Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-936-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
e1-936-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14387-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-936-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14387-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gegužės 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2017 m. spalio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pakeista 2017 m. spalio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2021 m. gegužės 6 d. apie 21.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu du kartus smogė sugyventinei L. G. į veido sritį, po ko pastarajai suėmęs ranka spaudė dešinės rankos žastą, tokiais veiksmais savo šeimos nariui nukentėjusiajai L. G. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

J. V., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 6 d. apie 21.00 val. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. G.. Su ja bendrai gyvena apie 35 metus. Jis tą vakarą buvo išgėręs 1 litrą alaus, todėl buvo apgirtęs. Jam būnant neblaiviam atsibodo sugyventinės, gulinčios lovoje, įvairūs priekaištavimai ir, trūkus kantrybei, užpykęs atėjo prie jos lovos ir paėmęs rankomis antklodę, kuria ji buvo užsiklojusi tik iki krūtinės, užtempė ją sugyventinei iki kaklo, sakydamas, kad nustotų nurodinėti. Tada ir galėjo rankos kumščiu, kurioje laikė antklodę, du kartus suduoti sugyventinei kažkur į veidą, nes antklodę klojo užpykęs. Sugyventinė jam rankomis priešinosi sakydama, jog neklotų antklodės. Taip pat jis imdamas iš pykčio antklodę, galėjo sugyventinei pagriebti ir už rankos žasto ir jį suspausti, nes buvo labai įsiaudrinęs dėl girtumo ir pykčio. Jis pripažįsta, kad tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Gailisi dėl savo poelgio, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl sugyventinės sveikatos būklės metė darbą nuo 2021 metų pradžios, prižiūri sugyventinę namuose, kadangi jie gyvena tik dviese, bendri du sūnūs užauginti gyvena užsienyje. Sugyventinė, turėdama didelį antsvorį, dažniausiai guli lovoje ir jis atlieka visus ūkiškio namų darbus. Laikinai apsigyvens pas brolį V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Papildomoje apklausoje įtariamasis J. V. parodė, kad jis iš pykčio, būdamas neblaivus, sudavė kumščiu du kartus sugyventinei į veido sritį, ir buvo sugriebęs jai už rankos bei suspaudęs ranką. Pirminėje apklausoje nurodė, kad smūgius sudavė sugyventinei griebdamas už antklodės, nes norėjo sušvelninti savo padarytus netinkamus veiksmus. Gailisi, kad savo veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Nori jos atsiprašyti ir toliau su ja gyventi šeimoje (b. l. 86-87, 92).

L. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2021 m. gegužės 6 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su neblaiviu sugyventiniu. Kai jis būna neblaivus, jie mažai bendrauja, nes jis būna agresyviai nusiteikęs. Apie 21.00 valandą ji išgėrė vaistų ir atsigulė savo kambaryje. Sugyventinis miega kitame kambaryje. Jai gulint lovoje staiga įėjo sugyventinis ir be jokios priežasties du kartus dešinės rankos kumščiu tyčia smogė jai į veidą, pataikė į dešiniojo smilkinio sritį, po to stipriai ranka suėmęs spaudė dešinės rankos žastą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji labai išsigando, sugyventinis neleido jai atsikelti iš lovos. Kadangi ji sunkiai vaikšto, judėti gali tik pasiremdama lazdele, todėl greta lovos ji turi medinę lazdą, kurią spėjo paimti. Tai pamatęs sugyventinis, nuo jos atsitraukė ir išėjo į kitą kambarį, o ji savo mobilaus ryšio telefonu išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sugyventinį sulaikė. Ji su sugyventiniu kartu gyvena apie 35 metus, turi du bendrus vaikus, kurie jau suaugę, gyvena atskirai. Konflikto metu namuose buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, dėl paskutinio smurto kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sugyventinis bausmę jau atliko. Dėl šiandien patirto fizinio skausmo, kurį įvertintų 7 balais 10 balų skalėje, pageidauja, kad kol vyks tyrimas sugyventinis būtų iškeldintas ir jam būtų uždrausta prie jos artintis. Dėl sukelto fizinio skausmo pas teismo medicinos ekspertus nevyks, civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, jo nereikš. Gyvenamasis namas priklauso jai, paveldėtas po jos tėvų mirties. Susitaikyti su sugyventiniu, kuris prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, nenori, jis dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus yra agresyvus, ji jo bijo. Prašo sugyventinį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

J. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. gegužės 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos L. G. pareiškimas, kad 2021 m. gegužės 6 d., apie 21.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė neblaivus sugyventinis J. V., taip sukeldamas jai fizinį skausmą; L. G. apklausa; apžiūrėta įvykio vieta – namas, kur buvo smurtaujama L. G. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų bendras vaizdas (b. l. 13-16, 23-26);

2021 m. gegužės 6 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, iš kurių matyti, kad atlikus nekentėjusiosios L. G. matomų kūno vietų apžiūrą, smurto žymių neužfiksuota (b. l. 38, 41-43);

2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į iškvietimą, (duomenys neskelbtini), ir pasitvirtinus smurto artimoje aplinkoje atvejui, sulaikytas neblaivus J. V., nukentėjusioji L. G. buvo akivaizdžiai blaivi, dėl sveikatos problemų alkotesteriu girtumo nustatyti negebėjo, į įvykio vietą iškviesti medikai moteriai sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė (b. l. 47);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d. 21.41 val. kaltinamajam J. V. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (b. l. 49-52);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d. 21.18 val. L. G., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad rankomis mušasi neblaivus sugyventinis, nepilnamečių vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia, abu laukia namuose (b. l. 53-56);

2021 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta pareigūnų Body kamera užfiksuotų 3 vaizdo įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kad sėdinti ant lovos sutrikusi L. G. policijos pareigūnams pasakoja, kad J. V. girtas pribėgo prie jos gulinčios lovoje ir du kartus „kuloku“ sudavė jai į smilinį, ją prispaudė, negalėjo atsikelti, gnaibė dešinę ranką, ji pareigūnui nurodė smūgių vietas į dešinį smilinį, paaiškindama, kad mėlynių nėra, ir parodė dešinį žastą, kur jai gnaibė (b. l. 57-58).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. 2021 m. gegužės 6 d. apie 21.10 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu du kartus smogė sugyventinei L. G. į veido sritį, po ko pastarajai suėmęs ranka spaudė dešinės rankos žastą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo J. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. gegužės 10 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 115, 117, 119-121).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

J. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 64-67), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos (b. l. 73-76), nedirba (b. l. 78), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis, būdamas du kartus teistas dėl nusikalstamų veikų prieš savo sugyventinę, ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 6 d. 21.45 val. iki 2021 m. gegužės 7 d. 10.45 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad J. V. yra atlikęs vieną arešto parą.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. V. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios L. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių; įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. G., įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD-R diskas, saugomas voke prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 6 d. 21.45 val. iki 2021 m. gegužės 7 d. 10.45 val. ir laikyti, kad J. V. yra atlikęs vieną arešto parą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. V. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios L. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. G., įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD-R diską, saugomą voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinti J. V., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti J. V., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

J. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė