Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7579 taikyti nuteistajam G. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 5 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7579 taikyti nuteistajam G. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir stebima akivaizdi pažanga bei stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų fiksuota nebuvo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas neabejotinai rodo, kad administracija įvertino jo daromą pažangą bausmės atlikimo metu ir stebimus teigiamus elgesio pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. N. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį G. N. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog G. N. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo G. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovus, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam G. N. nustatyti gausūs kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenė /bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis už gerą darbą skatintas vieną kartą 2024 m. gegužės 30 d., du kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, baustas vieną kartą ir vieną kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, kad yra nustatyta apsauginiai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; puoselėjami šeiminiai santykiai), tačiau teismas negali kaip apsauginio veiksnio vertinti ryšių su artimaisiais, darbinės veiklos, nes tiek sugyventinę, tiek darbą turėjo ir iki jam nusikalstant, todėl tai negali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, nes šita aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų, be to teismas pažymi, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmas kontaktas su teisėsauga įvyko kuomet nuteistajam buvo apie 25 metus. Taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiama elgesio dinamika nestebima (įvykdė naują nusikalstamą veiką) ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu atlieka antrą paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, nepasimoko iš klaidų, nerealizuoja savęs pozityviose veiklose. Stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Dėl pasikartojančių seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir plėšimo epizodo, nes praeityje teistas už plėšimą ir vagystes - priskiriama nusikaltimo elgesio modeliui. Nusikaltimų metu veikia vienas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigia, vertinimo metu kaltę pripažįsta. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad dažniausia nusikaltimus įvykdydavo dėl prastos finansinės padėties, seksualiniai - dėl „priklausomybės seksui“, ką teismo metu akcentavo ir nuteistojo sugyventinė „<...> pastoviai buvo priklausomas nuo sekso, jis įeina į tą būseną ir nieko nebemato. Kai jis būna girtas, jam pastoviai norisi sekso, jie negalėjo nueiti net į svečius“. Tiek nuteistasis, tiek sugyventinė pripažįsta, kad nuteistasis savęs nekontroliuoja, kai būna apsvaigęs alkoholiu, yra priklausomas nuo sekso. Nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį sumenkinti ar mano, jog neturi kito pasirinkimo. Paskutinis nusikaltimas - pasikėsinimas išžaginti - įvykdytas asmens darbo metu, kai būdamas blaivus kavinės tualete mėgino išžaginti ten dirbusią padavėją. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis teigia, kad per didelis alkoholio vartojimas jam yra problema, nusikaltimai atlikti ir esant neblaiviam, o esant neblaiviam sunku kontroliuoti save, tačiau lankė tik 2 psichologo konsultacijas, dalyvavo ne mažiau kaip 5 AA grupiniuose užsiėmimuose, tačiau apie baigtą 12 žingsnių programą duomenų nėra, nors nuteistasis ir pripažįsta, kad turi problemų, kai išgeria, bet nededa pakankamai pastangų, kad tas su alkoholio vartojimu susijusias problemas spręsti ir į jas gilintis. Nors nuteistasis suvokia, jog įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau kokias – nesigilina, be to vengia kalbėti apie savo nusikaltimą, sakosi jog gėda, nesileidžia į jokias gilias analizes, save įvardina kaip uždarą, tylų žmogų. Nuteistojo emocinės būsenos įvertinti negalima, kadangi konsultacijų metu išgirdęs klausimus, jokiomis emocijomis nepasižymi. Iš keleto aspektų, galimai, asmuo geba atpažinti problemas, kai kurias prisiima sau, kai kurias priskiria kitiems. Darytina išvada, kad su nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą bei savitvardos praradimas naudojant agresyvius sprendimo būdus. Pažymima, jog minėti kriminogeniniai veiksniai reikalauja papildomo tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo metu yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, po bausmės atlikimo nuteistasis planuoja Vilniaus vyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose, gautas raštas apie nuteistojo laikiną apgyvendinimą. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, dirbo ir iki nusikaltimų padarymo, teigia, kad laisvėje visuomet gyvenęs iš savo uždirbamų lėšų ir atlyginimo pakakdavo kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau analizuojant ankstesnę nuteistojo kriminalinę istoriją matome ne vieną finansinio pobūdžio nusikaltimą, todėl darytina išvada, kad praeityje savo paties uždirbamų lėšų pakako ne visuomet. 2006 ir 2007 metais nuteistasis teistas už vagystes ir plėšimą. Paskutiniojo teistumo metu 2023 metais - be seksualinio pobūdžio nusikaltimų figūruoja ir plėšimo epizodas. Remiantis Finansų skyriaus pateiktais duomenimis nurodyta, kad nuteistasis „<...> išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 7209,50 Eur - išieškota suma 309,91 Eur, savanoriškai dengė skolas 0 eurų.<...> “. Šiuo metu asmuo yra motyvuotas dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, nes iš artimųjų laisvėje finansinio palaikymo nėra. Dalis nuteistojo įvykdytų nusikaltimų praeityje yra tiesiogiai susijusi su finansinės naudos gavimu nusikalstamais būdais. Tačiau iki dabartinio nusikaltimo asmuo gebėjo oficialiai užsidirbti pajamas. Bausmės atlikimo metu taip pat užsiima darbine veikia ir geba paskirstytas pajamas pagal prioritetus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykdytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, smurtinės, nusikalstamas veikas įvykdė būdamas tiek neblaivus, tiek blaivus. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę dėl sunkių smurtinių (seksualinių) nusikaltimų padarymo prieš moteris, todėl sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus jam gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Nuteistasis nusikaltimų metu naudojo smurtą ir prievartą prieš kitą asmenį, t. y. elgėsi agresyviai, prarado savitvardą emocijų ir veiksmų.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, G. N. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 27 dienos), kai nuteistasis yra nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo G. N. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis G. N. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. N. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Praveiniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7579 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.