- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- II-81-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00020-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-786/2023
2023 m. rugsėjo 15 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą dėl priimto Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 89-ANN_2619-2023 (ROIK:23207028681).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas G. S. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4d. nutarimu Nr. 89-ANN_2619-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad 2023 m. gegužės 3 d., 10.35 val., kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 22 km., vairuodamas transporto priemonę TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją, t.y. kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, bei nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo,, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį.
Policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo G. S. skundas dėl priimto nutarimo. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, taikyti jo atžvilgiu LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo 3 mėnesiams ir šios teisės neatimti arba skirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas neginčijo faktinių aplinkybių, veiklos kvalifikavimo. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apeliantui paskirta minimali piniginė bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kad būtų galima tenkinti prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. Kadangi nėra pateikta jokių išskirtinių aplinkybių, todėl prašė skundo netenkinti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. posėdžio metu skundą palaikė ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, jog pažeidimą padarė neturėdamas tyčios. Važiavo nuo Radiškio link Anykščių. Priekyje važiavęs automobilis važiavo lėtesniu greičiu nei leistinas greitis. Leidžiamoje vietoje pradėjo lenkimą. Įpusėjus lenkimą, pastebėjo, kad keičiasi kelio ženklinimas, tai yra priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė linija. Grįžti į savo eismo juostą negalėjo, nes iš paskos važiavo automobilis. Aplenkęs priekyje važiavusį automobilį –„fūrą“, grįžo į savo eismo juostą kirsdamas ištisinę liniją. Nurodė, jog pažeidimą padarė netyčia, o dėl neapdairumo. Kad priekyje yra kelio ženklas -lenkti draudžiama nematė. Mano, kad kelio ženklą galėjo užstoti priekyje važiavusi „fūra“ dėl gabaritų dydžio. Priešai važiuojančių automobilių nebuvo, niekam pavojus nekilo. Jeigu būtų matęs kelio ženklą- lenkti draudžiamą, kad nespės aplenkti važiuojančio automobilio ir grįžtant į savo eismo juostą teks kirsti ištisinę liniją, nebūtų pradėjęs lenkimo. Prašė netaikyti nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo , nes jam yra būtina vairuoti automobilį dėl darbo pobūdžio. Jam reikalinga teisė vairuoti, nes praradęs teisę vairuoti, gali netekti darbo, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Prašo įvertinti nurodytas aplinkybes ir taikyti švelnesnę nuobaudą ir pakeisti priimtą nutarimą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemone arba skirti trumpesnį terminą . Dėl padaryto nusižengimo nekilo sunkių pasekmių, jokių galiojančių nuobaudų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu G. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad jis kad 2023 m. gegužės 3 d., 10.34 val., kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 22.00 km, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį.
Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda. Pareiškime pareiškėjas G. S. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti trumpesnį terminą, todėl byla nagrinėtina pareiškimo ribose.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (LAT nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, konstatuoja, kad tokių aplinkybių pareiškėjo G. S. administracinio nusižengimo byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas eismo dalyvis – lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kelio ženklo Nr.325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją. Nors administracinio nusižengimo nutarime bei skunde nurodė, kad gailisi, kad nebuvo padaryta žala, tačiau šios aplinkybės negali pateisinti tokio elgesio, nes tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors eismo įvykis nebuvo sukeltas, tačiau tai nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina tai, kad 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.
KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Taigi šis kelio ženklinimas pats savaime nedraudžia vykdyti lenkimo manevro, jis draudžia šios linijos kirtimą ir važiavimą priešpriešine eismo juosta, tačiau taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ir KET 1 priedo 3 dalies lenkimą draudžiantį ženklą Nr. 325. Nors pareiškėjas tvirtina, jog kirto ištisinę eismo juostą lenkdamas lėčiau bent 30 km/h greičiu judančią transporto priemonę, nei leistinas greitis, ir, kad nematė kelio ženklo dėl priekyje važiavusio automobilio gabaritų, tačiau teismas tokius jo aiškinimus vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Ištisinę liniją kirsti draudžiama, nesvarbu, kokiu greičiu važiuoja kita transporto priemonė, nes KET tokių išlygų nenumato. Pažymėtina tai, kad ištisinė linija neatsiranda staiga ir perėjimą žymi einanti artėjimo linija. Pažymėtina ir tai, kad nebėra to, kai transporto priemonės vos juda. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas lenkė ne lėtaeigę transporto priemonę.
Nors pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prisipažįsta, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, t. y. pradėjo lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę lenkti leidžiamoje vietoje ir tik lenkimo metu pamatė, kad keičiasi kelio ženklinimas, kelio ženklo- draudžiančio lenkti nebuvo matyti, kadangi jį užstojo priekyje važiavusi transporto priemonė, bei pažymi, kad labai dėl to gailisi, tačiau šie jo argumentai niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, praeityje už analogišką administracinį nusižengimą baustas nebuvo, teigiamai charakterizuojamas, gyvena šeimoje, taip pat ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju tai nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Pareiškėjas nurodo, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, nes yra susijęs su darbiniais interesais. Nurodo, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga susisiekimui su darboviete, o jos netekus jis gali prarasti darbą, kuris yra pragyvenimo šaltinis. Šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taip pat pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių ( teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie pareiškėjo šeimyninę padėtį) teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Išnagrinėjus pateiktą rašytinę medžiagą, išklausius pareiškėją, įvertinus visus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, jog G. S. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 170 Eur bauda ir minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Paskirtąją administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kurios terminas yra minimalus ir nėra ilgalaikis, pripažinti akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nėra pagrindo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo motyvus, mano, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Teismas pažymi, kad priimant sprendimą, nesivadovauja skunde nurodytomis nutartimis kaip precedentais, kadangi šiose bylose ir nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir tenkinti jo prašymą švelninti pagrįstai paskirtą teisingą nuobaudą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo G. S. skundo netenkinti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-2619-2023 (ROIK:23207028681) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.