Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys N. L., G. L., antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertins, pasisakydamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/19/01877 pagal Kaišiadorių rajono 3-iojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2800 Eur skolos, 24,27 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. L. pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. 0184/19/01878 pagal Kaišiadorių rajono 3-iojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 290,85 Eur skolos ir 6 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. L. pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Antstolės padėjėjas 2019 m. lapkričio 14 d. turto areštu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei N. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui G. L., įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 % gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, 2019 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pinigines lėšas, t. y. N. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ir / ar patenkantį į sutuoktinio G. L. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

13. Iš vykdomosiose bylose esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad pagal antstolio pasiūlymą skolininkui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2019 m. gruodžio 5 d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

15. Šiuo atveju suinteresuoto asmens N. L. kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkės turto dalį jos ir sutuoktinio bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininkės N. L. nuosavybe 1/2 dalį sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, automobilio, bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad vykdomosiose bylose esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkės prievolė yra asmeninė, skolos suma – 5 115,12 Eur.

17. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

18. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka skolai išieškoti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0184/19/01877 2019 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės padėjėjas areštavo 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei pagal 2013 m. kovo 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei pagal 2001 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei pagal 2013 m. kovo 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog, remiantis kartu su atskiruoju skundu pateiktais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, viso skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 1 990,26 Eur. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyto asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto rinkos vertė vykdymo procese CPK 681 straipsnyje tvarka nėra nustatyta, o nagrinėjamu atveju remtis vien preliminariai viešuose registruose nurodomomis turto vertėmis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra racionalu, kadangi minėto turto vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2000–2013 metai. Taigi negalima teigti, kad VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės turto rinkos vertės, kai vertė buvo nustatoma masinio vertinimo metu 2000–2013 metais, atspindi realią šių dienų individualaus turto vertę.

20. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai atmetė pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kadangi iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog nurodomo asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto nepakaktų išieškomai priverstine tvarka skolai padengti.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.