Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – VDI Šiaulių skyrius) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubausta už tai, kad ji, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išbandymo tikslu 2012 m rugsėjo 6 d. apie 11 val. leido dirbti J. S., R. O., J. Z., D. O., kurios faktiškai atliko siuvėjų darbą darbdavio naudai ir jam vadovaujant, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės ir darbo funkcijų (siuvėja), paklūstant nustatytai darbo tvarkai, esant atlygintinam darbo pobūdžiui), tačiau su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. J. S., R. O., J. Z., D. O. dirbo nelegaliai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojanti nuo 2012-07-13 ir pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kai, be kita ko, yra nustatomi Darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. Tesimo nustatytų faktinių pažeidimo aplinkybių, pažeidimo kvalifikacijos neginčija ir apeliantas, tačiau apeliaciniu skundu aiškiai nesutinkama su tuo, kad pirmos instancijos teismas pažeidėjos atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę, nei sankcijoje už pažeidimą numatyta minimali administracinė nuobauda, todėl šiuo aspektu ir pasisakytina (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 str., kuriame nustatyta, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias (ATPK 31 str.) ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str.). ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30¹ str. 1 d. realizuojamas konstitucinis teisingumo principas, reikalaujantis sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir kad būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali. Kartu būtina vadovautis konstituciniu imperatyvu, kad mažesnės negu įstatymas numato nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik jeigu įstatyme nustatyto dydžio nuobauda pažeidėjo atžvilgiu būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Vis dėlto išimtinio ATPK 30¹ str. nuostatos taikymo pobūdis negali paneigti jos egzistavimo ir veiksmingumo ir turi būti išsaugota galimybė taikyti šią normą, jeigu tenkinamos jos taikymo sąlygos.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 Lt iki 10000 Lt. Pirmosios instancijos teismas A. S. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį pagal ATPK 41³ str. 1 d. skyrė 1000 Lt dydžio baudas, akivaizdžiai traktuodamas net minimalią ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę kaip neproporcingą pažeidimo pobūdžiui, pažeidimą padariusio asmens pavojingumui visuomenei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti priešingas išvadas, tuo labiau, kad administracinė nuobauda turi ne tik nubaudimo funkciją, bet ir pozityvią paskirtį – skatinti pažeidėją sąžiningai vykdyti teisinius reikalavimus (ATPK 20 str.).

Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formą, nėra pagrindo A. S. veikoje konstatuoti piktybiškumo nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Iš nelegaliai dirbusių asmenų (R. O., J. Z., D. O.), pačios pažeidėjos paaiškinimų (3–4; 9–12; 14 b. l.), matyti, kad pažeidimo trukmė nebuvo ilga, nes minėtos darbuotojos, reaguodamos į skelbimą laikraštyje, į darbo patalpas atvyko tą pačią dieną, maždaug prieš pusvalandį, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, norėdamos pabandyti siūti, atlikti kitus nesudėtingus darbus. Teik R. O., tiek J. Z. ir D. O. vienodai nurodė, kad, jei joms būtų pavykę atlikti pavestą darbą, A. S. būtų jas įdarbinusi. Tiesa, nelegaliai dirbusi J. S., duodama paaiškinimą, mėgino tikinti, kad dirba pagal sutartį pas A. S. pusę etato, kad darbo pažymėjimą paliko namuose ir kt. (13 b. l.), tačiau tokie jos teiginiai neturi įtakos, sprendžiant dėl A. S. atsakomybės, nes bet kuriuo atveju, J. S. paminėti paaiškinimai yra paneigti kitais byloje esančiais objektyvios kilmės įrodymais. Šiaulių apygardos teismui pateikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma apie A. S. baustumą rodo, kad ji ankščiau niekada nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už pažeidimus darbo srityje ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Visa tai, kas aptarta, byloja daugiau apie atsitiktinį A. S. padaryto pažeidimo pobūdį, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad A. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas aiškiai lengvina jos atsakomybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. nuo 2008 metų dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, užsiima tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba (8 b. l.), samdo darbuotojus – pažeidimo fiksavimo metu be pačios A. S. pagal darbo sutartis dirbo 5 darbuotojai, todėl, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, nėra pagrindo manyti, kad A. S. vykdomos veiklos pajamos yra didelės. Teismo nuomone, net minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda – po 3 000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį – pasireikštų pažeidėjui nepakeliamos finansinės naštos pavidalu, apie tai byloja ir A. S. teiktas prašymas apylinkės teismui išdėstyti paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimą per 4 mėnesius, kurį Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktai A. S. paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą, todėl tenkinti VDI Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.