Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3187-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1-3187-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15483-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
V. L., M. M., A. S.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3187-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15483-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.27.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiems V. L., M. M., A. S.,vertėjaujant Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 7 val., būdamas viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Tyzenhauzų g. 9, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, vienoje rankoje laikydamas medinę lentą, o kitą ranką apsukęs vyrišku diržu, priėjo prie J. S. priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis A. S., ir tyčia visu kūnu griuvo į automobilio kairės pusės keleivio dureles (vertė 60 Eur) ir jas apibraižė. A. S. išlipus iš automobilio ir pasiteiravus, kas atsitiko, ar viskas gerai, E. K. pradėjo elgtis įžūliai, rėkti, provokuoti konfliktą, į prašymą nueiti nuo automobilio nereagavo, rankoje laikyta lenta užsimojo į nukentėjusiojo pusę, po to apėjo automobilį ir rankoje laikyta lenta trenkė per automobilio variklio dangtį, jį subraižydamas, įlenkdamas (vertė 222,08 Eur). Smūgio metu taip pat buvo subraižytas dešinės pusės priekinis žibintas (vertė 255 Eur) ir nulaužtas dešinės pusės priekinio žibinto purkštukas (vertė 5 Eur), nulaužtas dešinės pusės priekinio žibinto purkštuko dangtelis (vertė 5 Eur). E. K. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą J. S. priklausantį 547,08 Eur vertės turtą.

E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, E. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 8.50 val., vedamas policijos pareigūnų iš Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios Vilniuje, Šiltnamių g. 29, į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų jų nurodymų sėstis į tarnybinį automobilį ir aktyviais veiksmais pasipriešino pareigūnui M. M.. E. K. tyčia trenkė nukentėjusiajam į dešinę ranką, taip padarė dešinės plaštakos 3 ir 4 pirštų nubrozdinimus, kurie atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, toliau aktyviai priešinosi, nukritęs spardėsi kojomis, mosikavo rankomis, bandė išvengti sulaikymo, taip aktyviais veiksmais pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Antrosios kuopos vyriausiems patruliams M. M. ir S. S. bei padarė M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, E. K. 2019 m. gegužės 13 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su V. L. dviem rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, kaire ranka spaudė kaklą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. E. K. taip pat dešine ranka sudavė ne daugiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas: nosį, kairės rankos plaštaką, taip padarė nukentėjusiajai nosies nubrozdinimą ir kairės plaštakos patinimą, taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. L..

