- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-467-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00718-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Danutės Matiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-237/2014 pagal ieškovės R. G. pareikštą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį R. G. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 19 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 97 tarp jos ir atsakovo R. G. dėl atsakovo kaltės, palikti jai G. pavardę, nustatyti nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš R. G. išlaikymą E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2013 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti R. G.. Nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką, kad atsakovas bendraus su dukterimi E. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., R. G. pasiima dukterį iš R. G. namų ir ją grąžina į motinos namus. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir jai priteisti miegamojo komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį barą 450 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 100 Lt vertės, viryklę 500 Lt vertės, minkštą kampą 400 Lt vertės, viso turto už 2250 Lt, o R. G. priteisti žoliapjovę 1000 Lt vertės, filmavimo kamerą 800 Lt vertės, viso turto už 1800 Lt. Asmenine atsakovo nuosavybe laikyti namų kino sistemą, lygintuvą, dulkių siurblį, televizorių, televizoriaus priedėlį, DVD grotuvą, dviratį, elektrinį galąstuvą, elektrinį diskinį pjūklą, karutį, du metalinius konteinerius, neapdirbtą metalo medžiagą, elektrinį grąžtą, įrankių stelažą. Nurodė, kad skolą UAB „Norvelita“ grąžins R. G..
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepakankamai rūpinosi šeima, girtavo, dėl girtavimo prarasdavo darbus, namuose smurtaudavo, šiuo metu kartu negyvena. Nurodė, kad duktė serga bronchine astma, reikalingi papildomi vaistai ir gydytojų konsultacijos, o prašomą sumą atsakovas gali mokėti. Paaiškino, kad gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų buvo įgytas 2007 m. miegamojo komplektas 400 Lt, prieš tris metus virtuvinis komplektas 400 Lt, 2010 m. virtuvinis baras 450 Lt, prieš santuoką, bet jau gyvenant kartu, įgyta mikrobangų krosnelė 100 Lt, viryklė 500 Lt ir minkštas kampas 400 Lt, šiuos daiktus prašė priteisti jai. Be to, santuokoje buvo įgiję filmavimo kamerą 800 Lt ir žoliapjovę 1000 Lt vertės, šiuos daiktus prašė priteisti atsakovui, nes jis juos pasiėmė išeidamas iš namų. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytu turto įvertinimu, nes jis nurodė nerealias kainas, jie tiek nemokėjo net už naujus daiktus, o daiktai visi buvo naudojami, susidėvėjo. Nesutiko mokėti kompensacijos atsakovui, kadangi daiktai, kurie yra pas ją, yra ieškovės pirkti lizingu ir ji už juos yra išsimokėjusi, o atsakovas jo pirktus lizingu daiktus pasiėmė. Ieškovė sutiko, kad atsakovo iki santuokos įgyti daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, tai yra namų kino sistema, lygintuvas, dulkių siurblys, televizorius, televizoriaus priedėlis, DVD grotuvas, dviratis, bei įrankiai. Nurodė, kad šie jo daiktai yra likę pas ją, atsakovas neatvyksta jų pasiimti, šiuos daiktus ji sutinka jam atiduoti.
Atsakovas R. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, priteisti ieškovei kilnojamą turtą, o jam priteisti 9766 Lt dydžio piniginę kompensaciją, su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukterimi tvarka, be to, sutiko mokėti dukters išlaikymui po 200 litų kas mėnesį, nes daugiau mokėti negalėtų, kadangi moka išlaikymą dar vienai dukteriai. Nurodė, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kad jis nori bendrauti su dukterimi, bet ieškovė neleidžia net prisiartinti prie buvusių namų, neleido pasiimti asmeninių daiktų, pas ieškovę liko ir jo asmeniniai daiktai bei įrankiai, jis jų pasiimti negali, prašo priteisti piniginę kompensaciją ir už juos, viso 9766 Lt.
Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos mama, ji rūpinasi savo vaiku tinkamai, mergaitei sąlygos augti ir gyventi sudarytos.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prieštaravimų dėl to, kad kreditą grąžins viena ieškovė, nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko jiems turimas pavardes, nustatė nepilnametės E. G. gyvenamąją vietą su motina R. G., jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš R. G. išlaikymą E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2013 m. birželio 1 d. iki mergaitės pilnametystės, materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedė valdyti R. G.. Teismas nustatė, kad atsakovas bendraus su dukterimi E. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., kad R. G. pasiima dukterį iš R. G. namų ir ją grąžina į motinos namus. Teismas padalijo santuokoje bei iki santuokos iš bendrų lėšų įgytą turtą ir priteisė R. G. miegamojo komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį barą 450 Lt vertės, mikrobangų krosnelę ir viryklę 600 Lt vertės, minkštą kampą 400 Lt vertės, viso turto už 2250 Lt. R. G. priteisė žoliapjovę 1000 Lt vertės, filmavimo kamerą 800 Lt vertės, viso turto už 1800 Lt, o iš R. G. priteisė R. G. 450 litų kompensaciją. Asmenine atsakovo R. G. nuosavybe buvo pripažinti namų kino sistema, lygintuvas, dulkių siurblys, televizorius, televizoriaus priedėlis, DVD grotuvas, dviratis, elektrinis galąstuvas, elektrinis diskinis pjūklas, karutis, du metaliniai konteineriai, neapdirbta metalo medžiaga, elektrinis grąžtas, įrankių stelažas. Teismas nusprendė, kad nutraukus santuoką R. G. iš savo asmeninių lėšų ar turto sumokės skolą UAB „Norvelita“. Kitų ieškinio ir priešieškinio dalių teismas netenkino, priteisė iš atsakovo R. G. 138 Lt žyminio mokesčio bei teismo turėtų pašto išlaidų ir 912 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas, nustatydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, jog abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.
Nepilnametės dukters E. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, kadangi ji gyvena su mama, ši ja rūpinasi, išlaiko, yra sudariusi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, o atsakovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Teismas nustatė ir ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, kadangi su tokia tvarka atsakovas sutiko.
Teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo. Nustatė, kad dukterį nuo 2013-06-01 išlaiko viena ieškovė, atsakovas yra pervedęs dukters išlaikymui 400 litų 2013 m. rugsėjo mėnesį ir daugiau išlaikymo neteikė. Teismas atsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę skirti lėšas jų vaikų išlaikymui, mergaitės amžių bei poreikius, todėl ieškovės prašomą išlaikymo sumą po 300 litų kas mėnesį pripažino tinkama minimaliems mergaitės poreikiams tenkinti.
Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp šalių dėl dalijamo turto vertės. Nurodė, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, CPK 382 straipsnio 4 punktas). Iš pateiktų išperkamosios nuomos sutarčių teismas nustatė, kad 2012-06-14 ieškovės vardu lizingu įsigyti baldai 841 Lt vertės, 2010-03-02 – baldai 1439 Lt. Iš atsakovo pateiktų ataskaitų buvo matyti, kad atsakovas sumokėjo 1314 litų, jo aiškinimu, už lizingu pirktą filmavimo kamerą 2008 m. ir 1718 Lt už lizingu pirktą žoliapjovę 2008–2009 m. Dėl kitų daiktų įsigijimo įrodymų teisme nebuvo pateikta, o vertinti daiktus tokiomis kainomis, kaip nurodė atsakovas priešieškinyje, net ir didesnėmis, nei jie pirkti, teismui nebuvo pagrindo, kadangi atsakovui pasiūlius pasiimti sau visus daiktus, o ieškovei išmokėti kompensaciją už juos, jis nesutiko, aiškindamas, kad sau nusipirko naujus daiktus, kas rodo, jog jis nurodydamas daiktų vertę nesiekė teisingo ir sąžiningo pasidalijimo. Dėl to, teismas, nustatydamas dalijamo turto mastą, vadovavosi ieškovės nurodyta turto verte, kuri labiau atitiko rinkos kainas. Padalydamas turtą teismas tenkino ieškovės ieškinį ir sprendė, kad šalys faktiškai jau buvo pasidalijusios turtą, nes daiktai yra pas abu, kartu jau negyvenančius, sutuoktinius. Nurodė, kad esant galimybei dalinti daiktus natūroje, nėra pagrindo, kaip priešieškiniu prašė atsakovas, vienam priteisti daiktus, o kitam kompensaciją už juos.
Abi šalys sutiko ir neginčijo dėl atsakovo prieš santuoką įgytų daiktų, esančių pas ieškovę, priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise. Nors atsakovas, teigdamas, kad jų ieškovė neatiduoda, prašė kompensacijos, teismas nustatė, kad daiktai natūroje yra, jie yra asmeninė atsakovo nuosavybė, daiktus atsakovas gali pasiimti, todėl priteisė natūra atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantas R. G. apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti ir E. G. priteisti 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, priteisti 3153 Lt dydžio kompensaciją apeliantui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį, proporcingai padalyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad pirminiu ieškiniu ieškovė iš apelianto reikalavo 250 Lt dydžio periodinių mėnesinių išmokų nepilnametės dukros išlaikymui, vėliau, patikslintu ieškiniu ieškovė reikalavo jau 300 Lt dydžio periodinių mėnesinių išmokų nepilnametės dukros išlaikymui, motyvuodama tuo, kad didesnis išlaikymas reikalingas sergančios dukros vaistams pirkti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų didesnio išlaikymo reikalingumą. Ieškovė iš UAB „Raseinių šeimos gydytojų centras“ pateikė vienintelę pažymą dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės, šioje pažymoje konstatuota, kad vaikas serga bronchine astma, o skiriami vaistai yra 100 proc. kompensuojami Valstybinių ligonių kasų. Todėl iš pačios ieškovės pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad ji nepatiria jokių papildomų išlaidų dėl nepilnametės dukros ligos.Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl savo sunkios finansinės būklės šiuo metu nėra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes nuo 2013 m. vasario mėn. apeliantas neteko visų pajamų gaunamų iš darbo santykių, kadangi patyrė traumą darbe. Po šios traumos apeliantas ne tik prarado pajamas, bet padidėjo ir jo išlaidos medikamentams siekiant atgauti darbingumą. Be to, apeliantas turi įsipareigojimų ir kitai savo nepilnametei dukrai, kuriai moką 200 Lt dydžio išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.Dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos apeliantas nurodo sutinkantis su pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei pirminiu, nei patikslintu ieškiniu neprašė nustatyti apelianto ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, būtent apeliantas priešieškiniu ir atsiliepimu į pareikštą patikslintą ieškinį prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri buvo išdėstyta pirmos instancijos teismo aprašomojoje sprendimo dalyje. Dėl to mano, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo aplaidus ir visiškai neatidus, neįsigilino į apelianto pateikiamus procesinius dokumentus bei byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes ir tai lėmė neteisingą, nesąžiningą ir nevisapusišką bei šališką civilinės bylos išnagrinėjimą.Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui apeliantas buvo pateikęs turimas lizingo sutartis, kurios įrodo turto vertę, bei pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti jos turimas lizingo sutartis, kurios įrodytų turto vertę. Ieškovė šio įpareigojimo nevykdė ir pateikė savo poziciją, kad turtas turi būti vertinamas rinkos kainomis ir nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų įrodančių turto vertę ar jo nuvertėjimą. Tačiau pirmos instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės paaiškinimais ir visiškai ignoruodamas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus bei prašymus dėl objektyvaus turto vertės nustatymo, neobjektyviai įvertino turto nuvertėjimą ir buvo šališkas palankiai vertindamas ieškovei atitenkantį turtą.Mano, kad siekiant išlaikyti vienodų turto dalių prezumpciją apelianto naudai iš ieškovės turi būti priteisiama ne 450 Lt, o 2153 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Be to, žoliapjovė, kuri buvo priteista apeliantui, šiuo metu yra pas ieškovę ir pastaroji neketina jos grąžinti. Dėl to iš ieškovės yra priteistina papildoma 1000 Lt kompensacija už pas ją liekančią didesnę turto vertę.Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas apelianto ir ieškovės santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau visos bylinėjimosi išlaidos išimtinai buvo priteistos tik iš apelianto. Kadangi dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti dalijamos abejoms šalims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. G. prašo Raseinių rajono apylinkės 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vaikui sergant bronchine astma yra reikalingi ne tik vaistai, bet ir papildomos išlaidos geresniam maitinimui, imuniteto stiprinimui, kas nėra padengiama iš ligonių kasų. Be to, 600 litų vaiko išlaikymui yra minimali suma, kuri gali užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Apeliantas yra darbingas asmuo, turi galimybę teikti vaikui išlaikymą tokį, kuris užtikrintų jo poreikių patenkinimą. Taip pat nurodo, kad teismas nustatė tokią bendravimo su dukterimi tvarką, kokią savo patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, kitokios tvarkos niekas neprašė nustatyti. Mano, kad apeliaciniame skunde pateiktą apelianto turto vertinimą nėra pagrindo lakyti objektyviu turto įvertinimu, nes apeliantas nepateikė teismui turto įsigijimo dokumentų, turto įgijimo vertė apeliaciniame skunde nurodyta pagal apelianto vertinimą ir nepagrįsta jokiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teigia, kad žoliapjovę apeliantas yra pasiėmęs, jos nėra pas ieškovę, todėl teismo išvada dėl žoliapjovės yra teisinga, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad žoliapjovė yra likusi pas ieškovę. Mano, kad teismas proporcingai paskirstė teismo išlaidas ir iš apelianto priteisė ne visas išlaidas, kurias sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, todėl apelianto teiginys dėl proporcingo išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis priteistas 300 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui, padalytas santuokoje įgytas turtas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo
Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui reikia 300 Lt (600 Lt iš abiejų tėvų), ir nors šalių dukra serga bronchine astma, jai gydyti skirti vaistai yra visiškai kompensuojami. Be to, atsakovas teigia negalintis teikti tokio dydžio išlaikymo, kadangi šiuo metu neturi pajamų dėl patirtos traumos, be to, išlaikymą teikia ir kitai dukrai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams, kuriais nustatytas 300 Lt nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis.
Pažymėtina, kad priteisdamas išlaikymą, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei E. G., neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Priešingai, Raseinių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikius, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas, nurodydamas, kad vaiko išlaikymui gali skirti tik 200 Lt, teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad prarado visas pajamas dėl darbe patirtos traumos, jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią sveikatos būklę ar prarastą darbingumą teismui nepateikė. Priešingai, pats atsakovas 2013-11-07 vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog buvo susilaužęs koją, ką patvirtina byloje esanti pažyma, negalėjo dirbti, tačiau nedarbingumas baigėsi ir atsakovas vėl pradėjo dirbti (71 b. l.). Be to, atsakovas nurodo skiriantis 300 Lt kas mėnesį kitai savo dukrai, todėl, akivaizdu, kad atsakovas turi galimybę teikti 300 Lt išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Be to, teismas pažymi, kad sunki materialinė padėtis, tuo pačiu ir tokios aplinkybės kaip darbo neturėjimas, neatleidžia tėvų nuo CK 3.192 str. nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nors apeliantas teigia, kad jo nepilnametės dukters ligos gydymui skirti vaistai yra visiškai kompensuojami ir ši aplinkybė negali padidinti priteisiamo išlaikymo sumos, šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog bronchine astma sergančiam vaikui reikalingi ne tik vaistai, bet ir maisto papildai imuniteto stiprinimui, atitinkami maisto produktai, reikalingos papildomos išlaidos vaiko gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo apeliacinių skundo argumentai, susiję su priteisto išlaikymo dydžiu, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl turto padalijimo
Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl santuokoje įgyto turto vertės, tuo pačiu ir dėl kompensacijos priteisimo. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, mano, kad teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktomis santuokinio turo vertėmis, kadangi jos nebuvo pagrįstos. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė, jo manymu, teisingas turto vertės paskaičiavimo lenteles, kuriose šalių santuokoje įgytas turtas įvertintas beveik tris kartus didesnėmis sumomis, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas.
Kasacinis teismas, aiškindamas normą dėl turto vertės, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.; LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus dėl šalių reikalavimų, susijusių su kilnojamojo turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus dėl turto vertės, t. y. šalių pateiktus rašytinius įrodymus apie turto įsigijimą bei ieškovės pateiktas skelbimų apie panašaus turto pardavimą spaudoje kopijas. Nors atsakovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ginčijo ieškovės nurodytas turto vertes, jokių leistinų įrodymų savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad šalių santuokoje įgytas turtas nėra naujas, tiek baldai, tiek buitinė ir kita technika yra dėvėti, vieni pirkti 2005 m., kiti 2008 m., 2010 m. ar 2012 m., daiktų nusidėvėjimo procentas nustatytas pagal jų įsigijimo laiką, kurį nurodė pačios šalys, todėl atsakovo argumentai dėl turto vertės, jos neįrodžius jokiomis leistinomis priemonėms, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista žoliapjovė šiuo metu yra pas ieškovę ir pastaroji jos neketina grąžinti, todėl atsakovui turi būti priteista 1000 Lt kompensacija. Aplinkybė, jog priteistas turtas yra likęs pas vieną iš sutuoktinių, nesudaro pagrindo spręsti, kad šis turtas kitam sutuoktiniui priteistas nepagrįstai. Pažymėtina, kad įstatymas sutiekia teisę šaliai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl priverstinio sprendimo vykdymo, o paaiškėjus, kad turto, priteisto natūra, nėra, išieškoma priteisto turto vertė (CPK 272, 281, 584 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Vienas iš apelianto skundo argumentų tas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad, atsižvelgus į ieškinio ir priešieškinio patenkinimą, išlaidos mažintinos, o kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, pašto išlaidos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant ieškovę R. G., šioje byloje sudarė 1461,75 Lt (129 b. l.), o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 37,60 Lt (1 b. l.), priteistinas žyminis mokestis už ieškinio (patikslinto) reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo – 468 Lt. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, juos sumažinus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, pagrįstai priteisti iš atsakovo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu, neobjektyvumu ir kt., šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad apelianto R. G. apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.