Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
1A-157-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45538-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
D. P.
Nukentėjusysis
V. V. A.
Advokatai
Ramūnas Putinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-317/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45538-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

nuteistojo D. P. gynėjui advokatui Ramūnui Putinui (dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. P. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiosios V. V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš nuteistojo D. P. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebdamas V. V. A. už rankų bei nutempdamas ją prie laiptų, stūmė ją ir pargriovė ant laiptų, taip smurtaudamas nežymiai ją sužalojo, padarė kraujosruvas kairiame rieše, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. V. A. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog D. P. kaltė tyčia nežymiai sužalojus nukentėjusiąją V. V. A. įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų A. S., Š. A., D. Z., M. S., K. K., G. A., E. J., eksperto parodymais bei rašytine bylos medžiaga – Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties medicininiu įrašu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2859/2019 (02).

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistasis nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Anot apelianto, byloje neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, išimtinai vertino tik jam (nuteistajam) nepalankius įrodymus, o atmesdamas jo bei gynybos prašymus ir nevertindamas argumentuotos jo (nuteistojo) pateiktos įvykių versijos, kurią patvirtino įvykį betarpiškai mačiusi liudytoja S. A. bei kiti byloje surinkti įrodymai, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė ir į faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. nukentėjusiosios, jos sutuoktinio ir jo (nuteistojo) žmonos nesutarimus dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties, kurios pagrindu S. A. močiutė namą padovanojo būtent S. A., o ne sūnui Š. A., kuris yra nukentėjusiosios sutuoktinis, bei dėl šios priežasties susiklosčiusius tarpusavio nesutarimus bei galimą nukentėjusiosios, Š. A. suinteresuotumą melagingai apkalbėti jį (D. P.), siekiant jam pakenkti ir atkeršyti.

3.2. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios ir jos naudai liudijusių asmenų paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs, o kitų liudytojų paaiškinimai ir kiti įrodymai byloje paneigia nukentėjusiosios paaiškinimus ir poziciją. Nukentėjusiosios nurodytus sužalojimus parodė matę tik jos sutuoktinis Š. A. ir draugė A. S.. Iš nukentėjusiosios parodymų lieka neaišku koks buvo nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas. Liudytojas Š. A. nenurodė, kad nukentėjusioji buvo suklupusi, nors taip teigė nukentėjusioji. Iš liudytojo paaiškinimų taip pat nėra suprantama, ar jis (D. P.) stūmė nukentėjusiąją, ar išvedė iš namų. Šių prieštaravimų ir neatitikimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojo duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nepašalino. Skunde atkreipimas dėmesys ir į tai, kad nei vienas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas ar greitosios medicinos pagalbos medikai nenurodė matę ant nukentėjusiosios kūno sužalojimus ar paraudimus. Nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Vertinant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G2859/2019(02) matyti, kad išvadoje nėra konstatuojama, jog nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat specialisto išvadoje pažymima, kad ant nukentėjusiosios kūno esančios mėlynės tyrimo metu buvo skirtingų spalvų ir, nors ekspertas nurodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, tačiau daug abejonių sukelia nukentėjusiosios ir liudytojo Š. A. duoti nenuoseklūs ir prieštaringi paaiškinimai byloje esančios specialisto išvados kontekste. Kaip jau minėta, iš liudytojo ir nukentėjusiosios parodymų nėra aišku kokius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu jis neva tai atliko, o specialisto išvada šias abejones tik sustiprina. Apylinkės teismas nesiaiškino ar galėjo jai per prievartą sėdant ant laiptų atsirasti kraujosruvos ant abiejų šlaunų. Tokia įvykių seka ir sužalojimų mechanizmas atrodo nelogiškas. Tuo tarpu jo pateiktą logiškai paaiškintą įvykių chronologiją ir seką, apelianto nuomone, patvirtina netiesiogiai byloje esantys įrodymai bei liudytojų, kurie neturi pagrindo melagingai jį apkalbėti, parodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji V. V. A. nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas paremtas nepagrįstai išvedžiojimais, melagingais liudijimais, todėl jis turi būti atmestas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistasis D. P., kuris ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo daromos galutinės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalimą. Skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, ignoravo nuteistąjį teisinančius įrodymus – visų pirma jo paties bei liudytojos S. A. parodymus, bei nepagrįstai rėmėsi jį melagingai apkalbėti suinteresuotų asmenų - nukentėjusiosios V. V. A. bei liudytojo Š. A. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, taip pat nukentėjusiajai artimojo asmens – A. S. parodymais.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis ir motyvais dėl byloje surinktų įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios bei jai artimų asmenų (A. S. bei Š. A.) parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tarp jų ir į įvykio vietą atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų bei policijos pareigūnų parodymus, teismo medicinos eksperto paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis - Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą garso įrašą, medicininius dokumentus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G2859/2019 (02), bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistasis nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors viso proceso metu apeliantas neneigė to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, tačiau tvirtino, jog jis jokio smurto V. V. A. atžvilgiu nenaudojo. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat įvykio laikėsi pozicijos, kad 2019 m. spalio 24 d., jai atvažiavus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pradėjus rinktis jai priklausančius daiktus, nuteistasis užlaužė jos rankas ir stumtelėjo prie laiptų. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, pareikšdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nurodė, jog po to, kai ji buvo pastumta nuteistojo, ji parkrito ant laiptų ir dar kartą rankomis atsitrenkė į grindinį bei patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13-15). Ikiteisminio tyrimo metu V. V. A. buvo apklausta dar du kartus. Apklausiama 2019 m. lapkričio 15 d. nukentėjusioji nurodė, kad nuteistajam ją pastūmus ji nukrito ant laiptų, nučiuožė kelis laiptus žemyn, o paskui staigiai griebė už turėklų, todėl žemiau nenukrito (t. 1, b. l. 38-39). Apklausiama 2019 m. gruodžio 5 d. ji parodė, kad po pastūmimo ji sėdo ant laiptų, kad nenukristų (t. 1, b. l. 46-48). Pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji analogiškai parodė, kad nuteistasis užlaužė jos rankas ir stumtelėjo prie laiptų, teigė, kad dėl to ji, bijodama nuo jų nukristi, sėdo ant laiptų, trenkėsi į juos visu kūno svoriu, todėl užsigavo ne tik rankas, bet ir kojas (t. 1, b. l. 165-166).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 9.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo ir konfliktą tarp D. P. ir V. V. A. tiesiogiai matė nuteistojo sutuoktinė S. A. ir nukentėjusiosios vyras Š. A.. Taip pat tuo metu nurodytu adresu buvo ir liudytojas E. J., kuris namuose atlikinėjo remonto darbus. Liudytojas E. J. patvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną girdėjo kaip D. P. ir V. V. A. tarpusavyje konfliktavo – vienas ant kito šaukė, tačiau nurodė nematęs, jog žodinis konfliktas būtų peraugęs į fizinio smurto naudojimą, taip pat nei vieno iš konflikto dalyvių nematė sužaloto. Liudytojo E. J. parodymais nustatyta ir tai, kad įvykio dieną jis dirbo namo apatiniame aukšte, į trečią aukštą, kuriame nukentėjusioji buvo sužalota nuteistojo, užlipo tik pasiimti reikalingų medžiagų remonto darbams atlikti. Būtent tuomet ir išgirdo kaip V. V. A. ir apeliantas barasi, tačiau visame konflikte nedalyvavo, o grįžo dirbti į apatinį namo aukštą, užsidarė patalpos, kurią dažė, duris, įsijungė radiją. Dar liudytojas nurodė, jog į konfliktą nesikišo ir po to, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Taigi, nors E. J. kaltinime nurodytu metu buvo namuose, kuriuose buvo sužalota nukentėjusioji, tačiau jo parodymai reikšmingi tik nustatant tą faktinę aplinkybę, jog nukentėjusioji 2019 m. spalio 24 d. apie 9.00 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir juose žodžiu sukonfliktavo su D. P., kadangi visos konflikto eigos liudytojas nematė, pasiėmęs reikiamas priemones dažymo darbams tęsti, nulipo laiptais žemyn į kitą namo aukštą, dėl ko buvo apribotos jo galimybės matyti kaip konfliktas vystosi toliau. Be to, liudytojas nurodė, kad užsidarė dažomos patalpos duris, įsijungė radiją. Taigi, buvo apribotos jo galimybės ne tik matyti, bet ir girdėti kas vyksta viršutiniame namo aukšte. Tuo tarpu tiesiogiai konfliktą mačiusių trečiųjų asmenų – S. A. ir Š. A. parodymai dėl esminių konflikto aplinkybių išsiskyrė. S. A. tvirtino, kad jos sutuoktinis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo (t. 1, b. l. 168-169), tuo tarpu Š. A. parodė, jog matė, kaip D. P. užlaužė V. V. A. rankas ir ją stumtelėjo, tačiau pastaroji spėjo susilaikyti, kad nenukristų nuo laiptų (t. 1, b. l. 167-168). Vien tai, kad Š. A. teisme nenurodė, kad nukentėjusioji dėl susiklosčiusios situacijos būtų priverstinai atsisėdusi ant laiptų, nereiškia, kad tokią faktinę aplinkybę ji išsigalvojo, ar, kad nukentėjusiosios bei šio liudytojo parodymuose yra esminiai prieštaravimai. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas dėl šios aplinkybės atskirai nebuvo apklausiamas, dėl to jos nei patvirtino, nei paneigė, tačiau jis nurodė, kad nukentėjusioji spėjo susilaikyti nenukritusi.

10. Apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą, nusprendė atmesti D. P. pateiktą versiją bei nesivadovauti ją grindžiančiais S. A. parodymais. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi nuteistojo ir liudytojos S. A. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Priešingai nei teigia apeliantas, V. V. A. parodymai dėl to kada, kokiu būdu ir kaip nuteistasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nenustatyta. Ji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad po to, kai užlipo į namo trečiąjį aukštą ir pradėjo rinktis savo daiktus, nuteistasis užlaužė jos abi rankas, jas sugriebdamas už dilbių, tada pastūmė link laiptų, dėl ko ji, bijodama nukristi nuo jų, sėdo ant jų. Iš esmės tokias pat konflikto aplinkybes, taigi ir faktą, jog D. P. užlaužė nukentėjusiosios rankas, po to stūmė ją prie laiptų, nurodė ir liudytojas Š. A.. Nukentėjusiosios poziciją, išreikštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybės draugei A. S. bei į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams M. S. ir G. A. bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. A. S. apklausta teisme nurodė, jog 2019 m. spalio 24 d. rytą pas ją atvyko V. V. A., kuri buvo apsiverkusi. Nukentėjusioji liudytojai papasakojo, kad jos vyro žentas griebė ją už rankų ir bandė nustumti nuo laiptų. Liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusiosios rankos buvo paraudusios, atrodė sumuštos, ji skundėsi skausmu (t. 1, b. l. 161-162). M. S. bei G. A. apklausti pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jiems skundėsi rankos skausmu, dėl to jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. G. A. taip pat nurodė, kad jam iš to, kaip nukentėjusioji neša daiktus, atrodė, jog ranką jai iš tiesų skauda (t. 2, b. l. 11-12). Skubios pagalbos specialistės D. Z. teisme duotais parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji kairės ir dešinės rankos skausmu įvykio vietoje skundėsi ir atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kadangi iš VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos kvietimo kortelės kopijos apie V. V. A. 2019 m. spalio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), teiktą pagalbą matyti, jog jos skiltyje „preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas:“ nurodyta „abiejų rankų dilbio sumušimas“ (t. 1, b. l. 74-76, t. 2, b. l. 11).

11. Be nukentėjusiosios bei liudytojų Š. A., A. S., M. S. ir G. A. parodymų, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenų, nukentėjusiosios versiją, jog kraujosruvos jos kairiame rieše, kairiame dilbyje, kairiame žaste, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje atsirado būtent dėl tyčinių D. P. veiksmų, kai pastarasis savo rankomis sugriebė jai už rankų bei pastūmė link laiptų, dėl ko ji, siekdama išvengti skaudesnių pasekmių – galimo nukritimo nuo laiptų, kas galėjo sukelti didesnius sužalojimus, visu kūno svoriu sėdo (parkrito) ant laiptų, atsiremdama į juos rankomis bei kojomis, o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2859/2019 (02) bei ją pateikusio eksperto paaiškinimai. Paminėtoje specialisto išvadoje, priešingai nei teigia nuteistasis, yra aiškiai konstatuota, kad V. V. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, (1 t., b. l. 71), t. y. 2019 m. spalio 24 d. apie 9.00 val. abejomis rankomis griebiant už nukentėjusiosios abiejų dilbių ir ją pastūmus, po ko pastaroji parkito ant laiptų ir dar kartą atsitrenkė rankomis į grindinį. Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas savo pateiktą išvadą patvirtino bei papildomai nurodė, jog visi sužalojimai, tame tarpe ir šlaunyse, galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, nepaisant tuo, kad kraujosruvos buvo skirtingų spalvų (t. 2, b. l. 12-13). Įvertinus tokius specialiųjų žinių turinčio eksperto parodymus, teisėjų kolegija nekyla abejonių dėl to, kad visos kraujosruvos nukentėjusiajai atsirado būtent 2019 m. spalio 24 d. dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, o ne skirtingu metu, nepaisant to, kad kraujosruvos buvo skirtingų spalvų, ką savo skunde akcentuoja nuteistasis. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti ir eksperto paaiškinimais, kad nukentėjusiajai jos nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis galėjo būti padarytos kraujosruvos ne tik rankų, bet ir kojų srityse, kuomet ji visu kūno svoriu sėsdamasi (parkrisdama) ant laiptų į juos trenkėsi šlaunimis.