E. K. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai, sutiko atlyginti žalą. Parodė, kad įvykio išvakarėse, naktį automobilių stovėjimo aikštelėje paprašė vaikino iškviesti jam taksi, su kurio vairuotoju įvyko konfliktas. Taksistas nuvežė jį ne tuo adresu, sumušė ir išreikalavo pinigų. Dėl šios priežasties grįžo į tą pačią vietą, susirado vaikiną, iškvietusį jam taksi, ir nesusivaldė. Eidamas į darbą, pamatė tą patį automobilį ir nusprendė pasikalbėti su vairuotoju, kurio seniau nepažinojo, tačiau jis nesuprato, šoko iš automobilio. Kaltinamasis paėmė pagalį ir apdaužė automobilį BMW, kuriame tuo metu sėdėjo vienas asmuo. Teigė, kad galėjo apgadinti variklio dangtį, nes buvo šoko būsenoje. Tokios būsenos būna tik kartais. Tuo metu buvo blaivus. Taip pat rankoje turėjo vyrišką diržą, su kuriuo norėjo atbaidyti automobilio savininką. Žmonių aplink nematė, į tai nekreipė dėmesio. Po incidento siūlėsi suremontuoti apgadintą automobilį savo lėšomis. Civilinio ieškinio suma didelė, prašo teismo peržiūrėti pateiktą medžiagą. Sutiktų atlyginti 1200 Eur.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 7 val. Vilniuje, Tyzenhauzų g. 9, sėdėjo automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Per kairės pusės veidrodėlį pamatė, kad link jo automobilio artėja nepažįstamas asmuo, kuris, priėjęs visu savo kūno svoriu, trenkėsi į kairės pusės keleivio dureles. Jis greitai išlipo iš savo automobilio, nes pagalvojo, kad žmogui pasidarė bloga, tačiau pamatė, kad minėtas asmuo vienoje rankoje laiko medinę lentą, o kitą ranką yra apsirišęs juodos spalvos diržu. Paklausė žmogaus, ką jis čia daro, ar viskas gerai, bet jis pradėjo elgtis įžūliai, kažką neaiškiai rėkti, provokavo konfliktui, su minėta lazda bei diržu rankose ėjo aplink jo automobilį, todėl pasidarė neramu, kad jį apgadins. A. S. pradėjo sekti minėtą asmenį ir raginti eiti šalin nuo automobilio, tačiau jis nereagavo, atsisukęs mojavo su lenta, bandė pasiekti, tačiau jis vis atsitraukdavo, todėl buvo nesužeistas. Po kelių sekundžių vyras trenkė lenta į automobilio variklio dangtį, apgadino buferį, lempą ir nulaužė lempos apiplovimo dalį. Po smūgio vyras pradėjo bėgti nuo automobilio, o supratęs, kad jį vejasi, dar kartą bandė trenkti lenta. A. S. atėmė lazdą, pagriovė ant žemės ir, laikydamas vyrą, skambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Policijos pareigūnams apžiūrinėjat automobilį, pastebėjo, kad kairėje bamperio pusėje matosi nežymūs apgadinimai ir žemės, lyg būtų spirta su koja, tačiau kuriuo metu tai įvyko, nežino. Automobilį plovė 2019 m. balandžio 13 d., todėl tuo metu jis buvo švarus. Be to, kaskart ateidamas prie automobilio, visada jį apžiūri ir prieš įvykį minėtos žymės nebuvo. Padaryta nemažesnė kaip 1000 Eur turtinė žala. Automobilis draustas, tačiau kurioje bendrovėje pasakyti negali, jau kreipėsi į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 31).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad po įvykio 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į UAB „Temis‘, kad būtų apžiūrėtas jo automobilis BMW X5 ir sudaryta sąmata, kur nurodytos apgadintų detalių vertės. Pagal pateiktą sąmatą viso remonto kaina, įskaitant detalių kainas ir atliekamus darbus, yra 1842,98 Eur. Automobilio neremontavo, kadangi neturi pinigų. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui J. S., tačiau visą laiką šiuo automobiliu naudojosi ir prižiūrėjo jis, esant reikalui remontuoja. Todėl patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo turi būti atlyginta jam (1 t., b. l. 36, 42).

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. S. 2019 m balandžio 16 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 7 val. Vilniuje, Tyzenhauzų g. 9, nepažįstamas asmuo, vienoje rankoje laikydamas medinę lentą, o kitą ranką apsukęs vyrišku diržu, priėjo prie jo vairuojamo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir visu kūnu trenkėsi į kairės pusės keleivio dureles, jas apgadindamas. Pareiškėjui išlipus iš automobilio, kaltinamasis su lazda vieną kartą trenkė į variklio dangtį, buferį ir lempą, taip nudaužė vieną iš lempų apiplovimo dalių. Padaryta ne mažesnė nei 1000 Eur žala, kuri bus tikslinama (1 t., b. l. 26).

2019 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis aikštelėje adresu Vilnius, Tyzenhauzų g. 9. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis yra juodos spalvos, jis stovi šalia apleisto ligoninės pastato priekine dalimi į gatvės pusę. Vieta, kurioje stovi automobilis, yra asfaltuota, stovėjimo vietos nesužymėtos, jos nestebi vaizdo stebėjimo kameros. Ant kairės pusės priekinių durelių matomi šviesios spalvos įbrėžimai, ant variklio dangčio, dešinėje pusėje, tarp lempų bei grotelių matomas įlenkimas ir šviesios spalvos įbrėžimai, subraižyta dešinės pusės lempa. Taip pat vienos pusės lempos apiplovimo dalis nulaužta. Kairėje pusėje ant bamperio matyti apibraižymai bei žemių pėdsakai. Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 15–21).

2019 m. spalio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra savanoriškai pateikti daiktai – lenta ir juodas diržas. Minėtų daiktų apžiūros metu nustatyta, kad lenta yra medinė, šviesios spalvos, 45 cm ilgio, 4 cm storio, galimai nuo baldų, o diržas – odinis, be užsegimo mechanizmo, maždaug 120 cm ilgio (1 t., b. l. 65, 66–67).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 16 d. 6.59 val. gautas pranešimas, kad prie pranešėjo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio prie apleistos ligoninės, atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris pradėjo trankyti ir laužyti automobilį (1 t., b. l. 22–24, 44–45).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. S. (1 t., b. l. 41).

