Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir, skirtą bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, jam paskirtas 11 metų laisvės atėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi R. K. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 8 d., pabaiga – 2019 m. spalio 8 d.

2003 m. vasario 3 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 272 straipsnio 1 dalį;2005 m. balandžio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 m.;2006 m. balandžio 27 d. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 m.;2008 m. gegužės 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 m. 6 mėn.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo R. K. elgesio pokyčiai – jis aštuonis kartus skatintas, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose įgijo betonuotojo – mūrininko specialybę, tęsia darbinę veiklą, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau vien tai, kad paskutinius metus nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, iš jų 1 kartą baustas drausmine tvarka, ir nors drausminė nuobauda negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus R. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 49 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, o tai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados apie jo pasitaisymą. Nuo paskutinio vertinimo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau jis teistas keturis kartus už įvairius nusikaltimus, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas asmeninio konflikto metu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, veikiant su kitu asmeniu), kurį padarė laisvės atėmimo bausmės už kitą nusikaltimą vykdymo atidėjimo metu, taigi jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, anksčiau jam paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė, kol galiausiai padarė labai sunkų nusikaltimą. Paskutinį nusikaltimą jis padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, taigi yra laikytinas recidyvistu, be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertintini ir visi ankstesni teistumai, nepaisant to, ar jie yra išnykę. Tai, kas paminėta, apibūdina nuteistąjį kaip linkusią nusikalsti asmenybę ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų taip, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savianalizė – paviršutiniška, R. K. linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės nei neigiamos, sunkiai geba įvardinti savo neigiamus bruožus. Jis mano, kad neturi savitvardos problemų, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą, ir to, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; spręsdamas problemas yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. R. K. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Priežiūrą ir prižiūrinčių pareigūnų darbą nuteistasis vertina teigiamai, tačiau anksčiau buvo prižiūrimas, bet priežiūros laikotarpiu padarė kitą nusikaltimą. Išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teisės pažeidimai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininke).

Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Be to, teigiami nuteistojo R. K. elgesio pokyčiai buvo įvertinti – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi jis perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikinėti į atvirąją koloniją, kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms.

Atsižvelgus į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog, nors nuteistasis R. K. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tikėtis, kad išėjęs į laisvę, jis nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-564.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-564 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė