Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-27 · Byla Nr. N-575-6344-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
N-575-6344-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-6344/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. už tai, kad jis 2010 m. gegužės 21 d., apie 16.20 val., Jonavos gatvėje, Kaune, vairavo automobilį Mitsubishi Lancer neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus ir prieš tai baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę už tai numato ATPK 130² straipsnis (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. nutarimu pripažino R. L. kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, ir, įvertinęs pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, sistemišką transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei kitų visuotinai priimto elgesio normų piktybišką ignoravimą, skyrė jam administracinę nuobaudą – trisdešimties parų administracinį areštą su transporto priemonės Mitsubishi Lancer konfiskavimu (b. l. 21-22).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. L. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą ir neskirti jam papildomos administracinės nuobaudos – automobilio, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo. Paaiškina, jog tėvas Z. L., matydamas, kad jis yra neblaivus, neleido naudotis savo transporto priemone. Tačiau žinodamas dokumentų laikymo vietą, apeliantas savavališkai paėmė automobilį. Už tai minėto automobilio savininkas neturėtų būti baudžiamas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nesutinka su R. L. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas įvykdė šiurkštų teisės pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugumui ir žmonių sveikatai, todėl turėtų būti baudžiamas įstatymo nustatytose ribose (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad R. L. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką, t. y. būdamas neblaivus (b. l. 5, 6), teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimais baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (b. l. 12-15), ir neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer (b. l. 1, 7, 8, 18). Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso.

Iš aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad įstatyme neįtvirtinta galimybė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas neatsižvelgiant į tai, kas yra transporto priemonės savininkas. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad R. L. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, tuo padarydamas itin pavojingą ir šiurkščią veiką, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju matyti, kad R. L. piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų, ne kartą buvo baustas už kituose ATPK ypatingosios dalies skirsniuose numatytus teisės pažeidimus, jam skiriamas poveikio priemones akivaizdžiai ignoruoja, baudų nemoka (b. l. 12-15). Taigi teigiamų jo elgesio pokyčių nėra.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad įstatyme numatytos privalomos papildomos poveikio priemonės apeliantui neskyrimas pažeistų teisinės tvarkos užtikrinimo ir socialinio teisingumo tikslus. Bylos medžiaga rodo, kad automobilio Mitsubishi Lancer savininkui buvo sudaryta galimybė apginti savo turtines teises pirmosios instancijos teisme. 2010 m. birželio 30 d. posėdyje jis paaiškino sūnui leidžiantis naudotis ginčo transporto priemone (b. l. 16, 20). Dėl savo pažeistų teisių gynimo Z. L. šioje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų, o apeliantas neturi įgaliojimų atstovauti jo interesų teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N575-1742/2008), todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius