- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- II-311-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00212-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Advokatai
- Jonas Povilonis
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.18.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B. – T., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Poviloniui,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. – T. skundus dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-1458-2019 panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-1498-2019 panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – PK) tyrėjas M. G. 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjai V. B. – T. už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė 16 Eur baudą už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 5 d., apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB ,,R. ž.“ teritorijoje pastatė automobilį Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama savininko leidimo. Taip pat Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – PK) tyrėjas M. K. 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjai V. B. – T. už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė 16 Eur baudą už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 7 val. 00 min., iki 2019 m. lapkričio 8 d. 8 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB ,,R. ž.“ teritorijoje savavališkai paliko automobilį Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama savininko leidimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. – T. skundais kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti nutarimus administracinių pažeidimų bylose Nr. 82-ARN_P-2990-2019 ir 82_ANR_P-3071-2019.
Žemesnės instancijos teismas
Skunduose ir teismo posėdžio metu V. B. – T. nurodė, kad ji nesutinka su priimtais nutarimais, jie nepagrįsti, todėl naikintini. Paaiškino, kad policijos pareigūnas galimai vykdydamas UAB „R. ž." paliepimus surašė protokolą neįsigilinęs į vietovės situaciją jos su jokiais kelio planais ir brėžiniais nesupažindino, nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų kokiu pagrindu ir atstumu šalia kelio ji gali arba negali automobilio palikti. Tas kelias kur paliko automobilį, yra vietinės reikšmės ir jam yra nustatytas servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis. Spręsdama kur palikti automobilį vadovavosi oficialiu Regia Kadastro žemėlapiu ir Nacionalinės Žemės Tarnybos specialistės laišku paaiškinančiu kad kelias yra servitutinis per visą tvenkinių teritoriją. Kadangi ant kelio niekur nėra ženklų draudžiančių stovėti, sustoti, manė, kad įstatymo nepažeidžia. Ji palikdama savo automobilį Ford Tranzit kelio juostoje jokio pažeidimo negalėjo padaryti. Kadangi automobilis stovėjo visai šalia važiuojamosios dalies, todėl mano, kad pažeidimo nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad jie kelis kartus per dieną yra stabdomi ir aiškinama, kad direktorius pyksta, kad nors dabar nestatytų. Jei ji nuvažiuos žemyn tuo keliu link sodybos, tai po to nebegalės išvažiuoti ir nuvežti vaikus kur reikia. Iki jų niekas neatvažiuoja, todėl ji pati turi pasirūpinti savo šeima. Ji nemano, kad pažeidė įstatymą. Mano, kad ji turi teisę tuo keliu privažiuoti iki savo namų. Jai gali bet kas nutikti ir tame kelyje. Ji sustojo, o joks įstatymas nenumato laiko kiek ji tame kely gali stovėti. Regia rodo tvenkinius ir kelius, tik vėliau išsiaiškino, kad yra ne taip. Nemano, kad vienas metras gali viską keisti. Draudžiamo eismo ženklas yra priekyje prie servitutinio kelio. Žemėtvarka taip pat atsakyti negali. Toje sodyboje jie gyvena treti metai, metai tai yra jų nuosavybė, anksčiau gyveno kaip nuomininkai. Ilgą laiką jie taikėsi su tuo ir rakino šlagbaumą. Su įmonės vadovais jie bandė spręsti problemą, bet bendravimo nėra. Kreipėsi ir elektroniniu paštu, tačiau yra ignoruojami. Tada kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybė nusiteikusi kelią tvarkyti, bet įmonė neduoda sutikimo. Konkrečiai leidimo statyti automobilį neprašė. Šiuo metu žino kur yra servitutas, nes jie atsižymėjo. Jie vadovavosi Regios žemėlapiais, kur nurodyta, kad visi tvenkinių keliai yra servitutiniai. Jos manymu servitutas tai teisė naudotis pagal paskirtį ir pagal reikalą. O tas kelias yra vienintelis susisiekimui. Kai pirko namus, pasidomėjo, nes kelias neatrodė patrauklus. Pagal Regia jie matė, kad tai viešo naudojimo kelias. Jų sklypas ribojasi su valdiška žeme. Gauti iš įstaigų informacijos jie negali, nes jų sklypas nesiriboja su UAB ,,R. ž.