Dėl BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

E. K. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad iš įvykio vietos policijos pareigūnai nuvežė jį į ligoninę, kur buvo atlikta apžiūra ir nustatyti sužalojimai. Jam skaudėjo plautį arba inkstą, buvo lūžęs pirštas. Ligoninėje jis neaiškiai išgirdo policijos pareigūnų reikalavimus, todėl jų nevykdė. Galėjo žodžiais įžeidinėti policijos pareigūnus, tačiau fizinių veiksmų nepamena. Galėjo išsisukinėdamas suduoti policijos pareigūnui, tačiau tai nebuvo tyčiniai veiksmai. Policijos pareigūnai tramdė jį panaudodami antrankius ir ašarines dujas. Gailisi dėl tokio savo poelgio.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule S. S. apie 7.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Tyzenhauzų g. 9, prie stovinčio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo kažkoks vyras, kuris pradėjo trankytis į automobilį, jį laužyti. Atvykus į įvykio vietą, A. S. paaiškino, kad belaukiant draugo automobilyje BMW X5, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui, nepažįstamas vyras piktybiškai trenkėsi į jo automobilį. Pranešėjui išlipus iš automobilio ir paklausus nepažįstamo vyro kas nutiko, jis pradėjo mojuoti medine lenta ir diržu, bandydamas sužaloti pranešėją. Ką tiksliai sakė, prisiminti negali, atsimena tik, kad kažkas susiję su taksi ir romais. Vėliau apibėgo automobilį ir pradėjo su lenta daužyti variklio dangtį. Pranešėjui bandant atitraukti nepažįstamą vyrą nuo automobilio, įvyko grumtynės, kurių metu jis sulaikė vyrą ir laukė atvykstančių pareigūnų. Įvykio vietoje sulaikytas vyras gulėjo šalia medžio ir laikėsi už šono, šalia automobilio mėtėsi jo nuolaidų kortelės ir sveikatos draudimo pažymėjimas, pagal kurį nustatyta, kad tai – E. K.. Kadangi asmuo skundėsi skausmais ir bloga savijauta, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri po pirminės apžiūros nusprendė vežti jį į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Po apžiūros ligoninėje E. K. rimtų traumų nenustatyta, tik lengvi sumušimai, be to, medicinos darbuotojai teigė, kad sulaikytasis simuliuoja. Ligoninės priimamajame vyrui dažnai keitėsi nuotaikos, jis pradėdavo elgtis agresyviai, o paskui vėl nurimdavo. Į policijos pareigūnų žodžius nereagavo. Išėjus iš ligoninės ir vedant E. K. iki tarnybinio automobilio, jis ir vėl pasidarė agresyvus, pradėjo kalbėti neadekvačius dalykus, teigė, kad policijos pareigūnai dangsto taboro romus, kurie žudo žmones, grasino juos atleisti, teigė kad jis buvęs operatyvininkas ir pats sutvarkys tabore gyvenančius romus. Tokiu savo elgesiu provokavo policijos pareigūnus, nesiklausė raginimų nusiraminti. Paprašius jo ramiai judėti link tarnybinio automobilio, jis paspartino žingsnį, pradėjo blaškytis į visas puses, nervintis. Priėjus prie tarnybinio automobilio ir paprašius jo įsėsti, jis pareiškė, kad niekur su jais nevažiuos, nes pats gali sau išsikviesti taksi. Po šių žodžių ir vėl tapo agresyvus, pradėjo blaškytis, dairytis į visas puses, užsidėjo ant kūno turimus drabužius ir akimis ieškojo kur pasišalinti. Tuo metu policijos pareigūnas rankoje laikė dujas, dėl savo ir kitų saugumo buvo pasiruošęs jas panaudoti. Paaiškino E. K., kad šiuo metu jis yra sulaikytas už viešosios tvarkos trikdymą ir turi vykti į policijos komisariatą. Kartojant reikalavimą įlipti į tarnybinį automobilį, E. K. toliau nesiklausė raginimų, todėl policijos pareigūnas bandė suimti už jo kairės rankos žastų. E. K. trenkė į pareigūno ranką, su kuria jį sugriebė, pradėjo priešintis, todėl buvo panaudotos dujos. E. K. nukrito ant žemės ir toliau spardėsi kojomis, maskatavo rankomis, bandė išvengti sulaikymo. Tramdant minėtą asmenį, policijos pareigūnas gynėsi nuo rankų ir kojų smūgių, tačiau sulaikymo metu jis apdraskė M. M. dešinės rankos plaštaką ir nubrozdino trečią ir ketvirtą pirštus, taip sukėlė fizinį skausmą. Uždėjus antrankius, E. K. nusiramino, tačiau jam ant viršugalvio matėsi kraujo, todėl buvo nuspręsta jį dar kartą nuvesti apžiūrai. Ligoninėje jį apžiūrėjo, susiuvo galvos prasiskėlimą, po to, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 48).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad po įvykio dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo į medikus nesikreipė. Sužalojimai dėl apdraskymo nežymūs, buvo tik užklijuotas pleistras. Dėl šio įvykio įtariamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nereikš (1 t., b. l. 59).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusysis M. M. (1 t., b. l. 62).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Antrosios kuopos Vyriausiųjų patrulių M. M. ir S. S. 2019 m. balandžio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jie nurodė apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63, 64).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 16 d. 11.45 val. Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad į ligoninę dėl plaštakos žaizdos kreipėsi uniformuotas policijos pareigūnas M. M., kuris paaiškino, kad minėtą sužalojimą padarė sulaikytasis (1 t., b. l. 44–45).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad M. M. diagnozuota piršto žaizda, kai nagas nepažeistas (1 t., b. l. 55). Atlikus minėto dokumento apžiūrą, nustatyta, kad M. M. nustatyti dešinės plaštakos 3 ir 4 pirštų nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietu buku arba bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 kvitas patvirtina, kad kaltinamasis E. K. tikrinimo metu, t. y. 2019 m. balandžio 16 d. 10.42 val. buvo visiškai blaivus (1 t., b. l. 72).

Dėl BK 140 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

E. K. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę iš esmės pripažino visiškai. Parodė, kad buvo užėjęs į svečius pas tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo prie stalo, vaišinosi ir bendravo. Pokalbis peraugo į konfliktą, nes ta tema kalbėti jis nenorėjo. Nežino konkrečiai, dėl ko kilo konfliktas. Teta juokais sudavė per pakaušį, tačiau jis nesusivaldė, prirėmė ją už kaklo prie sienos, kad nekilnotų rankų, po to atstūmė ir išėjo iš buto. Incidento metu naudojo necenzūrinius žodžius. Tokie veiksmai buvo netyčiniai, nebuvo nusistatęs prieš tetą, į veidą nesudavė. Galbūt, kai ją per stipriai pastūmė, ji kur nors atsitrenkė, bet rankomis į veidą nesudavė. Alkoholį vartojo iš vakaro, įvykio dieną galimai buvo šiek tiek neblaivus. Ne viską tiksliai atsimena, tačiau sutinka su įvykio aplinkybėmis. Pripažįsta, kad savo veiksmais nukentėjusiajai galėjo sukelti nustatytus sužalojimus. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad anksčiau vartodavo alkoholį, tačiau šiuo metu to nedaro. Savo veiksmus vertina neigiamai, atsiprašo visų. Anksčiau yra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse, paskutinį kartą šiais metais dėl nestabilios nervų būklės. Mano, kad yra ramus žmogus, kai pavartoja alkoholį, ne visada pasikeičia jo reakcijos į aplinką. Pastaruoju metu dirba auto šaltkalviu, jaučiasi gerai, stengsis atlyginti žalą.

Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena viena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 13 d. apie 19.30 val., grįždama iš svečių, pamatė prie namų stovintį sūnėną E. K., kuris pasiprašė pas ją į svečius pavalgyti. Ji sutiko, todėl abu kartu grįžo namo. Būdami virtuvėje valgė, šnekėjosi, tuo metu moteris paklausė, kodėl jis nedirba, o vis bastosi, miega jos rūsyje ir neša ten visokius skudurus. E. K. labai supyko ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji pradėjo daryti kavą, bet nespėjo užpilti vandeniu, tačiau įsižeidė dėl tokių žodžių ir išpylė kavą iš puodelio atgal į dėžutę. Po šio jos poelgio kaltinamasis pašoko nuo kėdės, paėmė ant stalo stovėjusią stiklinę ir sviedė ją į virtuvės grindis. Jis griebė nukentėjusiajai už kaklo dviem rankomis, prispaudė prie šaldytuvo ir pradėjo smaugti. Ji bandė išsivaduoti, palenkė galvą ir rankomis bandė jį nustumti nuo savęs. Tada sūnėnas paleido vieną ranką nuo kaklo, kaire ranka toliau smaugė, o su dešinės rankos kumščiu pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Kiek buvo smūgių, tiksliai pasakyti negali, bet jų buvo ne mažiau kaip dešimt. Tiksliai prisimena, kad pataikė į nosį, kairės rankos plaštaką ir krūtinės sritį, dėl to jai labai skaudėjo, o iš nosies bėgo kraujas. Ji prisimena, kad mušdamas kaltinamasis sakė, jog užmuš ją ir jos sūnų, o jam liks aptariamas butas. Moteris ramino sūnėną. Nustojęs mušti, jis bandė atimti buto raktus ir mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jam nepavyko. Moteris pabėgo į miegamąjį ir jame užsirakino. Už durų girdėjo, kaip jis nuėjo nuo miegamojo durų, tuo metu ji paskambino į policiją. Už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai kartu su greitosios medicinos pagalba, tačiau jos bute sūnėno jau nebuvo. Kur jis išėjo, nežino, nes nematė, kadangi buvo užsirakinusi miegamajame. Bute policijos pareigūnams papasakojo visas įvykio detales (1 t., b. l. 111).

Šalies argumentai

V. L. 2019 m. gegužės 14 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė sūnėnas E. K.. Jis smaugė dviem rankomis prispaudęs prie šaldytuvo, sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas (į nosį, kairės rankos plaštaką ir į krūtinės sritį), dėl to pareiškėja patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 105).

Liudytojas A. S. (A. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Kelių patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gegužės 13 d. patruliuojant su kolega S. K., apie 20.08 val. buvo gautas pranešimas, kad V(duomenys neskelbtini), moterį sumušė sūnėnas. Atvykus į įvykio vietą, V. L. paaiškino, kad jai einant namo laiptinėje pasitiko sūnėnas E. K., kuris pasiprašė pas ją pavalgyti. Namuose moteris sūnėnui pasakė, kad jis turės palikti patalpas rūsyje ir susirinkti savo daiktus. Pasiūlius jam vandens, jis puolė moterį bandydamas atimti buto raktus. Po to pradėjo ją smaugti, parklupdė ant grindų. V. L. pavyko išsilaisvinti ir užsirakinti kitame kambaryje, kur paskambino policijai. Ant pranešėjos veido, šalia nosies buvo kraujuojanti žaizda, o dešinės rankos pirštai (nykštys ir rodomasis) patinę. Medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 140–141).

2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 13 d. apie 20.08 val. V. L. mušė jos sūnėnas. Grumtynių metu jis bandė atimti buto raktus, telefoną, reikalavo pinigų. Jis sudavė pranešėjai į veidą, smaugė ją, bandė pargriauti ant žemės, grasino užmušti. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda veido srityje, patinę dešinės rankos nykštys ir rodomasis pirštai (1 t., b. l. 91–92).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gegužės 13 d. 20.11 val. moteris pranešė, kad ją sumušė sūnėnas, kuris galimai yra bute. Pranešėja užsirakinusi kambaryje, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 89–90).

2019 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra garso – vaizdo įrašas dėl 2019 m. gegužės 13 d. įvykio. Iš įrašo girdimas V. L. pokalbis su policijos pareigūne, kuriai ji neaiškiais žodžiais nurodė, kad galimai ją sumušė sūnėnas, kuris yra psichiškai nesveikas. Jis gyvena pranešėjos rūsyje, tačiau kartais ateina pavalgyti. Moteris nurodė, kad apsišlapino dėl patirto fizinio smurto ir išgąsčio, tačiau atsisakė medikų pagalbos (1 t., b. l. 94– 95).

Iš 2019 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra dviejų butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą iškart patenkama į koridorių, už dviejų metrų į dešinė yra virtuvė, kurioje yra šaldytuvas, valgomasis stalas, kėdė, virtuvės baldai, viryklė, taburetė. Iš koridoriaus taip pat yra įėjimas į perinamą kambarį, iš kurio patenkama į miegamąjį. Bute tvarkinga, pėdsakų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui neaptikta ir paimta nebuvo. Pridėta foto lentelė su buto nuotraukomis (1 t., b. l. 97–103).

Vyresniosios tyrėjos R. V. 2019 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, susisiekus su V. L., ji atsisakė atvykti į komisariatą papildomai apklausai ir paaiškino, kad pretenzijų sūnėnui E. K. neturi, jam atleido (1 t., b. l. 119).

2019 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – V. L. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kompaktinis diskas su įrašu, kuriuos apžiūrėjo specialistas. Išvadoje nurodyta, kad V. L. nustatyti nosies nubrozdinimas ir kairės plaštakos patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kieto buko daikto poveikiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma (paties kaltinamojo E. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų A. S. ir M. M., liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų 2019 m. balandžio 16 d. tarnybiniai pranešimai, 2019 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys) patvirtina, kad E. K. be jokio dingsties viešoje vietoje trenkėsi į A. S. vairuojamą automobilį BMW X5. Vairuotojui išlipus iš transporto priemonės, kaltinamasis elgėsi įžūliai, rėkė, konfliktavo, užsimojo rankoje turima lazda į nukentėjusiojo pusę, vėliau trenkė į automobilio variklio dangtį, taip jį apgadino. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pagrindinės gatvės, t. y. vietoje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, ar kas nors matė jo neteisėtus veiksmus, ar toje vietoje buvo pašalinių žmonių. Remiantis teismų praktika, nusikalstama veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009, 2K-308-942/2017).

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. be jokios priežasties ryte (kai žmonės paprastai eina į darbus) apgadino A. S. vairuojamą automobilį BMW X5, grasino vairuotojui medine lazda. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo neteisėtus veiksmus ir nurodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo, tačiau buvo piktas dėl taksisto, kurį iškvietė A. S., išpuolio. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis iki šio įvykio pažinojo kaltinamąjį ir juos siejo kokie nors santykiai. E. K. viešoje vietoje elgėsi neprognozuojamai, agresyviai ir buvo nusiteikęs konfliktiškai. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad minėti E. K. veiksmai neatitinka elementarių moralės ir elgesio normų bei laikytini įžūliais. Dėl aptartų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis privalėjo naudoti fizinius veiksmus sutramdyti kaltinamąjį ir apsaugoti save bei savo turtą. Taip pat pagrįstai buvo kviečiami policijos pareigūnai. Taigi nėra abejonių, kad šiuo atveju kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkai bei sutrikdyta įprasta visuomenės rimtis ir tvarka. E. K. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje bei parodymai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad E. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 7 val., būdamas viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Tyzenhauzų g. 9, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, vienoje rankoje laikydamas medinę lentą, o kitą ranką apsukęs vyrišku diržu, priėjo prie J. S. priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis A. S., ir tyčia visu kūnu griuvo į automobilio kairės pusės keleivio dureles (vertė 60 Eur) ir jas apibraižė. A. S. išlipus iš automobilio ir pasiteiravus, kas atsitiko, ar viskas gerai, E. K. pradėjo elgtis įžūliai, rėkti, provokuoti konfliktą, į prašymą nueiti nuo automobilio nereagavo, rankoje laikyta lenta užsimojo į nukentėjusiojo pusę, po to apėjo automobilį ir rankoje laikyta lenta trenkė per automobilio variklio dangtį, jį subraižydamas, įlenkdamas (vertė 222,08 Eur). Smūgio metu taip pat buvo subraižytas dešinės pusės priekinis žibintas (vertė 255 Eur) ir nulaužtas dešinės pusės priekinio žibinto purkštukas (vertė 5 Eur), nulaužtas dešinės pusės priekinio žibinto purkštuko dangtelis (vertė 5 Eur). E. K. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą J. S. priklausantį 547,08 Eur vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų įlipti į tarnybinį automobilį, sulaikymo metu panaudodamas smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui ir padarė jam kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad M. M. nustatyti dešinės plaštakos 3 ir 4 pirštų nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietu buku arba bukabriauniu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 57). Pasak nukentėjusiojo, šie sužalojimai atsirado būtent dėl E. K. neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad M. M. būtų suinteresuotas apkalbėti E. K. ar duoti melagingus parodymus. Šio nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jų surašyti tarnybiniai pranešimai ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paaiškindamas, kad išsisukinėjo vedamas į tarnybinį automobilį, todėl galėjo suduoti policijos pareigūnui smūgį. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad E. K. atliko kitus aktyvius veiksmus – nukritęs ant žemės, spardėsi kojomis, mosikavo rankomis, kad išvengtų sulaikymo.

Visa tai neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams. Byloje nustatytos aplinkybės, E. K. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad, panaudodamas fizinį smurtą, jis pasipriešino policijos pareigūnams, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad E. K. 2019 m. balandžio 16 d. apie 8.50 val., vedamas policijos pareigūnų iš Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios Vilniuje, Šiltnamių g. 29, į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų jų nurodymų sėstis į tarnybinį automobilį ir aktyviais veiksmais pasipriešino pareigūnui M. M.. E. K. tyčia trenkė nukentėjusiajam į dešinę ranką, taip padarė dešinės plaštakos 3 ir 4 pirštų nubrozdinimus, kurie atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, toliau aktyviai priešinosi, nukritęs spardėsi kojomis, mosikavo rankomis, bandė išvengti sulaikymo, taip aktyviais veiksmais pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Antrosios kuopos vyriausiems patruliams M. M. ir S. S. bei padarė M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. 2019 m. gegužės 13 d. kaltinime nurodytoje vietoje, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. L..

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad E. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu smaugė savo tetą V. L. prirėmęs ją prie sienos, taip pat sudavė ne daugiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarė jai sužalojimus, laikytinus nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad nukentėjusioji pradėjo kalbėti jam nemalonia tema, todėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir, prirėmęs prie sienos, pradėjo ją smaugti. Taip pat jis patvirtino, kad nustatytus sužalojimus galėjo padaryti pastumdamas V. L.. Šios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad E. K., kilus žodiniam konfliktui, užpuolė ją, naudojo smurtinius veiksmus ir bandė atimti buto raktus. Minėtų asmenų duoti parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Išvadą dėl neteisėtų E. K. veiksmų taip pat leidžia daryti ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. gegužės 13 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, 2019 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. birželio 20 d. garso – vaizdo įrašo apžiūros protokolas, 2019 m. rugpjūčio 16 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas ir jame esanti specialisto išvada. Joje nurodyta, kad V. L. nustatyti nosies nubrozdinimas ir kairės plaštakos patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kieto buko daikto poveikiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 123). Liudytojas A. S. (policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą) parodė, kad atvykus į įvykio vietą ant pranešėjos V. L. veido, šalia nosies buvo kraujuojanti žaizda, o dešinės rankos pirštai (nykštys ir rodomasis) patinę. Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusioji patyrė anksčiau aptartus sužalojimus būtent dėl E. K. nusikalstamų veiksmų padarymo.

Byloje nustatytos aplinkybės ir E. K. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, t. y. kad naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, ir norėjo taip elgtis, taigi tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją V. L..

Pripažintina, kad byloje įrodyta, jog E. K. 2019 m. gegužės 13 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su V. L. dviem rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, kaire ranka spaudė kaklą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. E. K. taip pat dešine ranka sudavė ne daugiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas: nosį, kairės rankos plaštaką, taip padarė nukentėjusiajai nosies nubrozdinimą ir kairės plaštakos patinimą, taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. L..

