Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) – atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Š. atstovės advokatės Jūratės Juodienės skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu J. Š. (toliau – ir Pareiškėja) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta 2500 Eur bauda už tai, jog ji 2025 m. sausio mėn. 13 d. 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), direktorė J. Š., būdama atsakinga už įmonės veiklą, atvežtas iš atliekų susidarymo vietos statybines atliekas laikė apdorojimui, bei vykdė statybinių atliekų apdorojimo veiklą, neturint taršos leidimo. O būtent 2025 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsivežė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų kodu 17 03 02 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kur jas apdorojo (sumalė). Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 15 dalyje.

2025 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose J. Š. atstovės advokatės Jūratės Juodienės skundas, kuriuo ji nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirta nuobauda nesutinka. Skunde nurodoma, kad taršos leidimo privalomumas yra siejamas tik su stacionaraus įrenginio eksploatavimu. Tam, kad būtų galima konstatuoti, ar pareiškėja J. Š. yra Nutarimu pagrįstai kaltinama ir teisėtai nubausta padariusi ANK 235 straipsnio 15 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra būtina nustatyti: 1) ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nutarime nurodytu metu 2025-01- 13 laikė apdorojimui ir vykdė statybinių atliekų apdorojimo veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdama taršos leidimo; 2) ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo nurodytu laiku turėti taršos leidimą statybinių atliekų apdorojimo veiklos vykdymui. Nutarime Pareiškėjos neteisėti veiksmai formuluojami prieštaringai: vienur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtas iš atliekų susidarymo vietos atliekas laikė ir apdorojo, o kitur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-01-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsivežė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų. Šis prieštaravimas Nutarime niekaip nemotyvuotas. Priešingai negu nurodyta Nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-05-16 rašytiniame paaiškinime apskritai joks statybinių atliekų vežimo adresas nenurodytas, atliekų tvarkymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat atliekų vežimo adresas nenurodytas, Nutarime nurodyti žodiniai įmonės paaiškinimai raštu neužfiksuoti, jie neatitinka rašytinio paaiškinimo, kartu su GPAIS lydraščiu nėra surašytas atliekų priėmimo-perdavimo aktas ar vežimo važtaraštis. GPAIS lydraščiu yra fiksuojamas ne atliekų vežimas, o jų perdavimas. Tą patvirtina GPAIS lydraščio pavadinimas (Atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraštis), taip pat skiltis „ Perduodamos atliekos“. Pačiame GPAIS lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra jokių duomenų apie atliekų vežimą, nenurodytas vežimo adresas. Skiltyje „važtaraščio ROIK“ pažymėta „-“, kas reiškia, jog vežimo važtaraštis nepildytas, vežimas nevykdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas (30 tonų bituminių mišinių, kurių kodas 17 03 02) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių atliekų susidarymo vietoje, kur jas atvežė į toje atliekų susidarymo vietoje atvežtą mobilų statybinių atliekų smulkinimo įrenginį. Vadinasi, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas atvežė į mobilų statybinių atliekų smulkinimo įrenginį, buvusį statybinių atliekų susidarymo vietoje, o ne į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokia praktika yra įprasta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, mobilaus statybinių atliekų įrenginio pagrindu apdorodama statybines atliekas vietoje, pati nesusirenka statybinių atliekų, nes tam neturi ir nenaudoja sunkvežimio. Statybinių atliekų vietoje susikaupusias statybines atliekas atliekų siuntėjas atveža į mobilų statybinių atliekų įrenginį vietoje, dėl ko atliekų siuntėjas ir laikomas atliekų vežėju. Nei Nutarimas, nei 2025-05-26 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)ir prie jo esanti medžiaga nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas būtų vežusi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat nei Nutarime, nei su juo susijusioje patikrinimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsivežusi 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nutarime nepateikti motyvai ir įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) laikė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų (bituminių mišinių) ir kad šias statybines atliekas žemės sklype (duomenys neskelbtini) apdorojo Taisyklių 50 punkte numatytu vienu iš būdų – susmulkinant. Nors Nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2025-01-13 10:00 val., tačiau nei Nutarime, nei patikrinimo medžiagoje nėra užfiksuota, kad tuo laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų laikiusi