“ teritorija. Žodžiu jie prašė parodyti, kur yra servitutas, tačiau jiems nurodo, kad bus taip kaip nuspręs teismas. Taip pasakė ir policijos pareigūnai. T. žemėlapį gavo prieš pirmą teismo posėdį einant į teismo posėdį.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atsiliepime į skundą bei komisariato atstovas V. G. teismo posėdžio metu su V. B. – T. skundais nesutiko, prašė juos atmesti. Paaiškino, kad tiek kiek jie apsiklausinėjo, jiems G. paaiškino, kad konfliktas vyksta jau keli mėnesiai, kai A. T. dar rudenį paprašė nestatyti jų teritorijoje automobilio. Tada jie pradėjo dėti spynas ir rakinti. Už kiekvieną pažeidimą priėmė sprendimą rašyti pareiškimus. Pažymėjo, jog jo manymu gali nežinoti vieną kartą, kad tai servitutinis kelias, bet kai esi baudžiamas kelis kartus, tai jau nežinoti neįmanoma. Jų manymu savavališkai stato transporto priemonę ten, kur statyti yra draudžiama, tai yra įmonės teritorijoje. Vietą kur statoma mašina, kad pažymėti žemėlapyje, nurodė M. G. kuris važiavo į vietą. Ji buvo nubausta tris kartus ir paaiškinta, kad ten kur ji stato transporto priemonę tai nėra servitutas. Ten kur prasideda ir baigiasi teritorija ir yra pastatyti užtvarai, kad pašaliniai nevažiuotų, nes ten auginama žuvis ir bet kas žvejoti negali. Kadangi tai nėra kelias, tai negalima bausti pagal Kelių eismo taisykles ir lieka tik kaip pravažiavimas. Nurodė, kad tvenkiniai yra Raseinių rajone, o T. sodyba jau yra Jurbarko rajone. Atstovo manymu, tai yra savavaldžiavimas. Jų buvo prašyta nevažiuoti, bet T. nepakluso. Tai nėra kaip kelias, tai tik servitutas, jis neturi kelio statuso. Prašo skundų netenkinti ir palikti galioti priimtus nutarimus.
Liudytoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovė vyriausioji specialistė L. Matukaitienė paaiškino, kad jie nesenai gavo skundą iš T., kad jie negali pravažiuoti į savo sklypą, nes ant įvažiavimo uždėtas šalgbaumas. Skundas dar neišnagrinėtas, bus daromas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje. Servitutinis kelias per teritoriją yra pažymėtas ženklu S1. Daugiau jokių kelių nėra. 2016 m. atlikti kadastro matavimai pagal žuvininkystės prašymą ir po kadastrinių matavimų pakeistas, sumažinatas servitutinis plotas nuo 7,2 ha iki 1,5458 ha. Servitutas niekur nedingo. Ji nežino kodėl tiek sumažėjo servitutas. Kelio plotis nenustatytas, todėl pagal civilinį kodeksą, galima važiuoti keturių metrų pločio keliu. Dėl konfigūracijos, tai pakomentavo, kad neturi reikšmės ar sumažėjo servituto plotas ar ne, bet servitutai nustatomi tam, kad gretimų sklypų savininkai ir naudotojai galėtų susisiekti ir būtų patenkintos jų teisės. Konfiguracija negalėjo pakisti tiek, kad negalėtų susisiekti, nes būtų tada jau pažeistos teisės. Šis pravažiavimas nėra kaip kelias, nes pagal kelių įstatymą jis neatitinka nei sąvokų, nei ko kito, nei pločių. Servitutinį kelia prižiūrėti turi nuomininkas ir žiūrėti, kad jis būtų naudojamas pagal paskirtį ir kaip numatyta sutartyje. Jei kelias tampa nepravažiuojamas, tuomet valstybė turi prižiūrėti. Šiuo atveju tą kelią turėtų prižiūrėti ir nuomininkas ir nuomotojas. Šiame kely galima važiuoti ar pereiti iki gretimų sklypų naudotojų naudojamų sklypų. Gretimų sklypų savininkai iš jų turi teisę gauti informaciją pagal pateiktą prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimo bylų duomenimis nustatyta, kad V. B. – T. atžvilgiu 2019 m. lapkričio 7 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, už ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą ir paskirta 16 Eur bauda; taip pat 2019 m. lapkričio 15 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą ir paskirta 16 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.
Pagrindinis argumentas, kuriuo savo skundus grindžia V. B. – T., yra tas, kad jos veikoje nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių – tyčios statant automobilį, nes pagal Regia viešai skelbiamus duomenis visi UAB ,,R. ž.“ keliai nurodyti kaip servitutiniai, o kitos informacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos V. B. – T. gauti neturėjo galimybės, nes T. sklypas nėra gretutinis UAB ,,R. ž.“ sklypui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovė vyriausioji specialistė L. Matukaitienė, kelio servitutai nustatomi tam, kad gretimų sklypų savininkai ir naudotojai galėtų susisiekti ir būtų patenkintos jų teisės, tai yra, kad pagerintų gretutinių sklypų savininkų gyvenimo kokybę, o ne sudarytų papildomų trikdžių.
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus daro išvadą, jog administracinių nusižengimų bylose nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. B. – T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje.
Šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės, pasireiškusios V. B. – T. tiesiogine tyčia. Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. B. – T. ir jos atstovas, apie tai, kad UAB ,,R. ž.“ teritorijoje servitutinis kelias yra tik vienas, jie sužinojo pirmojo teisminio proceso metu, tuomet, kai gavo UAB ,,R. ž.“ žemės sklypo planą. Viešai skelbiamais duomenimis ir teismo posėdžio dienai UAB ,,R. ž.“ teritorijoje esantys pravažiavimai yra nurodomi kaip servitutiniai. V. B. – T. nurodė, kad ji duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos gauti negalėjo, nes jų sklypas nesiriboja su UAB ,,R. ž.“ sklypu, o informacija teikiama tik gretutinių sklypų savininkams. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad pagal pateiktą prašymą informacija teikiama tik gretutinių sklypų savininkams ar naudotojams. Ji negalėjo pateikti informacijos ar tarp UAB ,,R. ž.“ ir T. sodybos esantis žemės sklypas yra suformuotas ir registruotas, todėl nėra galimybės teigti, kad T. turėjo galimybę susižinoti. Iš į bylą pateiktų raštų matyti kad pagal 2002 m. gruodžio 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.) 465,52 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams (b. l. 13), kai tuo tarpu 2016 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo, servitutinio kelio plotas sumažėjo nuo 7,20 ha iki 1,5458 ha (b. l. 12). Nacionalinės žemės tarnybos atstovė negalėjo pateikti informacijos kokiu pagrindu beveik penkis kartus sumažėjo kelio servituto plotas, nėra informacijos ir kodėl ši informacija neišviešinta.
V. B. – T. bausta administraciniais nutarimais 2019 m. lapkričio 7 ir lapkričio 15 dienomis už tai, kad ji be savininko leidimo UAB ,,R. ž.“ teritorijoje pastatė automobilį. Kaip paaiškino V. B. – T., ji automobilį statė dėl objektyvių priežasčių – nėra galimybės įvažiuoti į savo kiemą, prastas kelias, be to vadovaudamasi vieša informacija manė, kad tas kelias kurio šalikelėje statė automobilį yra servitutinis, tai gi ji turinti teisę juo naudotis. Šiuo metu automobilio nebestato, nes gavo duomenis, kad per UAB ,,R. ž.“ teritoriją yra tik vienas servitutinis kelias.
Skundus padavusi V. B. – T. kategoriškai nesutinka su tuo, kad ji padarė pažeidimus –veiksmus traktuoja kaip savo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimą. Neneigia, kad automobilį toje vietoje statė. Nesutinka su tuo, kad jai ir anksčiau rodė teritorijos planus ir kur yra servitutinis kelias. Be to teigia, kad UAB ,,R. ž.“ direktorius A. G. su jais atsisako bendrauti, teikti informaciją. Institucijos surašiusios administracinius nusižengimus atstovas nurodė, kad jų manymu yra savavaldžiavimas, nes V. B. – T. už tą patį automobilio statymą bausta tris kartus, tačiau nurodymams nepakluso.
Iš pateiktų administracinių nusižengimų bylose esančių fotonuotraukų ir UAB ,,R. ž.“ teritorijos planų matyti, kad automobilis pastatytas šalia kelio ant žalios velos, pravažiavimas neužstatytas, pagal pateiktą planą pasibaigus servitutiniam keliui. Vertinant pagal pareiškėjos pateiktą viešoje erdvėje (Regia) esantį planą – automobilis pastatytas servitutiniame kelyje, tai yra taip kaip buvo nustatyta 2002 m. gruodžio 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.). CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatytas servitutinio kelio plotis, todėl sutinkamai su įstatymo nuostata naudotinas 4 metrų kelio servitutas.
Teismo vertinimu, V. B. – T. statydama automobilį buvo pilnai įsitikinusi, kad stato leistinoje vietoje, servitutiniame kelyje. Civilinis kodeksas nenumato draudimo stovėti servitutiniame kelyje, o kaip nurodė V. B. – T., ten nėra ir ženklų draudžiančių sustoti. Pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių.
ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio nusižengimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. 2019 m. lapkričio 7 d. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta pažeistas teisės aktas (LR žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas). LR Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad V. B. – T. statydama automobilį buvo įsitikinusi, kad jį stato servitutinio kelio kelkraštyje. O kaip išaiškinta aukščiau, servitutinis kelias suteikia tam tikras teises servituto naudotojams. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 15 d. nei protokole, nei nutarime nenurodyta koks teisės aktas pažeistas.
Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Nagrinėjamu atveju, jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. – T. kaltę, byloje nepateikta. Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. B. – T. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. B. – T. padarytus administracinius nusižengimus byloje nėra, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi kilę neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagal nurodytą teisinį tokio pobūdžio santykių reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad V. B. – T. veiksmuose nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl jos skundai tenkintini, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 82-ANR_N-1458-2019 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 82-ANR_N-1498-2019 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo teisenos nutrauktinos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. B. – T. skundus tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1458-2019 administracinio nusižengimo byloje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1498-2019 administracinio nusižengimo byloje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.