Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kelias“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai UAB „Vidstata“, UAB „Senvagės rezidencija“, tretiesiems asmenims UAB „AV investicija plius“, bankrutavusiai UAB „Salidas“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti nustatyti tiek įstatymų, tiek priklausyti nuo bendraturčių valios. Siekiant sumažinti bendraturčių skaičių ir tuo sudaryti efektyvesnį ir patogesnį daikto valdymą, CK 79 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims pardavėjas turi tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise. Įstatymas numato, kad bendrosios nuosavybės dalį pardavus pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos. Tačiau CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokia įstatymo formuluotė, aiškinant ją kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas suponuoja išvadą, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (CPK 691-725 str.) arba Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001m. liepos 3d. nutarimu Nr. 831 (šiuo metu galiojančio Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 321) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310/2004, Nr. 3K-3-230/2014 ir kt.).

Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismui 2013-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12-278/2013 patvirtinus taikos sutartį, UAB „Kelias“ perleido UAB „Vidstata“, UAB „AV investicija plius“ nuosavybėn po 16 procentų, o UAB „Salidas“ - 30 procentų nebaigto statyti statinio (baigtumas 13%), esančio adresu Laisvės a. 2, Panevėžio m., unikalus Nr. 4400-1760-0970. Nustatyta, kad 2013-05-28 nutartimi UAB „Vidstata“ buvo iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“. Vykdant bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą, 2014-07-03 įmonės kreditorių komitetas priėmė nutarimą 16/100 d. nebaigto statyti administracinio pastato, adresu Laisvės a. 2, Panevėžio m., parduoti viešose varžytynėse LR Vyriausybės nustatyta tvarka – pirmosioms varžytynėms nustatė 100 000 Lt kainą (plius PVM), antrosioms varžytynėms - 90 000 Lt (plius PVM), o nepardavus turto dvejose varžytynėse, nutarė, suderinus su pirmininku, turtą pardavinėti laisvame pardavime ir apie pardavimą skelbti spaudoje ir interneto portaluose, renkant potencialių pirkėjų pasiūlymus ne trumpiau kaip vieną mėnesį nuo skelbimo paskelbimo. Minėtu nutarimu nutarta turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei turto vertinime nustatytą likvidacinę vertę (plius PVM). Iš bylos duomenų matyti, kad minėto turto varžytynės 2014-08-14 ir 2014-09-09 neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Neįvykus varžytynėms, apie įmonės nekilnojamojo turto pardavimą 2014-09-11 buvo paskelbta internetiniame portale „skelbiu.info“ ir 2014-09-13 – laikraštyje „Lietuvos aidas“. Nustatyta, kad 2014-09-10 įmonės administratorius UAB Nemokumo sprendimai“ gavo administracinio pastato, adresu Laisvės a. 2, Panevėžio m. bendraturčio UAB „AV investicija plius“ pranešimą, kad pageidautų įsigyti parduodamą 16/100 d. pastato dalį už 10 000 Lt be PVM, o 2014-10-13 – UAB „Senvagės rezidencija“ - pasiūlymą įsigyti ginčo objektą už 11 000 Lt + PVM. 2014-10-14 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas Laisvės a. 2, Panevėžio m. buvo parduotas UAB „Senvagės rezidencija“, t.y. pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų duomenų, bankrutavusiai UAB „Vidstata“ priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduodamas priverstinai, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) nustatyta tvarka. Bankrutavusiai įmonei parduodant turtą, bendroji teisės norma (CK 4.79 str. 1 d.) konkuruoja su specialiąja teisės norma (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.), todėl nebaigto statyti administracinio pastato, adresu Laisvės a. 2, Panevėžio m. pardavimui negali būti taikoma teisės norma, numatanti pirmenybę bendrasavininkui įsigyti parduodamos bendrosios nuosavybės dalį. Kaip panaudoti antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotą bankrutavusios įmonės turtą numato ir LR Vyriausybės 1997-10-01 nutarimu Nr. 1074 patvirtintų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 32 punkto nuostatos. Šiose nuostatose nustatyta, jog varžytynėse neparduoto turto pardavimo klausimą sprendžia kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, susirinkimas. Bankrutavusios UAB „Vidstata“ kreditorių komitetas 2014-07-03 nutarė turtą pardavinėti be varžytynių, laisvame pardavime, t. y., turto pardavimas ir neįvykus varžytynėms, buvo tęsiamas priverstine tvarka, todėl ieškovės UAB „Kelias“ teiginys, jog bankrutavusi įmonė, parduodama turtą laisvame pardavime, pirmiausia privalėjo šį turtą pasiūlyti įsigyti bendraturčiams, o to nepadarius, pažeidė ieškovės teisės ir CK 4.79 straipsnio nuostatas, vertintini kritiškai (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.). Minėtas kreditorių komiteto nutarimas nebuvo ginčijamas, todėl turėjo būti vykdomas. Kreditorių komitetas nenustatė administratoriui pareigos apie nekilnojamojo turto pardavimą informuoti bendraturčius, siūlant įsigyti įmonei priklausantį turtą, be to, toks nutarimas būtų prieštaravęs Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms bei užtęsęs likvidavimo procedūrų eigą. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog kreditorių komitetui nutarus turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bankroto administratorius nebūtų galėjęs bendraturčiams nurodyti ir už kokią konkrečią kainą ketinama parduoti turtą, kas prieštarautų CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kadangi turto pardavimas, iškėlus įmonei bankroto bylą, vykdomas priverstinio pardavimo būdu, siekiant operatyviai, neuždelsiant bankroto procedūrų atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog neįvykus bankrutavusios UAB „Vidstata“ dvejoms turto varžytynėms, vėliau ginčo turtas buvo pardavinėjamas savanoriško aukciono būdu. Be to, kaip minėta, bankrutavusios įmonės turtas yra parduodamas įmonės kreditorių nutarimu, o ne buvusių šios įmonės valdymo organų ar akcininkų nutarimu, kurie, įmonei iškėlus bankroto bylą, yra netekę savo įgaliojimų, tame tarpe ir teisės disponuoti bendrovės turtu.

ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Nors minėtus dokumentus pasirašo įmonės bankroto administratorius, tačiau jo vykdomi veiksmai nėra tapatūs notaro veiksmams, todėl atmestini ieškovės atstovo teiginiai, kad administratorius, sudarydamas sandorį, privalo atlikti analogiškus veiksmus, kaip ir notaras, t.y., apie parduodamą turtą informuoti bendraturčius. Nors visas žemės sklypas, kuriame yra ir parduoto administracinio pastato dalis, priklauso valstybei, visą šį sklypą iš valstybės nuomoja tik UAB „Kelias“. Minėta aplinkybė taip pat neįpareigojo atsakovei priverstinai parduodant turto dalį, apie pardavimą informuoti žemės nuomininką bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nes pardavus ginčo turtą, nuomos sutarties sąlygos nesikeitė (CK 6.394 str. 3 d.).

Sutiktina su ieškovės atstovo teigimu, jog 2014-09-11, 2014-09-13 skelbimuose esanti informacija apie bankrutavusios UAB „Vidstata“ nekilnojamojo turto pardavimą nebuvo pakankamai informatyvi, nes juose nebuvo konkrečiai nurodoma koks ir kur esantis įmonei priklausantis nekilnojamas turtas parduodamas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog informacija apie ginčo turto pardavimą nebuvo paskelbta. Įvertintina aplinkybė, jog apie bankroto bylų iškėlimą yra skelbiama viešai, todėl tai, kad UAB „Vidstata“ yra iškelta bankroto byla, ieškovei turėjo būti žinoma. Be to, 2013-03-18 nutartimi tvirtinant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-12-278/2013, UAB „Vidstata“ jau buvo nemoki ir ieškovė tai žinojo, todėl, būdama ginčijamo objekto bendraturte ir ketindama įsigyti bendraturčiui priklausančias dalis, ieškovė turėjo domėtis šio turto pardavimu - dalyvauti varžytynėse ar skelbtame laisvame turto pardavime, siūlant savo kainą. Bylos duomenys patvirtina, jog apie būsimas bankrutavusios įmonės turto varžytynes buvo skelbiama 2014-07-10 Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje. Skelbime buvo nurodoma, jog antrosios turto varžytynės vyks 2014-09-09, todėl ieškovės abejonė dėl UAB „AV Investicija plius“ 2014-09-10 išreikšto pageidavimo įsigyti ginčo turtą dar iki paskelbimo apie turto pardavimą, vertintina kritiškai, nes neatmestina, jog šis bendraturtis domėjosi turto, esančio Laisvės a. 2, Panevėžio m. pardavimu, varžytynių baigtimi ir iki viešo paskelbimo apie turto pardavimą išreiškė pageidavimą dėl parduodamos dalies įsigijimo. Kaip minėta, tokią teisę turėjo ir ieškovė.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, jog UAB „Kelias“ neturėjo pirmenybės teisės įsigyti parduodamą nebaigto statyti administracinio pastato dalį, o bankrutavusi įmonė - pareigos pasiūlyti bendraturčiams pirmumo teise įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl UAB „Kelias“ ieškinys atmestinas.

Atsakovių teiginiai, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, atmestini, nes 2014-10-14 sudarytas sandoris VĮ Registrų centras registruotas 2014-10-30, o UAB „Kelias“ ieškinį teismui padavė 2015-01-30, t.y. per tris mėnesius nuo sudaryto sandorio išviešinimo. Be to, nepaneigta, jog apie atsakovių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį ieškovė sužinojo tik 2015-01-16, o turto pardavimo kainą, gavusi atsiliepimą į ieškinį (CK 1.127 str., sutarties 7.5 p., CPK 178 str.).

Ieškinį atmetant, 2015-02-02 nutartimi atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ įsigytam turtui (16/100 d. nebaigtam statyti administraciniam pastatui, unikalus Nr. 4400-1760-0970) taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad už teisines paslaugas atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ yra sumokėjusi 600 €. Įvertinus, jog atsakovės atstovas ruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvavo teismo posėdyje, darytina išvada, jog patirtos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šios bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos iš ieškovės UAB „Kelias“ (CPK 93 str.).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto byloje yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį UAB „Kelias“ pareiškė sandorį sudariusiai bankrutavusiai įmonei, todėl ieškovė be pagrindo 2015-01-30 sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį ir jis grąžintinas (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ (į. k. 147044353) 600 € (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ (į.k. 302518674) naudai.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ (į.k. 302518674) turtui (16/100 d. nebaigtam statyti administraciniam pastatui, unikalus Nr. 4400-1760-0970) taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.