- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2276-288/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03347-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. D. laikotarpiu nuo 2019-01-20 iki 2019-01-24, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas namuose, Šiaurės pr. 53-31, Kaune, žodinio konflikto su uošviene G. S. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, ne mažiau du kartus suduodamas kumščiu į krūtinės sritį, ne mažiau penkis kartus suduodamas į rankas, ne mažiau tris kartus suduodamas delnu į dešinį skruostą, vieną kartą suduodamas ranka į nosies sritį, tąsydamas už plaukų, vieną kartą suduodamas į dešinį šoną, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, kairio riešo srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. S. sveikatą.
Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi yra jo uošvienė. Kartu su sutuoktine gyvena atskirai jiems priklausančiame bute Šiaurės pr. 53-31, Kaune. Sausio mėnesį buvo atvykusi uošvė, kurią pasikvietė sutuoktinė. Tuo metu jis kelias dienas vartojo alkoholį. Atvažiavusi uošvė jį ramino, norėjo atimti alkoholį. Jis jai kažką tokio pasakė, kad ji sudavė jam per veidą, o jis intuityviai sudavė atgal. Norėtų taikytis. Pareikšta ieškinio suma per didelė, sutinka sumokėti 500 eurų. Norėtų, kad uošvė jam atleistų, žada daugiau taip nesielgs. Prašo jį išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusios G. S. parodymais, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G262/2019(02) bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad su kaltinamuoju taikytis nenori, nes jis ją pastoviai žemina, smurtauja jos atžvilgiu. Jos sveikata yra silpna, gresia pavojus jos gyvybei. Jos dukra parašė žinutę, prašydama pagalbos. Nukentėjusi pas dukrą nuvažiavo kartu su sutuoktiniu. Kaltinamasis buvo labai neblaivus, neadekvačiai elgėsi, nesivaldė. Bandė jį raminti. Pas dukrą prabuvo keturias dienas, kentėdama psichologinį smurtą, nes jos dukrai buvo iškilęs pavojus. Kvietė policiją. Kaltinamasis smurtavo tris paras. Ji jo bijojo. Dukra ruošiasi skyryboms su kaltinamuoju. Prieš 5 metus dukra susirgo depresija. Dukra visada bijojo kaltinamojo. Pripažįsta, kad trenkė kaltinamajam delnu per veidą. Reiškia 7000 eurų sumai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi jos sveikata silpna, dėl menkiausio smurto gresia pavojus gyvybei.
Specialisto išvada Nr. G262/2019(02) G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste, abiejų akių apatiniuose vokuose, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, kairio riešo srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, nosies sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62-63).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė asmeniu fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis R. D. smurtavo savo nukentėjusios atžvilgiu, ne mažiau du kartus suduodamas kumščiu į krūtinės sritį, ne mažiau penkis kartus suduodamas į rankas, ne mažiau tris kartus suduodamas delnu į dešinį skruostą, vieną kartą suduodamas ranka į nosies sritį, tąsydamas už plaukų, vieną kartą suduodamas į dešinį šoną, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, kairio riešo srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. D. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamojo asmenybę – R. D. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172-179), registruotas psichiatrijos klinikoje, registruotas priklausomybės ligų centre (1 t., b. l. 185. specialisto išvadoje Nr. 93 TPK-146/2019 nurodyta, kad skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 197). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2019-01-24 17.00 val. iki 2019-01-25 14.03 val. (1 t., b. l. 124, 130) bei nuo 2019-06-20 15.20 val. iki 2019-06-21 14.40 val. (1 t. b .l. 144), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina
Nukentėjusioji G. S. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52-55).
Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. 2 d.).
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai G. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų G. S. kamuoja psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, pakenks jos silpnai sveikatai, be to, prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai G. S. atmestina.
2019-06-21 Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019-01-24 07.00 val. iki 2019-01-25 14.03 val. (2 dienas) bei nuo 2019-06-20 15.20 val. iki 2019-06-21 14.40 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo R. D. nukentėjusiai G. S. 500 Eur penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
2019-06-21 Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.