ir apdorojusi 30 tonų statybinių atliekų, priimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nėra nei fotonuotraukų, nei filmuotos medžiagos, nei patikrinimo ar apžiūros akto, faktinių aplinkybių konstatavo protokolo ar kito dokumento, galinčio patvirtinti Nutarime suformuluotą kaltinimą. Institucija šį kaltinimą formuluoja kaip savaime suprantamą, tačiau jai kyla pareiga įrodymais pagrįsti Nutarimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nutarime nurodytu pažeidimo padarymo metu (2025-01-13) buvo registruota Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre kaip atliekų apdorojimo veikloje naudojanti registruotą statybinių atliekų smulkinimo įrenginį, kurio atliekų tvarkymo vietos įrenginio adresas pagal registro duomenis yra (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdė statybinių atliekų, priimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apdorojimo veiklą (smulkino) registruotu mobiliu statybinių atliekų smulkinimo įrenginių atliekų susidarymo vietoje ir dėl to, nenaudodama stacionaraus atliekų apdorojimo įrenginio, neprivalėjo turėti taršos leidimo. Todėl pareiškėja J. Š. nepadarė ANK 235 straipsnio 15 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarime nurodytų teisės aktų, kurių nuostatų pažeidimai inkriminuoti pareiškėjai, juose reikalavimas turėti taršos leidimą iš esmės siejamas išskirtinai su statybinių atliekų laikymo ir apdorojimo veiklos vykdymu žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nors teisinis reguliavimas pareigą turėti taršos leidimą išimtinai sieja su stacionaraus įrenginio 5 eksploatavimu žemės sklype, tačiau Nutarime nėra inkriminuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo padarymo metu būtų eksploatavusi stacionarų įrenginį ar kad toks stacionarus įrenginys apskritai žemės sklype stovėjo. Be to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime, nei patikrinimo medžiagoje nėra nurodyta ir surinkta jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nutarime nurodytu pažeidimo padarymo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų laikiusi ir apdorojusi 30 tonų bituminių mišinių, priimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. GPAIS lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti atliekų gavėjo duomenys formuojant šį GPAIS lydraštį, buvo automatiškai perduoti į GPAIS iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro, kuriame, yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo vieta – mobilus statybinių atliekų smulkinimo įrenginys, atliekų tvarkymo vietos įrenginio adresas – (duomenys neskelbtini), nes pagal esamas technines galimybes, GPAIS lydraštyje nėra galimybės nurodyti mobilaus įrenginio eksploatavimo vietos konkrečioje atliekų susidarymo vietoje. Todėl tai reiškia, kad net GPAIS lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) automatiškai nurodžius, kad atliekų tvarkymo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad statybinės atliekos buvo apdorojamos žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes 6 tai reiškia tik tiek, kad jos buvo apdorojamos mobiliu statybinių atliekų smulkinimo įrenginiu, kurio registruotas atliekų tvarkymo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-10-01 yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kuriame yra įregistravusi mobilų statybinių atliekų smulkinimo įrenginį ir jo pagrindu nuo seno vykdo veiklą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tikslą papildyti savo vykdomos veiklos pobūdį ir atliekų apdorojimo veiklą vykdyti ne tik iš mobilaus atliekų smulkinimo įrenginio, bet kartu ir iš stacionaraus įrenginio. Dėl to, iš anksto planuodama tokią papildomą veiklą, įmonė dar 2024 metais inicijavo dokumentų rengimą dėl taršos leidimo gavimo, 2024-09-04 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes tai reikalinga siekiant gauti Taršos leidimą atliekų apdorojimui iš stacionaraus įrenginio. Todėl Taršos leidimo procedūros inicijavimas ir jo gavimas nėra susijęs su pareiškėjos supratimu, kad atliekų apdorojimas gali būti vykdomas tik turint taršos leidimą. Prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje J. Š. bei jos atstovė palikė skundą ir prašė jį tenkinti. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 235 straipsnio 15 dalį numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio arba pateikus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytais atvejais arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vykdymas neturint atrankos išvados, užtraukia baudą asmenims nuo 825 iki 1175 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 2050 iki 2950 Eur ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1450 Eur iki 2050 Eur.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-637 dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 12 punkte nurodyta, kad statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos toje statybvietėje susidariusios nepavojingos inertinės statybinės atliekos ir kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte.

Teismo posėdyje J. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems atliekų nurodytų skundžiamame nutarime ir nutarime nurodytu laiku neatvežė, vežimo nebuvo, nes statybines atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje) mobilaus statybinių medžiagų atliekų smulkinimo įrenginiu. Jie transportavo savo įrenginį, nuvyko į vietą ir ten sutvarkė atliekas ir susivežė perdirbtas atliekas į savo aikštele.

Liudytojas J. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025-01-13 bendrovė pakrovė atliekas, nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pridavė lydraštyje nurodytu adresu –(duomenys neskelbtini). Kadangi įmonė yra statybinė organizacija, kai važiuojamojoje dalyje išardžius asfaltą, susidaro asfalto atliekos – bituminiai mišiniai, juos sandėliuoja (duomenys neskelbtini), susandėliavę atitinką kiekį padaro išvežimą. Išvežimą atlieka „(duomenys neskelbtini)“ – jie patys, o jis kaip atsakingas asmuo supildo duomenų perdavimo lydraštį ir atsakingi asmenys vykdo vežimą. Lydraštyje nurodomos perduodamos atliekos, jų masė, perdavimo data. Atliekos jų teritorijoje (duomenys neskelbtini) nėra perdirbamos. Teismo posėdyje buvo pagarsintas J. V. 2025 m. gegužės 16 d. paaiškinimas. J. V. nurodė, kad jo surašytas paaiškinimas yra surašytas teisingai. (duomenys neskelbtini) yra jų bendrovės adresas, teritorija, jų sandėliai, ten nėra jokios statybvietės. 2025 m. sausio 13 d. tai pat nebuvo jokios statybvietės. Lydraštis pildomas taip, jis yra užpildomas, tada paspaudžiama perdavimo data, „vykdomas vežimas“; tada atliekų gavėjas paspaudžia „priimtas vežimas“; atliekų siuntėjas paspaudžia „užbaigtas vežimas“.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir 2025 m. lapkričio 7 d. priimdamas nutarimą joje, tinkamai surinko įrodymus, tinkamai ištyrė aplinkybes, pagrįstai nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tinkamai kvalifikavo veiką. Teismas išanalizavęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. Š. būdama direktore – atsakinga už įmonės veiklą atvežtas iš atliekų susidarymo vietos statybines atliekas laikė apdorojimui, bei vykdė statybinių atliekų apdorojimo veiklą neturint taršos leidimo bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 435 straipsnio 15 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukta J. Š. sutinka su tuo, kad statybinės atliekos buvo smulkinamos jos įmonės, tačiau nesutinka, kad statybinės atliekos buvo apdorojamos atliekų tvarkymo vietos adresu, todėl ginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nuobaudą. Teismo posėdyje J. Š. teigė, kad statybines atliekas apdorojo statybinių atliekų susidarymo vietoje t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš internetinio žemėlapio duomenų ir iš liudytojo J. V. duotų parodymų teisme galima daryti išvada, kad atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik sandėliuoja (duomenys neskelbtini), tačiau pas juos nėra jokių statybinių objektų, kurių vietoje būtų galima apdoroti statybines atliekas mobiliu statybiniu atliekų smulkinimo įrenginiu. Tai pat liudytojas J. V. paaiškino, kad atliekas kurias perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas sandėliavo, kol susandėliavo atitinkamą kiekį, surinkus atitinkamą atliekų kiekį (30 tonų bituminių mišinių) vežė apdorojimui. Todėl J. Š. nurodyti argumentai, kad mobiliu įrenginiu statybinių atliekų susidarymo vietoje apdorojo statybines atliekas prieštarauja bylos medžiagai. Iš lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekų siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atliekų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai pat nurodyti adresai. Pažymėtina, kad po atliekų siuntėju žemiau yra nurodyta kita skiltis „atliekų vežėjas“ ir nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri lydraštyje save įrašė kaip atliekų vežėją iš tiesų ir nuvežė atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir tai, kad teismo posėdyje liudytojas J. V. aiškiai nurodė, kaip vyksta lydraščio pildymas (kai užpildomas