Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-185/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
1S-209-185/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-185/2009Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2; (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Valiuliui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, neteisto (teistumas išnykęs), įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Z. įtariamas tuo, kad 2008 m. gruodžio 28 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje su Irmantu Zablockiu, išgertuvių metu, V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais su Irmantu Zablockiu, dėl chuliganiškų paskatų, sumušė V. Ž., padarydami daugybinius kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Į. V. Zablockis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. gruodžio 29 d. 15.00 val., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi įtariamajam skirta 2 (dviejų) mėnesių trukmės kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pratęsta to paties teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Skundu įtariamasis prašo netaikyti suėmimo. Nurodo, kad laikomas suimtu nepagrįstai, nes slėptis neketina. Šeimos neturi, bet turi nepilnametį sūnų, kurį buvusiai žmonai padėdavo išlaikyti. Pagal verslo liudijimą dirbo statybininku. Su nukentėjusiuoju santykiai buvo geri, jo nemušė, bet gailisi, kad jį, visai girtą ištempė iš namų, nepasidomėjęs jo savijauta.

Turi sveikatos problemų – laisvėje gydė kepenis ne tik šeimos, bet ir privatus gydytojas. Suėmimo vietoje tokios galimybės nėra.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

V. Z. įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., už kurį įstatymas numato tik dvi griežčiausias bausmių rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Byloje esantys faktiniai duomenys (duomenys, esantys įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, liudytojo V. V., įtariamųjų I. Z. ir V. Z. apklausos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje) suteikė teismui pagrindą manyti, kad V. Z. padarė minėtą nusikaltimą. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 “Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suėmimo termino pasibaigimo dienai ikiteisminis tyrimas byloje nebaigtas, byla sudėtinga, reikalinga atlikti eilę tyrimo veiksmų, o V. Z. suėmimo pagrindas ir sąlygos nebuvo pasikeitę todėl teismas, siekdamas užtikrinti BPK 119 str. nurodytus tikslus, V. Z. pratęsė suėmimo terminą.

Tokiu būdu, pratęsdamas V. Z. suėmimo terminą, teismas BPK 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Atmestinas įtariamojo argumentas, kad nukentėjusiojo nemušė. Teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas tęsti jam kardomąją priemonę - suėmimą.

Įtariamasis teigia, kad suėmimo vietoje nėra galimybės gydytis. 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo Nr. I-1175 19 straipsnyje nurodyta, kad neatidėliotina medicinos pagalba suteikiama kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Tačiau, jei kalinamajam reikalinga specializuota neatidėliotina medicinos pagalba, kurią suteikti kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti suteikta Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinus kalinamųjų apsaugą. Tokios medicinos pagalbos suteikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos.

V. Z. skunde nurodytas argumentas, kad padeda buvusiai žmonai išlaikyti nepilnametį sūnų, nustačius suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei naikinti.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARĖ:

Suimtojo V. Z. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus