Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. I. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. S., A. S., V. S., V. S., E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. I. ir suinteresuotų asmenų Z. S., A. S., V. S., V. S. ir E. M. motina D. Z. S., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. S.. Po tėvo mirties, pareiškėja tapo įpėdine pagal įstatymą. Po D. Z. S. ir J. S. mirties liko paveldėtino nekilnojamojo turto: butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėja nepažeisdama įstatyme įtvirtinto termino, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir įgyvendino savo, kaip pirmos eilės įpėdinės teises. Tačiau tvarkant palikimo priėmimo dokumentus pas notarą, paaiškėjo, kad tėvas (J. S.) po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) D. Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nors J. S. po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą, tačiau palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti iš karto po savo sutuoktinės mirties, nepažeisdamas nustatyto trijų mėnesių termino, t. y. mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, jame gyveno, jį prižiūrėjo, remontavo, saugojo. Be to, pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties pradėjo faktiškai valdyti ir kilnojamuosius sutuoktinei priklausiusius daiktus, buities reikmenis.

Suinteresuoti asmenys Z. S., A. S., V. S., V. S., E. M. prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 290, ir medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutuoktiniai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) D. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), J. S. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. I. yra mirusiųjų J. S. ir D. Z. S. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas. Iš byloje esančio 2024 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. G. išduoto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties per įstatyme nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo. 2024 m. sausio 26 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad J. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) D. Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registre J. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas: 1992-03-19 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.l-1374 Nr. 1-236), bei 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1992-03-19 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.l-1374 Nr. 1-236), taigi įgytas jo ir mirusiosios D. Z. S. santuokos metu. Pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. sausio 26 d. pažyma Nr. ŠT3-3, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. pažyma Nr. S-00001885, duomenys apie sumokėtas elektros energijos paslaugas patvirtina, kad J. S. iškart po savo sutuoktinės D. Z. S. mirties jai priklausančia turto dalimi naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, disponavo bei mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po D. Z. S. mirties jos palikimą priėmė J. S., kuris palikėjos turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo D. Z. S. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. S. po sutuoktinės D. Z. S. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. S. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo tėvo J. S. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės, palikėjos D. Z. S. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos L. I. tėvas J. S. po sutuoktinės D. Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. I. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po D. Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.