12. Įvertinusi liudytojais pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų M. S. ir G. A. bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų K. K. ir D. Z. parodymus, teisėjų kolegija negali nesutikti su D. P. skunde nurodytu teiginiu, jog nei vienas iš paminėtų liudytojų nenurodė matę ant nukentėjusiosios kūno sužalojimus ar bent jau paraudimus. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia nei aukščiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojo Š. A., A. S. bei liudytojų M. S. ir G. A. parodymų (policijos pareigūnų parodymų toje dalyje, kurioje jie nurodė, jog nukentėjusioji skundėsi rankų skausmu), nei eksperto išvados bei jo paaiškinimų, taip pat VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenų. Pažymėtina, jog K. K. bei D. Z. apklausiami teisme apskritai neprisiminė analizuojamo įvykio aplinkybių, kadangi jų apklausa vyko praėjus beveik metams po jo, o pats įvykis, jų teigimu, niekuo neišsiskyrė iš kitų situacijų, su kuriomis jie nuolat susiduria vykdydami savo darbines funkcijas. Aptartų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų bei rašytinių bylos duomenų, kuriais šiuo atveju grindžiama D. P. kaltė, nepaneigia ir tas faktas, kad nukentėjusioji, ją apžiūrėjus skubios pagalbos specialistams, atsisakė vykti į gydymosi įstaigą. Įvertinus nuteistojo panaudoto fizinio smurto intensyvumą (jis tik sugriebė ją rankomis ir stūmė), nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų pobūdį bei mąstą (padarytos šešios kraujosruvos rankų ir kojų srityse), yra akivaizdu, jog šiuo atveju nukentėjusioji nepatyrė tokių sužalojimų, dėl kurių jai būtų buvę tikslinga ar reikalinga vykti į sveikatos priežiūros įstaigą išsamesniam nukentėjusiosios sveikatos ištyrimui ar, juo labiau, stacionariam gydymui.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat atmeta versiją, jog V. V. A. D. P. melagingai apkalba dėl tarp nukentėjusiosios, jos sutuoktinio ir nuteistojo žmonos kilusių nesutarimų po to, kai nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio pagrindu namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame iki įvykio ilgą laiką gyveno Š. A. su V. V. A., atiteko S. A. ir ši su vyru pareikalavo nukentėjusiosios išsikraustyti iš namų. Tokia nuteistojo versija yra ne tik prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, bet ir neįtikinama. Atkreiptinas dėmesys, jog nei V. V. A., nei nuteistojo žmona S. A., pats nuteistasis ar kiti asmenys, apklausiami pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. V. A. siekė ar siekia toliau gyventi minėtame name. Priešingai, teisme apklausta nukentėjusioji nurodė, jog jau iki 2019 m. spalio 24 d. ji buvo išsikrausčiusi iš šio namo ir į jį atėjo tik susirinkti likusių savo daiktų. Šiuos jos parodymus patvirtina ir nuteistojo bei liudytojų Š. A., S. A. parodymai. Nukentėjusioji taip pat tvirtino niekada nesikišusi į jos vyro, jo dukters ir dukros sutuoktinio ginčus, kilusius dėl nekilnojamojo turto, kadangi nemanė, jog ji turi teisę reikšti pretenzijas dėl ginčo turto nuosavybės. Tikėtina, jog tarp šeimos narių ir jų sutuoktinių kilusi įtampa, likusios nuoskaudos dėl to, kad reikėjo išsikraustyti iš namų, kuriuose su sutuoktiniu nukentėjusioji gyveno daugiau kaip 15 metų, galėjo paskatinti V. V. A. kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pranešant apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog tik dėl to nukentėjusioji ryžosi prieš 2019 m. spalio 24 d. kilusį konfliktą, ar iš karto po jo, pati susižaloti ar paprašyti, kad ją sužalotų koks nors kitas asmuo, suvokdama, jog tai jai sukels fizinį skausmą bei kitus nepatogumus, teks vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertą, būti apklausiamai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, kas užtrauks pačią griežčiausią - baudžiamąją atsakomybę jos sutuoktinio dukters vyrui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ir pats nuteistasis ar liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog konflikto iniciatore buvo, ar kokių tai provokuojančių jį veiksmų ėmėsi būtent nukentėjusioji, o ne D. P., tad nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog smurtą inicijavo, jį provokavo ar nuteistąjį apkalbėjo pati nukentėjusioji.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo D. P. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kokiomis nors kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir, duodama neteisingus parodymus kartu su savo sutuoktiniu Š. A., tiesiog melagingai jį apkalba, siekdama apeliantui atkeršyti ar pakenkti. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad D. P. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas (sugriebimas už rankos ir jos nustūmimas prie laiptų, ant kurių dėl nuteistojo veiksmų visu kūno svorio nukentėjusioji buvo priversta atsisėsti (parkristi), dėl ko trinktelėjo į laiptus riešais bei šlaunimis), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruvomis kairiame rieše, kairiajame dilbyje, kairiame žaste, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai –tiesioginė tyčia – apeliantas, rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už rankų ir stumdamas ją link laiptų, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas