Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 19 d., 17.46 val., Platelių mstl., Plungės r., Žemaičių Kalvarijos ir Ežero g. sankryžoje vairavo automobilį Audi S8, priklausantį A. V., nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apgadino automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Nors apeliaciniame skunde keliamas tik veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, tačiau vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtas teisės normas, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal minėtas teisės normas nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuotai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik vairuota transporto priemonė (b. l. 4, 15), todėl darytina išvada, kad S. P. nekilo pareigos apie įvykį pranešti policijai. Taip pat, remiantis aukščiau aptartais argumentais, spręstina, kad S. P. nepagrįstai patraukta atsakomybėn ir už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi eismo įvykio metu apgadinta tik jos vairuota transporto priemonė, tuo tarpu atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį užtraukia toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą S. P. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, tačiau nutarimo dalis dėl S. P. pripažinimo kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, už tai paskiriant 100 Lt baudą, naikintina ir byla dėl šio pažeidimo padarymo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo dalį, kuria S. P. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 100 litų bauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.