Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį J. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš kaltinamojo J. V. 653,62 Eur turtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, iš 2016 m. sausio 20 d. į sausio 21 d. per du kartus, tęsiant nusikalstamą veiką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), padarydamas Marijampolės pataisos namų pastato sienoje, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, skylę, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš kurios pavogė šiuos daiktus: 3 vnt. sutirštinto pieno „Rokiškio“, kurio vertė 2,07 Eur, 3 vnt. sutirštinto pieno „Karamel“, kurio vertė 3,3 Eur, kviečių su medumi „Tendis“ 500 g pakuotę, kurio vertė 1,13 Eur, 2 vnt. kavos „Jacobs Kronung“ natūralios maltos, kurios vertė 6,42 Eur, 2 kg saldainių „Laima Ekstra“ pakuotę, kurios vertė 6,98 Eur, 3 vnt. chalvos „Zolotoj Vek“ 270 g, kurios vertė 1,59 Eur, 2 vnt. grietinėlės „Millac Gold“ 33,5 proc. 1 l, kurios vertė 3,98 Eur; skalbimo miltelius „Multicolor“, 5 kg pakuotę, kurių vertė 3,21 Eur, 60 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurių vertė 186 Eur, 56 pakelius cigarečių „Marlboro Red“, kurių vertė 173,6 Eur, 3 vnt. cigarečių sukimo popieriaus ,,OCB“, kurių vertė 1,47 Eur, cigarų „C/L Corona Sumatra 5“, kurių vertė 3,33 Eur, tabaką V916A2Y „Winston Blue“ 1 vnt., kurio vertė 2,18 Eur, 9 vnt. tabako ,,Winston Blue“65 g, kurio vertė 58,41 Eur; pieštukinį dezodorantą „Old Spice“, kurio vertė 2,33 Eur; kečiupą „Vilniaus konservai“, kurio vertė 0,55 Eur, gazuotą gėrimą ,,Coca cola“ 2 l, kurio vertė 1 Eur, pieno „Mlekovita“, kurio vertė 0,45 Eur, valiklio „WC Bref Ocean“ 750 ml talpos, kurių vertė 2,86 Eur, indų ploviklį „Fairy Camomile“ 500 ml talpos, kurio vertė 0.65 Eur, indų ploviklį „Fairy Camomile“ 500 ml talpos, kurio vertė 0.65 Eur, skaidrų su ratuku žiebtuvėlį, kurio vertė 0,09 Eur, 6 vnt. šokoladinių batonėlių ,,Snickers“ 50 g, kurių vertė 1,92 Eur, 3 vnt. sutirštinto pieno „Rokiškio“, kurio vertė 2,07 Eur, dešros „Gryčios“ š/r, kurios vertė viso 13,65 Eur, maisto papildus: „Universal lava“ 1 250 g pakuotė, kurios vertė 22,74 Eur, 1 vnt. ,,RP BCAA“ 400 g ,,Cherry, kurio vertė 17,19 Eur, 1 vnt. RP ,,Orange“, kurio vertė 17,19 Eur, 1 vnt. „Flexit drink“ 400 g, kurio vertė 8,62 Eur, 1 vnt. „AL Mass UP“ 3500 g, kurio vertė 17,19 Eur, 1 vnt. „FF Force Creatine Monohydrate“, kurių vertė 7,77 Eur, 1 vnt. „SC Creatine Monohydrate“ 300 g, kurių vertė 6,94 Eur, 2 vnt. „RP Tribulus“ 150 kaps., kurių vertė 24,72 Eur, 2 vnt. „UN Animal Pak“ 44 pak.“, kurių vertė 47,86 Eur, vaisius: 1,32 kg obuolių, kurių vertė 0,43 Eur, 1,12 kg apelsinų, kurių vertė 0,79 Eur; 0,55 kg citrinų, kurių vertė 0,75 Eur, 0,44 kg mandarinų, kurių vertė 0,35 Eur, 0,87 kg bananų, kurių vertė 0,73 Eur, 0,57 kg kivių, kurių vertė 0,46 Eur, tokiu būdu J. V. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 653,62 Eur vertės turto.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas J. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Parenkant jam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jo ankstesnius teistumus, asmenybę, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant J. V. tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Sprendžiant dėl civilinio ieškovo pareikšto ieškinio patenkinimo, teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog nurodyto dydžio žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais ir priteisė civilinio ieškovo naudai tokio dydžio turtinės žalos dalį, kuri įrodytas faktiniais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. prašo sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir nenaikinti prekių, kurios netinkamos pardavimui ir buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šias prekes atiduoti jam, nes už jas iš jo priteistas civilinis ieškinys.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo prašymai nepagrįsti, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstos turtinės žalos dydžio, t. y. netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. V. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.