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai E. K. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinime buvo nurodytas neteisingas mėnuo, kada E. K. padarė šią nusikalstamą veiką (turi būti ne 2019 m. rugsėjo 13 d., o gegužės 13 d.). Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvius atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, todėl neabejotina, kad jiems buvo žinoma tai. Atsižvelgdamas į tai, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas teisingą nusikalstamos veikos padarymo mėnesį. Toks tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nepažeidžia E. K. teisės į gynybą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 286 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai, bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką apgadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą (automobilį). Byloje nenustatyta, kad dėl E. K. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų M. M. ir V. L. sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 195–201), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, nedidelius viešosios tvarkos bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 190–194). E. K. išsiskyręs, turi nepilnametį sūnų, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse (1 t., b. l. 169–170, 173), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadose Nr. 89TPK-258/2019 ir Nr. 89TPK-259/2019 nurodyta, kad E. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 184, 188). Jis neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 171).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai (atitinkamai 1 metai ir 8 mėnesiai), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus įpareigojimus, o už BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – baudą, kurios dydis (60 MGL) artimas minimaliam už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė paskirti E. K. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmes, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju tokios rūšies bausmė kaltinamajam būtų per griežta. Pirma, E. K. praeityje teistas du kartus, kita vertus, jis turi tik vieną neišnykusį teistumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda). Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 198). Taigi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki E. K. nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje praėjo pakankamai ilgas laikas – daugiau kaip dveji metai. Be to, E. K. vėl padarė tą pačią nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą kaltinamajam buvo paskirta viena iš švelnesnių bausmių – bauda, o šiuo atveju iš karto skiriant pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir ignoruojant švelnesnes bausmes nei suėmimas, bet griežtesnes nei bauda (laisvės apribojimą ar areštą), būtų pažeisti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje E. K. padarė tokio paties sunkumo nusikalstamas veikas (nesunkius nusikaltimus) kaip ir už kurią turi teistumą, t. y. jo nusikalstamos veikos nesunkėjo. Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis šiuo metu yra tokio pavojingumo, kad būtų pagrindas skirti jam laisvės atėmimo bausmę, net ir jos vykdymą atidedant, juolab jis turi gyvenamąją vietą, dirba, taigi gali ne tik sumokėti baudą, bet ir stengtis atlyginti civilinius ieškinius. Tokios išvados nepaneigia, kad jis baustas administracine tvarka (padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs). Galiausiai teismas vertina ir tai, kad, E. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti keičiama į areštą – trumpalaikį laisvės atėmimą (BK 48 straipsnio 10 dalis).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridėjus dalį (6 mėnesius) švelnesnės šios rūšies bausmės (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Toks laisvės apribojimo dydis pridėtinas atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Subendrinta laisvės apribojimo bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su baudos bausme, skirtina pagal BK 286 straipsnį (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. K. skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 84–85, 148–149). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 16 d. 10.35 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 11.45 val. (dvi dienos) (b. l. 71, 86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į E. K. paskirtą baudos bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1842,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 39). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 64,20 Eur sumai už V. L. gydymą (t. 1, b. l. 128–129).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. savo veiksmais apgadino A. S. naudojamą transporto priemonę – automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apgadino jo kairės pusės priekines dureles, variklio dangtį, dešinės pusės priekinį žibintą, nulaužė dešinės pusės priekinio žibinto purkštuką ir dangtelį (1 t., b. l. 15–21). Nėra abejonių, kad A. S. buvo padaryta turtinė žala. Tarp E. K. nusikalstamos veikos ir A. S. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. S. civilinis ieškinys grindžiamas UAB „Termis“ 2019 m. balandžio 24 d. pateikta automobilio BMW X5 remonto sąmata, kuri lygi 1842,98 Eur (1 t., b. l. 37–38). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti oficialiai dirbančios ir automobilių remontu užsiimančios bendrovės skaičiavimais dėl minėtos transporto priemonės remonto išlaidų, juolab jos apskaičiuotos naudojantis oficialia „Audatex sistema“. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustatyta, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobiliui BMW X5 remontas dar neatliktas ir minėta pinigų suma nebuvo sumokėta, tačiau šiuo atveju būsimos išlaidos yra realios ir būtinos grąžinti sugadintą turtą į pradinę padėtį ir taip užtikrinant nukentėjusiojo interesus. Todėl nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintinas ir 1842,98 Eur turtinė žala priteistina iš E. K.. Vien kaltinamojo subjektyvaus pobūdžio nesutikimas dėl minėtos pinigų sumos dydžio nelaikytinas kaip pagrindas mažinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 64,20 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios V. L. gydymu, priteisimo (1 t., b. l. 128–129). Kaip minėta, E. K. savo nusikalstamais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš V. L.. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b. l. 130). Tarp E. K. nusikalstamos veikos ir V. L. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš E. K. priteistinos 64,20 Eur išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios V. L. gydymu.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20), t. y. lenta ir juodas diržas, sunaikintini.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 13 d. įvykio), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykio), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykio), ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais:

1) įpareigoti E. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) įpareigoti E. K. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. S. bent 30 procentų padarytos turtinės žalos;

3) įpareigoti E. K. bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais:

1) įpareigoti E. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) įpareigoti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. S. bent 30 procentų padarytos turtinės žalos;

3) tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti E. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 16 d. 10.35 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 11.45 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš E. K. priteisti nukentėjusiajam A. S. 1842,98 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) turtinės žalos atlyginimą ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 64,20 Eur (šešiasdešimt keturių eurų ir dvidešimt euro centų) išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios V. L. gydymu, atlyginimą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. lentą ir juodą diržą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. spalio 10 d. kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti E. K., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti E. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis