikalavimai neatitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinkantis teismų praktiką, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš K. A. priteistinas 4000 Lt civilinis ieškinys D. G. neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į tai, jog K. A. tyčiniu smurtiniu nesunkiu nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo K. A., tačiau jos reikalavimai neatitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinkantis teismų praktiką, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš K. A. priteistinas 4000 Lt civilinis ieškinys D. G. neturtinei žalai atlyginti.
Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji D. G. dėl kaltinamojo K. A. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai suteiktas gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 2207,40 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 2207,40 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji už jos advokato paslaugas sumokėjo 3000,00 Lt jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus K. A. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais
nusprendė:
K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš kaltinimo šalinti smūgių sudavimą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. A. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam K. A., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
I. K. A, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
K. A. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Priteisti iš K. A. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. G. 1483,00 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 00 ct) turtinės ir 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš K. A. nukentėjusiajai D. G. 3000,00 (tris tūkstančius litų 00 ct) proceso išlaidų.
Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo K. A. 2207,40 Lt (du tūkstančius du šimtus septynis litus 40 ct) už nukentėjusiajai D. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.