6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. V. nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo. Teismas įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Nors skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino tik jį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau iš pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti kad iš tiesų J. V. ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, kas pagrįstai leido jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę, o tai, kad jis ir pataisos namuose padarė tyčinį nusikaltimą, davė pagrindo jo pavojingumą vertinti kaip ypač didelį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Todėl šiuo atveju teismas, paskirdamas J. V. bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, įstatymo nuostatų nepažeidė. Kolegija nemato teisinio pagrindo, dėl ko reikėtų laikyti, kad paskirtoji bausmė per griežta.

Dėl civilinio ieškinio dydžio

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas šią teisę realizavo baudžiamojoje byloje pareikšdamas civilinį ieškinį dėl 2 152, 85 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b.l.44-46). Tokią turtinės žalos dydžio sumą jie grindė trūkumu, nustatytu atlikus parduotuvėje inventorizaciją. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai turi būti įrodyti ir pagrįsti. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, nes kaip minėta, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nustatyti civilinio ieškovo patirti nuostoliai ir neteisingai nurodytas padarytos ir priteistinos turtinės žalos dydis.

7.1. Įvertinus ne tik kaltinamojo, bet ir liudytojų B. M. T. T., D. G. parodymus bei kameroje per kratą rastų prekių kiekį, buvo padaryta išvada, jog padaryta turtinė žala turi būti skaičiuojama pagal nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, pakeitė kaltinime nurodytą pavogto svetimo turto vertę ir sumažino civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos sumą, atsižvelgdamas į bylos tyrimo metu nustatytus faktinius duomenis. Teismas nurodė, kad civilinio ieškovo byloje pateiktas inventorizacijos aktas nors ir įrodo tokį prekių trūkumą, tačiau neįrodo, dėl kokių priežasčių šis trūkumas susidarė.

7.2. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuris susijęs su faktinių aplinkybių pakeitimu. Šios faktinės aplinkybės būtent ir buvo pagrobtų prekių patikslinimas, pašalinant iš pradinio kaltinimo dalį pagrobtų daiktų. Tuo pačiu sumažėjo ir padarytos žalos dydis. Nustatyta, kad J. V. pavogė turto už 653,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas J. V. pripažino kaltu pagal pakeistą kaltinimą ir pripažino, kad jo neteisėtais veiksmais UAB „P(duomenys neskelbtini)“ padaryta 653,62 Eur turtinė žala, kuri ir buvo priteista iš nuteistojo J. V. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

7.3. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir aptarė visas aplinkybes, ir jų pagrindu teisingai nustatė neteisėtais J. V. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios bei rezoliucinės dalies, teismas taip pat teisingai konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog dalis pagrobtų daiktų buvo grąžinta teisėtam savininkui, tačiau nepripažino, kad grąžinus dalį daiktų, sumažėjo ir padarytų nuostolių dydis ir šių daiktų verte priteistinos sumos nesumažino, t. y. nuosprendyje neteisingai nurodė iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistiną sumą turtinei žalai atlyginti, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

7.4. 2016 m. balandžio 20 d. patikslintame civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta pagrobtų daiktų už 353,38 Eur, todėl sumažino pareikšto ieškinio dydį nurodyta suma. 2016 m. kovo 25 d. nutarime grąžinti pagrobtus ir tinkančius realizacijai daiktus teisėtam savininkui (t.1, b. l. 118-120) grąžintų daiktų vertė nenurodyta, tačiau jie detaliai išvardyti, nurodant jų pavadinimus ir kiekius. Jame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. S. patvirtino, kad yra grąžinti šie realizavimui tinkantys daiktai: 3 vnt. sutirštinto pieno „Rokiškio“, 3 vnt. sutirštinto pieno „Karamel“, kviečių su medumi „Tendis“ 500 g pakuotė, 2 vnt. kavos „Jacobs Kronung“ natūralios maltos, 2 kg saldainių „Laima Ekstra“ pakuotę, 3 vnt. chalvos „Zolotoj Vek“ 270 g, 2 vnt. grietinėlės „Millac Gold“ 33,5 proc. 1 l, skalbimo miltelių „Multicolor“, 5 kg pakuotę, 60 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, 51 pakelis cigarečių „Marlboro Red“, pieštukinis dezodorantas „Old Spice“, maisto papildai: „Universal lava“ 1 250 g. pakuotė, 1 vnt. RP g. Cherry, 1 vnt. RP Orange, 1 vnt. „Flexit drink“ 400 g. Sugretinus grąžintų daiktų vertes su kaltinime nurodytomis jų vertėmis, matyti, kad grąžintų daiktų vertė yra didesnė nei nurodyta civiliniame ieškinyje – ji sudaro 440,85 Eur. 2016 m. sausio 21 d. pakvitavimu apvogtos parduotuvės vedėja B. M. patvirtino, kad iš pareigūnų atgavo pagrobtų vaisių: 11 obuolių, 5 apelsinus, 2 citrinas, 5 mandarinus ir 6 kivius (t. 1, b. l. 117). 2016 m. birželio 29 d. surašytas vaisų svėrimo aktas, kur nurodyta vaisiaus vieneto svoris (t. 2, b. l. 16). Pagal šį aktą buvo nustatyta, kad grąžintų kiekvienos rūšies vaisių svoris sutampa su kaltinime nurodytų pagrobtų vaisių kiekiu, jų vertė sudaro 3,51 Eur, todėl šia suma padaryti nuostoliai taip pat mažintini. Visų grąžintų daiktų vertė sudaro 444,36 Eur, todėl būtent tokio dydžio suma turi būti mažinami parduotuvės vagystės metu nustatyti 653,62 Eur dydžio nuostoliai. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 209,26 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų grąžinimo

8. Nuteistasis prašo kratos metu iš pataisos namų kameros paimtus daiktus, kurių civilinis ieškovas neėmė dėl jų netinkamumo realizacijai, ne sunaikinti, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, bet grąžinti jam, nes jam už juos priteistas civilinis ieškinys. Prašymą dėl šių daiktų perdavimo J. V. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui. Kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą, nes baudžiamojo įstatymo imperatyvas nenumato jokios galimybės kaltininkui grąžinti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šių daiktų nuteistajam negrąžinti.

8.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad daiktai, kuriuos nuteistasis prašo grąžinti jam, buvo įgyti nusikalstamos veikos metu ir BK 72 straipsnio 1 dalies kontekste yra jos rezultatas, todėl jie turi būti konfiskuoti.

8.2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje Nr. AB-32-1 yra nurodęs, jog BK 72 straipsnio nuostatų ir jų teisminio aiškinimo (pvz. , kasacinė nutartis Nr. 2K-339/2008) analizė leidžia daryti išvadą, kad konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę. Taigi, turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas buvo menkaverčiai jie ne konfiskuojami, bet sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daiktai, kuriuos J. V. pavogė iš parduotuvės, kratos metu buvo rasti ir išimti bei pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu. Dėl pakuočių pažeidimo, išardymo bei netinkamo galiojimo laiko šie daiktai nebetiko realizacijai, todėl civilinis ieškovas jų neėmė. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad baudžiamojo įstatymo kontekste šie daiktai laikytini menkaverčiais ir todėl sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš J. V. priteista 653,62 Eur turtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakeisti ir priteistą atlyginti turtinę žalą sumažinti iki 209,26 Eur. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.