Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. N. pateiktame skunde prašė įpareigoti antstolį I. G. užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties vykdymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi yra taikomos laikinosios priemonės, nustatant laikiną bendravimą su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pareiškėjas susidūrė su kliūtimi, nes vaikų motina nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais, neleidžia vaikams bendrauti su tėvu. Pareiškėjo teigimu, antstolis turi pareigą užtikrinti teismo nutarties vykdymą.

Antstolis I. G. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nutartyje nurodė aiškius subjektus bei detaliai apibrėžė jų teises ir pareigas. Šiuo konkrečiu atveju nutartis yra savaime vykdytinas dokumentas, kadangi yra aiškūs tiek subjektai, kuriems kyla teisės ir pareigos, tiek subjektams nustatomų teisių ir pareigų turinys, tiek nutarties vykdymo, t. y. bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tvarka. Minėta nutartis nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo ir prielaidų, nereikalauja priverstinio vykdymo. Tai, kad nutartis nereikalauja priverstinio vykdymo, patvirtina ir tai, kad nutartyje nėra nurodyta, kad jos vykdymas pavedamas atsakovo pasirinktam antstoliui. Antstolis pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimas vykdytinas privestinai, ar tokio vykdymo nereikalaujantis, bet kuris įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ar įsakymas yra privalomi ir turi būti vykdomi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir už nustatytą pažeidimą taikyti atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo M. N. skundą tenkino, panaikino 2017 m. rugpjūčio 2 d. antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti 2017 m. gegužės 29 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Minėto straipsnio 2 dalis detalizuoja, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąrašą. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės yra nustatyti įpareigojimai tėvams laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (t. y. motinai sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su vaikais, pareiškėjui nustatytu laiku paimti ir grąžinti vaikus ir t.t.), taip nepilnamečiams vaikams užtikrinant teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Taigi minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, be kita ko, yra susijęs su ieškovės konkrečių veiksmų atlikimu. Ieškovei geranoriškai nevykdant nutartyje nustatytų įpareigojimų, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas priverstine tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo teisės atsisakyti priimti vykdyti 2017 m. gegužės 29 d. vykdomojo dokumento tuo pagrindu, jog jis yra savaime vykdytinas dokumentas, nereikalaujantis priverstinio vykdymo. Antstolis nenurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu egzistavo kitos akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį.

Nurodo, kad LR CPK 18 straipsnyje reglamentuota, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nutarties pateikimas ar nepateikimas vykdyti antstoliui neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant nutarties nevykdančių asmenų atsakomybės klausimą.

Antstolis nurodo, kad 2017 gegužės 29 d. nutartis yra dėl pripažinimo, nes nutartyje konstatuota kokias teises turi M. N., tačiau nėra nieko nuspręsta, kad vaikų motinai neleidžiant tėvui susitikti ir bendrauti su vaikais, vaikai gali būti antstolio paimami ir perduodami tėvui.

Apeliantas nurodo, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. 2017 m. gegužės 29 d. nutartis nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo ar prielaidų. Antstolis neturi teisės įpareigoti ieškovę vykdyti teismo nutartį, teismo nutartyje nesant pavedimo antstoliui prievarta tokį įpareigojimą įvykdyti, priešingu atveju antstolis viršytų jam suteiktus įgaliojimus (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Apeliantas pabrėžia, kad nors pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas, o vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė yra suteikusi antstoliui, tačiau tai nereiškia, kad visos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priverstinai vykdytinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tėvo M. N. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. 2017 m. rugpjūčio 22 d. antstolių kontoroje buvo gautas M. N. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo vykdyti. Antstolis I. G. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pareiškėjo M. N. skundo netenkino ir persiuntė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą panaikino nurodydamas, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas yra susijęs su ieškovės konkrečių veiksmų atlikimu. Ieškovei geranoriškai nevykdant nutartyje nustatytų įpareigojimų, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas priverstine tvarka. Antstolis neturėjo teisės atsisakyti priimti vykdyti 2017 m. gegužės 29 d. vykdomojo dokumento tuo pagrindu, jog jis yra savaime vykdytinas dokumentas, nereikalaujantis priverstinio vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones. Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą

CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Pagal CPK 587 straipsnio 4 punkto nuostatas, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas. Antstolis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą tik esant akivaizdžioms kliūtims, kurių sąrašas yra nustatytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdžių kliūčių antstolis nenustatė, tačiau anot jo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nereikalauja priverstinio vykdymo, t. y. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo kontrolę gali atlikti teismas. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 įsakymo 25 punktas dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo, 2017 m. rugsėjo 22 d. redakcija).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad antstolis neturėjo teisės atsisakyti priimti vykdyti 2017 m. gegužės 29 d. vykdomojo dokumento tuo pagrindu, jog jis yra savaime vykdytinas dokumentas, nereikalaujantis priverstinio vykdymo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolio atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.