- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-132-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03239-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- J. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 132 - 252- 2016
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03239-2015-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4344-223-2015 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. Č., institucijai, teikiančiai išvadą, - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. M. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas R. Č. yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ši yra jo dukra, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su jos motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametės dukters naudai po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-08-22 iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš LITEKO sistemoje patalpinto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad protokoline nutartimi atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu ir teismo posėdis atidėtas 2015-09-15.
Į 2015 m. rugsėjo 15 d. vykusį pirmosios instancijos teismo posėdį atsakovas neatvyko. Iš LITEKO sistemoje esančio 2015-09-15 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas teismo posėdžio atidėjimo klausimą ir atsakovo nubaudimo klausimą sprendė teismo nutartimi, kurios priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2015-09-16.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismo posėdį atidėjo. Už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties R. Č. skyrė 100 Eur baudą. Teismas konstatavo, jog atsakovas, būdamas informuotas apie teismo posėdį prieš gana ilgą laiką, į teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, o posėdis atidėtas vien dėl šios priežasties.
2015-09-30 teisme gautas atsakovo R. Č. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą. Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo išvykęs į Norvegiją, kur paūmėjus ligai susirgo, todėl atvykti į teismo posėdį negalėjo. Jis nevengia dalyvauti procese, dėl jo nedalyvavimo procesas nebuvo uždelstas, nes ieškovė į teismo posėdį pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, kurių analizė reikalavo papildomo laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovo R. Č. prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Teismas pažymėjo, jog atsakovas prašymui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Apie numatomą teismo posėdį atsakovas ir jo atstovė buvo informuoti 2015-06-15, t .y. likus 3 mėnesiams iki numatomo teismo posėdžio. Teismo vertinimu, net ir tokiu atveju, jei atsakovas iš tiesų buvo išvykęs į Norvegiją, jis tikrai galėjo rasti galimybę suplanuoti savo veiklą ir atvykti į teismo posėdį. Be to, žinodamas, kad privalo būti nustatytu laiku teismo posėdyje, galėjo bent pasirūpinti savo neatvykimo (ligos) priežastis patvirtinančiais įrodymais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė (auginanti vos metų vaiką) į teismo posėdį vyksta iš kito miesto. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus, dar nereiškia, kad teismo posėdis turi būti privalomai atidėtas. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašymo atidėti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu neišreiškė, laiko susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais neprašė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti R. Č. paskirtą piniginę baudą. Nurodo, kad 2015 m. birželio mėn. jis išvyko į Norvegiją gydytis (buvo atliekama reabilitacija), todėl atvykti į teismo posėdį nustatytą posėdžio datą nepavyko. Teismas apie atsakovo išvykimą į Norvegiją buvo informuotas. Jis nevengė dalyvauti procese, jame dalyvavo atstovė, tačiau procesas nebuvo galimas ir dėl tos priežasties, jog ieškovė į teismo posėdį atsinešė ir pateikė teismui eilę rašytinių įrodymų, kurių analizė reikalavo papildomo laiko. Be to, R. Č. nevilkino ir nesiekė uždelsti teismo proceso, mokėjo ir moka laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, dalis ieškinio reikalavimų jau išspręsta šalims bendradarbiaujant.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-10 nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-11-10 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). CPK 42 str., be kitų teisių ir pareigų, numatyta, kad šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d., 246 str. 5 d.). CPK 246 str. 3 d. numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Pažymėtina, jog įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.
Atsakovo R. Č. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau į 2015-09-15 paskirtą teismo posėdį atsakovas neatvyko. Savo neatvykimą atsakovas iš esmės teisina aplinkybėmis, jog buvo išvykęs į Norvegiją, kur susirgo, todėl dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos priežastys nepateisina atsakovo neatvykimo į teismo posėdį. Paminėtina, kad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (CPK 246 str. 1 d.). Priešingai nei teigia apeliantas, neva apie jo išvykimą į Norvegiją teismas buvo informuotas, o atvykti iš Norvegijos nustatytą datą nepavyko dėl iš anksto suplanuoto gydymosi ir reabilitacijos grafiko, 2015-09-15 teismo posėdžio metu pati atsakovo atstovė advokatė patvirtino, jog atstovaujamasis buvimo užsienyje ir negalėjimo atvykti priežasčių jai nenurodė, o tik tai, kad grįš 2015 m. spalio paskutinę savaitę. Tam pagrįsti duomenų bei dokumentų apeliantas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė. Akcentuotina, kad pats atsakovas, žinodamas apie 2015-09-15 vyksiantį teismo posėdį ir kad jo dalyvavimas yra pripažintas būtinu, turėjo iš anksto pasirūpinti dėl užimtumo suderinimo, atsižvelgiant į posėdžio laiką (iki numatyto teismo posėdžio buvo likę 3 mėnesiai). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog CPK 246 str. 1 d. numato, kad kiekvienu atveju spręstina, ar neatvykimo priežastį galima pripažinti svarbia, tačiau neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodytos priežasties nepripažino svarbia. Be to, kaip jau minėta, apeliantas, išskyrus paties deklaratyvų aiškinimą, apskritai nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių jo neatvykimą į 2015-09-15 teismo posėdį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismo skirta bauda yra nepagrįsta dar ir todėl, jog jis vėlesniame teismo posėdyje dalyvavo, siekė bendradarbiauti sprendžiant bylą taikiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui įvertinus bylos aplinkybes ir nusprendus R. Č. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu dėl tos priežasties, kad tam tikras aplinkybes gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti tik atsakovas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti tokio teismo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu. Tik bylą nagrinėjantis teismas gali objektyviausiai ir tinkamiausiai įvertinti, kokių įrodymų ar šalių paaiškinimų trūksta, siekiant tinkamai išnagrinėti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje sutrukdė tinkamai nagrinėti ginčą, kas sąlygojo teismo posėdį atidėti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kuriuos skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas ir su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, teismas atskirai nepasisako ir jų nekartoja.
Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, neatvyko į teismo posėdį, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nenurodė svarbių ir pateisinančių neatvykimą priežasčių. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.