Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Nibrė“ atstovui advokato padėjėjui V. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jolantai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), tenkintinas. Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), nutrauktina, pareiškėjui teismo posėdyje atsisakius nuo šios skundo dalies (IIt. b.l. 7) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p.).

Dėl pareiškėjo atsisakymo nuo skundo dalies

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Priežasčių, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje straipsnio 2 dalyje, neleidžiančių teismui priimti pareiškėjo atsisakymą dėl skundo dalies, byloje nenustatyta. Pareiškėjui žinomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje skundo atsisakymo pasekmės, t.y. draudimas kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi atsisakymas nuo skundo yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą, pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalies įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, byla dėl pareiškėjo skundo dalies panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Dėl sprendimo dalies, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), panaikinimo

Pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. ribojimo, Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.122 a).

Ginčas kilo dėl atsakovo teisės, vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštuose nurodyta informacija ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą (laiku nuo 0 - 24 val.) vykdė pagal Kauno miesto savivaldybės išduotą 2009 m. sausio 29 d. licenciją Nr. 1880/1.Skundžiamu sprendimu buvo ribojama pareiškėjo teisė vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) nuostatos bei aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo taikomos ir aiškinamos tos pačios AKĮ 18 straipsnio nuostatos, kurios taikytinos ir aiškintinos nagrinėjamojoje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).

Visų pirma, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą vietos savivaldos tarybų diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodęs, kad ši teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai). AKĮ numatytų sąlygų visetas reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, jei išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais liko neįvertintos tam tikros aplinkybės, kurios vėliau lėmė visuomenės viešųjų interesų pažeidimą. Savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. gruodžio 4d. Nr. A662-2144/2014, 2012 m. kovo 12 d. Nr. A261-382/2012, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2798/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2814/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pažymėjęs, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008).

Taigi, prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas galimas egzistuojant objektyviam, proporcingam ir motyvuotam pagrindui, pagrindžiančiam būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Pareiškėjas nurodo, jog tokių pagrindų ir tai patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo vykdomos veiklos ribojimo būtinybę, realiai nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštuose: 2013 m. lapkričio 05 d. Nr. 20-S-2871; 2013 m. lapkričio 04 d. Nr. 20-S-2860; 2013 m. lapkričio 06 d. Nr. 20-26-S-17472; 2013 m. lapkričio 06 d. Nr. 20-23-S-5900; 2013 m. lapkričio 07 d. Nr. 20-S-2894, taip pat ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. 20-26-S-16765 nurodyta informaciją, susijusią su teisėtvarkos pažeidimais įmonių, vykdančių naktinę prekybą alkoholiu, prekybos vietose (It. b.l. 60-74). Ginčo atveju, vertintina policijos pateikta informacija, susijusi su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, (duomenys neskelbtini). Policijos raštuose, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas sprendimas, nebuvo jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo įmonės naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais įtaką viešajai tvarkai, t.y. tai, kad būtent pareiškėjo įmonės UAB „Nibrė“ vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu, prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai nulėmė policijos raštuose nurodytus teisėtvarkos pažeidimus. Pažymėtina, jog informacija apie pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, (duomenys neskelbtini), daromus teisėtvarkos pažeidimus, buvo nurodyta tik viename iš policijos raštų, t.y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 06 d. rašte Nr. 20-26-S-17472, kuriuo būtent atsakovas grindė ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 128). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie prekybos vietos, (duomenys neskelbtini), užregistruoti du viešosios tvarkos pažeidimai, vienas pranešimas apie smulkų svetimo turto pagrobimą, registruotas techninis eismo įvykis, alkoholio gėrimų vartojimo viešoje vietoje pažeidimas ir pareiškėjo įmonės darbuotojos 2013 m. vasario 23 d. padarytas LR ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų nevykdymo (It. b.l. 128 -129). Taip pat rašte buvo pažymėta, kad aplinkinių namų gyventojų nusiskundimų dėl pareiškėjo vykdomos veiklos negauta. Nurodyto pobūdžio informacija buvo nurodyta ir aiškinamajame rašte dėl skundžiamo sprendimo priėmimo Kauno prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, (duomenys neskelbtini) (It. b.l. 123-125). Be to, aiškinamajame rašte buvo minimas ir kitas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiūpio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203, kuriame buvo nurodyta prieštaringa informacija, jog nusiskundimų (raštu) dėl „pseudo barų“ prekiaujančiu alkoholiniais gėrimais nakties metu negauta, nors seniūnijos turimomis žiniomis naktinė prekyba alkoholiu, (duomenys neskelbtini), trikdo šalia gyvenančių gyventojų ramybę dėl keliamo triukšmo (I t. b.l. 146). Gričiūpio seniūnija nedetalizavo ir nekonkretizavo turimų žinių apie keliamą triukšmą šaltinio. Teisminio nagrinėjimo metu, teismui išsireikalavus papildomus dokumentus apie teisėtvarkos pažeidimus, buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. 20-S11655 apie 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), užregistruotų teisėtvarkos pažeidimų aplinkybes (IIt. b.l. 2). Iš šiame rašte nurodytų teisėtvarkos pažeidimų aplinkybių matyti, jog pažeidimai, adresu (duomenys neskelbtini), susiję su kitų asmenų padarytais pavieniais teisėtvarkos pažeidimais, t.y. girto pasirodymas viešoje vietoje, smulkus svetimo turto grobimas apgaule (IIt. b.l. 2). Pažymėtina, kad Administracinė teisės pažeidimo bylos teisena dėl pareiškėjo darbuotojo prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 23 d. padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 164 straipsnio 3 dalyje dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų nesilaikymo, buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu (It. b.l. 192). Minėtame policijos rašte nurodyti pažeidimai padaryti (duomenys neskelbtini), t.y. girto pasirodymas viešoje vietoje, pažeidimas padarytas baro patalpoje dėl apgaule išvilioto mobilaus ryšio telefono, neturi nieko bendro su pareiškėjo vykdoma ūkine veikla, išskyrus veiklos adresą. Kelių atsitiktinių, pavienių teisėtvarkos pažeidimų, kurie buvo vertinami priimant skundžiamą sprendimą, aplinkybės, tai, kad pažeidimų padarymo vieta sutapo su pareiškėjo vykdomos veiklos adresu, negali pagrįsti pareiškėjo vykdomos veiklos laiko ribojimo teisėtumo. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjo vykdoma veikla, (duomenys neskelbtini), įtakojo minėtus teisėtvarkos pažeidimus, nenustatyta. Skundžiamas sprendimas priimtas nenustačius priežastinio ryšio tarp pareiškėjo vykdomos veiklos ir nurodytų teisėtvarkos pažeidimų padarymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo vykdoma veikla nakties metu nulėmė viešosios rimties trikdymą ir bendrą kriminogeninę situacija Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais buvo grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, rimties ir žmogaus sveikatos trikdymu, Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtino, jog dėl būtent pareiškėjo vykdomos veiklos prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamo ginčo atveju, realiai neegzistavo jokių pagrįstų prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo įmonės vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu vietoje. Nustatytos aplinkybės įgalina teigti, jog Kauno miesto savivaldybė, gindama viešąjį interesą, neturėjo objektyvių, faktinių pagrindų, taip pat ir teisės imtis skundžiamame sprendime nurodyto pareiškėjo veiklos laiko ribojimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Tokių duomenų ginčo atveju nenustatyta.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informacijos apie teisėtvarkos pažeidimus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietose rinkimas buvo inicijuojamas Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva. Kauno miesto savivaldybės meras raštais: 2013 m. spalio 25 d. Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.202)R-5064, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmė viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą (b.l.51-52). Tuo tarpu iniciatyva riboti prekybos alkoholiu laiką kilo ne iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje apibrėžtų subjektų, išreiškiančių atitinkamos visuomenės dalies interesą, tačiau iš savivaldybės mero. Atsakovės taikytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas akivaizdžiai nepagrįstas viešuoju interesu, nors Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovė nepagrindė taikomos priemonės pareiškėjo vykdomos veiklos atžvilgiu būtinybės ir jos proporcingumo ūkio subjekto ir visuomenės interesų atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra išdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susiję su būtinybe riboti pareiškėjo įmonės vykdomą veiklą įmonės prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t.y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į būtent pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą. Padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nurodyti policijos rašte, kuriuo rėmėsi atsakovė, negali būti tapatinami su pareiškėjo vykdomos veiklos įtaką nustatytiems teisėtvarkos pažeidimams pareiškėjo prekybos vietos adresu. Nebuvo teisėto faktinio pagrindo taikyti prekybos alkoholiu laiko ribojimo pareiškėjo vykdomos veiklos vietoje. Nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie neigiamus padarinius ir priežastinį ryšį, susijusį su pareiškėjo vykdoma veikla prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, (duomenys neskelbtini), atsakovės skundžiamas sprendimas negali būti vertintinas kaip pagrįstas faktiniais duomenimis.

Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Tuo tarpu atsakovė, nuspręsdama taikyti veiklos apribojimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, neproporcingai ir nepagrįstai ribodama pareiškėjo ūkinę veiklą, nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, jo veiklos vykdymo vietoje. Skundžiamas sprendimas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja pareiškėja, lyginant su kitomis įmonėmis dėl kurių nustatytų teisėtvarkos pažeidimų taikyti naktinės prekybos laiko ribojimai.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, įgyvendindama AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), bet prekybos vietai, konkrečiam adresui. Pagal AKĮ 18 straipsnio nuostatas, savivaldybės tarybai suteikta teisė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ne prekybos vietai, tačiau konkrečiam subjektui - įmonei. Administracinių teismų praktikoje šios kategorijos bylose vienareikšmiai pasisakyta aiškinant AKĮ 18 straipsnio nuostatas, jog prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamajam turtui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-972/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1674/2013, 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–2557/2012). Taigi, ginčijamo sprendimo objektas – prekybos vieta (adresas), kuriam buvo taikyti ribojimai, pažeidžia AKĮ 18 straipsnio nuostatas ir nesuteikia atsakovei teisės taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ribojimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose, ginčijamas sprendimas pagal savo pobūdį nėra norminis teisės aktas, todėl gali būti skundžiamas administraciniam teismui suinteresuotų asmenų, ginčo atveju, pareiškėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos. Atsakovės argumentai, jos skundžiamas sprendimas norminis aktas, nepagrįsti.

Atsakovė priimdama skundžiamo sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamo sprendimo dalį, kuri naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies ir byla dėl pareiškėjo skundo dalies panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Skundą tenkinti, panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.