- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-129-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., R. P., D. P., N. M., V. M., S. S.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., R. P., D. P., N. M., V. M. ir S. S. dėl sprendimo nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė I. K. 2007-11-15 Vilniaus m. 2-jame apylinkės teismui pateiktu teikimu prašė skolininkų R. P., D. P., S. S., N. M. ir V. M. atžvilgiu taikyti CPK 771 str. 5 d. numatytas poveikio priemones už teismo sprendimo nevykdymą (b.l.1). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-84-39/03 patvirtino taikos sutartį, pagal kurios 4.1-4.2 p. V. B. turėjo perduoti nuosavybės teises skolininkams į palėpėje numatomas įrengti ne mažiau kaip 27,19 m² ir 25 m² patalpas, pastogės patalpų plane dalyje 29-2 pažymėtas skaičiumi 3 ir 2, o už tai pastarieji mainais perduos V. B. nuosavybėn jiems priklausančias teises į 905/10 000 dalis (20,95 m²) ir 876/10 000 (20,29 m²) rūsio patalpų bei 422/10 000 dalis (19,23 m²) ir 408/10 000 dalis (18,62 m²) palėpės patalpų. V. B. atidalino pastogės patalpas ir jas kaip atskirą turtinį vienetą įregistravo VĮ Registrų centras. Skolininkai neatsiliepė į V. B. 2007-09-26 pasiūlymą nurodyti vietą bei laiką, kada ir kur jis jiems galėtų perduoti nuosavybės teises į vieną nekilnojamojo turto objektą ir perimti iš jų kitą nekilnojamojo turto objektą. 2007-10-20 antstolės padėjėja surašė aktą dėl sprendimo neįvykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. P. ir D. P. atsiliepimu į ieškinį (b.l.5-6) prašė panaikinti 2007-10-20 aktą dėl sprendimo neįvykdymo, teikimą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jų teigimu, pats V. B. neįvykdė taikos sutarties sąlygų, nes jokių dokumentų, patvirtinančių perduotinų patalpų palėpėje suformavimą, jiems nepateikė ir palėpės patalpų neperdavė. Prievolės įvykdymo vieta ir laikas yra aiškūs iš Vilniaus apygardos teismo 2007-06-19 nutarties. Kol V. B. neįvykdė savo prievolių pagal taikos sutartį, o sprendimo neįvykdymo ir baudos už tai jam paskyrimo klausimas yra sprendžiami Vilniaus m. 2-jame apylinkės teisme, suinteresuoti asmenys nėra jo skolininkai, o V. B. – išieškotojas, todėl jie neprivalo atlikti pastarojo naudai juridines pasekmes turinčių veiksmų. Tikina, kad negalėtų įvykdyti prievolės perduoti atitinkamas patalpas V. B. net ir norėdami, nes V. B. perduotinas patalpas savavališkai užėmė, t.y. užrakino ir neleidžia jomis naudotis.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-12-28 nutartimi (b.l.36-37) netenkino antstolės teikimo dėl CPK 771 str. 5 d. numatytų poveikio priemonių (baudos skyrimo) taikymo už teismo sprendimo (plačiąja prasme) nevykdymą skolininkams, vadovaudamasis iš esmės suinteresuotų asmenų motyvais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kad V. B. įvykdė taikos sutarties 4.1-4.2 p., nors būtent jis savąją prievolės dalį turėjo įvykdyti pirmasis, o tik po to suinteresuoti asmenys – V. B. naudai. Taigi V. B. kol kas neturi išieškotojo statuso vykdymo procese. Kadangi nėra kaltės suinteresuotų asmenų, kurie nepagrįstai įvardinti skolininkais, veiksmuose, baudos jiems neskyrė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu (b.l.39-40) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – teikimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, nes savo iniciatyva ėmė aiškinti sprendimo įvykdymo tvarką. Abi ankstesnės civilinės bylos šalys yra viena kitos išieškotojai ir tuo pačiu skolininkai, todėl apsikeitimas turtu (nesant kitokio susitarimo) turi vykti vienu metu. Kad apeliantas visiškai yra pasirengęs sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, patvirtina per antstolę siųstas 2007-09-26 pasiūlymas, taip pat 2005 m. per notarą siųstų laiškų turinys taikos sutarties dalyviams. Pažymėjo, jog suinteresuoto asmens R. P. turtui buvo uždėtas areštas, vadinasi, pastarasis neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti ginčytinas taikos sutarties sąlygas, tačiau tuo pačiu vis tiek siekė, kad jas įvykdytų jis, V. B.. Tai nėra sąžiningas elgesys, skatinantis pasitikėjimą R. P., taigi galimybės vienašališkai perleisti šiam turtą nemato. Teigia, jog antstolė savo teikime suformulavo šios bylos nagrinėjimo dalyką – nubausti suinteresuotus asmenis už nebendravimą su antstoliu, todėl teismas privalėjęs tirti, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai kvietė nurodytus teikime asmenis atvykti, ar šie gavę kvietimą, ar priežastys, dėl kurių šie atsisakę bendrauti su antstole, pateisinamos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolei I. K. pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007-09-10 išduotas vykdomasis raštas dėl ginčo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties priverstinio įvykdymo (vykdomoji byla Nr.0139/07/03264, v.b.l.2-4). Kaip matyti iš civilinės bei vykdomosios bylų medžiagos, suinteresuotieji asmenys Vilniaus apygardos teismo 2003-11-05 sprendimo pagrindu, kuriuo buvo patvirtina jų sudaryta taikos sutartis, viešame registre yra įregistravę nuosavybės teises į patalpas, kurios kiekvienai jų atiteko pagal taikos sutarties 1-3 punktų sąlygas ( v.b.l. 2-4, 5-7, 8-9), kitų taikos sutarties sąlygų, t.y. 4 punkto ir jo papunkčių nuostatų, nei vienas iš suinteresuotų asmenų nėra įvykdęs. Tokią faktinę aplinkybę pripažįsta visi savo poziciją raštu arba dalyvaudami teismo posėdyje išreiškę suinteresuotieji asmenys, tame tarpe ir pats apeliantas, tai matyti ir iš civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas antstolio I. G. pareiškimas dėl baudos V. B. skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, išnagrinėjimo rezultatų (teismų informacinė sistema LITEKO, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-02-22 priimta nutartis civilinėje byloje Nr.T2-22-294/2008).
Antstolė I. K., priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, teikimu prašė teismo paskirti skolininkams R. P., D. P., S. S., N. M. ir V. M. baudą ne už kliudymą antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, ne už antstolio reikalavimo nevykdymą ar nebendravimą su antstoliu, kaip tai savo skunde traktuoja apeliantas V. B. ( CPK 585 str. 2 d.), o už teismo sprendimo neįvykdymą, reglamentuotą CPK 771 str. 5 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas būtent tokio teikimo pagrįstumą, privalėjo vertinti aplinkybes, susijusias su suinteresuotųjų asmenų veiksmais, vykdant sprendimu patvirtintą taikos sutartį, aptarti vykdymo seką bei kiekvienos iš taikos sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimus ir būtinus atlikti veiksmus. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas analizavo nurodytas aplinkybes be procesinio prašymo, išeidamas už teikimo ribų. Aptarti apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Neteisingi ir skundo argumentai, jog teismui V. B. esą įrodęs savo pasirengimą įvykdyti taikos sutartį. Kolegijos vertinimu, vien atlikti statybos darbai, atskiriant perduotinas suinteresuotiems asmenims patalpas, kaip kad teigiama skunde, ar per notarą siunčiami kvietimai vykdyti taikos sutartį, patys savaime tokio pasiruošimo nepatvirtina, nes nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nesama jokių šių patalpų suformavimą kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, galinčių tapti perleidimo objektais, patvirtinančių įrodymų, tokio fakto nepatvirtina ir jau minėti VĮ Registrų centro pažymėjimai.
Kadangi abiejų taikos sutarties šalių prievolės yra abipusės ( priešpriešinės ) ir nei viena jų savosios prievolės dalies nėra įvykdžiusi, skirti baudą skolininkams R. P., D. P., S. S., N. M. ir V. M. už savosios prievolės dalies neįvykdymą nėra teisinio pagrindo, kitoks CPK 771 str. 5 d. nuostatų aiškinimas šioje situacijoje neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.), prieštarautų bendriesiems sutarties vykdymo principams, įtvirtintiems CK 6.201 str.
Apelianto argumentas, kad R. P. savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį negalįs įvykdyti ir dėl jo turtui teismo nutartimi uždėto arešto, teisinės reikšmės neturi, nes toks areštas jau yra panaikintas ( b.l. 22), antra vertus, tai rodytų ne jo nenorą, o objektyvų negalėjimą įvykdyti savo prievolės dalį, ir ši aplinkybė nesudarytų prielaidų baudos jam skyrimui už sprendimo neįvykdymą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar jos neteisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.