- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1355-514/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- I. K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., A. N., Z. N., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. N., A. N., Z. N., R. N., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės R. N. mirties, mirusios 2019 m. balandžio 21 d., priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad kartu su sutuoktine 2019 m. sausio 3 d. buvo surašę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: mirties atveju R. N. priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei visas kitas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliekamas sutuoktiniui I. K. N., o mirus I. K. N., visas turtas paliekamas R. N.. Testatoriai susitarė, kad po jų mirties visą turtą paveldės sūnus R. N.. Po žmonos mirties pareiškėjas į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes manė, kad turint jam surašytą testamentą, tokių veiksmų atlikti nereikia. Nesikreipdamas į notarų biurą, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Nepaisant to, jis palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti iš karto po palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas kartu su sutuoktine valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., bei jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. Taip pat I. K. N. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. Pareiškėjas po savo žmonos mirties tvarkė paveldėtą turtą – name ir toliau gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Didžioji namų ir žemės sklypų priežiūros bei naudojimo našta pareiškėjo sprendimu buvo perleista kartu gyvenančiam sūnui R. N. Be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą palikimą, likusį po žmonos mirties – namuose turėtus bendrus daiktus, pinigus. Be suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir pareiškėjo vaikų, daugiau suinteresuotų asmenų, kurie pretenduotų į po R. N. mirties atsiradusį palikimą, nėra. Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. N., A. N., Z. N., R. N. atsiliepimais su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė R. N. mirė 2019 m. balandžio 21 d. Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., bei žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., kurių daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo I. K. N. vardu.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre yra registruotas testamentas, sudarytas ir notaro patvirtintas (priimtas saugoti) 2019 m. sausio 3 d., testatorius – R. N., palikimo priėmimo faktų registruota nėra. Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 3 d. Bendrojo sutuoktinio testamento duomenų nustatyta, jog, kiekvieno iš sutuoktinių mirties atveju, R. N. priklausantis visas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas ir visas kitas turtas paliekamas sutuoktiniui I. K. N., mirus I. K. N., visas turtas paliekamas R. N., o po abiejų sutuoktinių mirties visą turtą paveldės jų sūnus R. N.
Paveldint pagal testamentą, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi pareiškėjas I. K. N. yra įpėdinis pagal testamentą, paveldint mirusios savo sutuoktinės R. N. palikimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po sutuoktinės mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, be nekilnojamojo turto priėmė ir kitą po sutuoktinės mirties likusį turtą. Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jų gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už namo elektrą, dujas, rūpinosi, kad žemės sklypai būtų prižiūrėti, be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą palikimą, likusį po sutuoktinės mirties – namuose turėtus bendrus daiktus, pinigus. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėjas I. K. N. pradėjo valdyti po sutuoktinės R. N. mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Nausodžio seniūnijos 2021 m. kovo 2 d. pažyma apie palikimo valdymą.
Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po R. N. mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys – pareiškėjo ir palikėjos vaikai R. N., A. N., Z. N., R. N., atsiliepimuose prieštaravimų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nenurodė, su pateiktu pareiškimu sutiko.
Laikoma, kad pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po R. N. mirties palikimą priėmė I. K. N., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo I. K. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad 2019 m. balandžio 21 d. mirus R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė I. K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.