lydraštis tada paspaudžiama perdavimo data, vykdomas vežimas; tada atliekų gavėjas paspaudžia „priimtas vežimas“; atliekų siuntėjas paspaudžia „užbaigtas vežimas“). Duomenų visuma neduoda pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdorojo atliekas jų laikymo vietoje t.y. (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas ir dėmesys į tai, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. J. Š. paaiškinimas ir skundas skiriasi. Paaiškinime aiškiai remiamasi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 12 p. ir nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę savo pasirinkimu mobilia įranga smulkinti nepavojingas statybines atliekas statybvietėje arba mobilaus statybinių atliekų smulkinimo įrenginio registravimo vietoje – (duomenys neskelbtini)“. Skunde pateikiama jau kita pozicija „UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdė statybinių atliekų, priimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apdorojimo veiklą (smulkino) registruotu mobiliu statybinių atliekų smulkinimo įrenginių atliekų susidarymo vietoje ir dėl to, nenaudodama stacionaraus atliekų apdorojimo įrenginio, neprivalėjo turėti taršos leidimo“. Tai rodo, kad J. Š. pozicija nėra nuosekli, ji parodymuose keičia aplinkybes atsižvelgiant į bylos duomenis. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 12 punkto aiškiai nurodo, kad tai nėra bendras leidimas smulkinti atliekas, bet kur mobiliu įrenginiu – jis taikomas tik statybvietėje susidariusioms atliekoms.

Iš viso to, kas aptarta, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 235 straipsnio 15 dalyje. Teisme parodymus davė J. Š., liudytoja J. V., jų parodymai iš esmės skiriasi, J. Š. teigia, kad statybines atliekas apdorojo (duomenys neskelbtini), J. V. nurodė, kad pas juos nebuvo aptariamu laikotarpiu jokių statybinių objektų, niekas pas juos nebuvo atvykę apdoroti atliekų, jie tik sandėliuoja atliekas. J. V. duoti parodymai atitinka bylos medžiagos faktines aplinkybes, o J. Š. duoti parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Įvertinus aplinkybių visumą, teismas atmeta J. Š. nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo padarymo, kaip prieštaraujančias bylos duomenims.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, tikslina padaryto pažeidimo aplinkybes. Nutarimo skiltyje „pažeidimo esmė“ nurodyta, kad 2025 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsivežė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų. Nutarimo skiltyje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad atliekos buvo atvežtos, todėl nutarimas skiltyje „pažeidimo esmė“ dalyje tikslintina vieta dėl neapdorotų statybinių atliekų atgabenimo, „(duomenys neskelbtini)“ pagal bylos medžiagą, liudytojo J. V. parodymus pati neatsigabeno statybinių atliekų į savo aikštelę, jas atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikslintos pažeidimo aplinkybės, nurodant, kad 2025 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų. Taip pat įvertinus tai, kad byloje nenustatyta kada tiksliai minėtos statybinės atliekos buvo apdorotos, tai taip pat tikslintina pažeidimo aplinkybėse.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Institucija, atsižvelgusi į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu J. Š. paskyrė baudą kuri atitinka sankcijos vidurkį. Paskirta bauda individualizuota tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo jos keisti.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, J. Š. atstovės advokatės Jūratės Juodienės skundas netenkinamas, o skundžiamas Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. atstovės advokatės Jūratės Juodienės skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarime nurodytas pažeidimo aplinkybes, skiltyje „pažeidimo esmė“ patikslinant, kad – 2025 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų kodu 17 03 02, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki nenustatytos datos laikė ir apdorojo (sumalė).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.