- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-1330-530/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- K. A.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nuteistas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2012-07-12 nuosprendžiu, pagal Įstatymo dėl bausmių paskyrimo už narkotinių medžiagų disponavimą (1968:64) 1 str. 1 pastr. 4 p., ir 3 str. ir Įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 str. 1 pastr. ir 6 str. 3 pastr., paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2012-07-12 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 93-384 nutarta K. A. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d., lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos namų jam neatlikus 3 m. 4 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad K. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistojo K. A. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius (toliau – Gynėjas) skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, prašo patvirtinti Komisijos nutarimą bei surengti skundo žodinį nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Skunde Gynėjas nurodo, kad tai, jog K. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe, t.y. kontrabandą narkotinėmis medžiagomis, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Šios aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes jos buvo įvertintos paskiriant nuteistajam bausmę. Pagal visuotinius teisės principus („joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką“ bei kt.) tokia nutarties motyvacija yra nepagrįsta ir net neteisėta bei nelogiška, nes kalbama ne apie bausmės skyrimą, o apie nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tam reikšmingos visiškai kito pobūdžio aplinkybės esančios šiai dienai: nuteistojo asmens charakteristika, jo šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis laisvėje ir pan., o šios aplinkybės kalba nuteistojo K. A. naudai.
Nėra pagrindas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir tai, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, nes K. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę jau labai ilgą laiką, tai yra, jis buvo sulaikytas dar 2011 m. spalio 21 d. ir visą laiką iki šiol jis yra izoliuotas nuo visuomenės laisvės atėmimo sąlygomis. Jis yra nuteistas kitos valstybės teismo, o Lietuvos Respublikos teismas suderinęs paskirtą bausmę su BK normomis, įskaitė į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką laikinajame sulaikyme ir kardomajame suėmime išbūtą laiką (nuo 2011-10-21 iki 2012-08-10, viso 294 dienas). Šios aplinkybės nebuvo įvertintos.
Teismas netiksliai ir nepagrįstai nurodo, jog K. A. yra teistas, nes oficialūs duomenys patvirtina, jog jis neturi jokio teistumo, nes jis išnyko dar 2008-12-20. Pagal įstatymų reikalavimus ir galiojančius teisės principus išnykęs asmens teistumas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, juo labiau neigiamo pobūdžio. Be to, priešingai nei tvirtina teismas, K. A. gyveno ne iš „nusikalstamu būdu gautų lėšų“, nes oficialūs duomenys patvirtina, jog jis laisvėje turėjo (ir vėl turės) pakankamą pragyvenimo šaltinį jam ir jo šeimai.
Teismas išskirdamas pagal socialinio tyrimo išvadas nuteistojo kriminogeninius veiksnius pakankamai neįvertino ir Komisijos nutarime konstatuotų aplinkybių, taip pat reikšmingų oficialių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, išdėstytų nuteistojo asmens byloje Nr. 8156/A, socialinio tyrimo išvadoje, psichologinės tarnybos išvadose, pažymoje dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytų priemonių ir kt. Dėl kalinių subkultūros laikymosi, gynėjas paaiškina, kad nuteistasis pataisos namų administracijos nuožiūra buvo nukreiptas į PN pirmąjį lokalinį sektorių, kuriame bausmę atliekantys nuteistieji laikosi kalinių subkultūros, todėl K. A. siekė iš ten būti perkeltas, ir gavęs darbą, pasiekė, kad būtų perkeltas į sektoriuje, kuriame bausmę atlieka dirbantys nuteistieji.
Netikslus ir teismo motyvas, kad nuteistasis nesimokė, nes K. A. turi aukštąjį išsilavinimą – yra baigęs Kauno technikos universitetą, įgijęs mechaniko inžinieriaus specialybę, o pataisos namuose išsilavinimo paprastai siekia asmenys, neturintys pakankamo išsilavinimo. Nežiūrint to, dalyvavo užsiėmimuose „Bendravimo įgūdžių formavimas ir lavinimas“, siekė dalyvauti kompiuterinio raštingumo kursuose, tačiau dėl vietų trūkumo nebuvo priimtas.
Teismas neteisingai vertino ir paskirtąją drausminę nuobaudą, nes ji paskirta už tikrai neženklų pažeidimą, kuomet nuteistasis K. A. eidamas iš valgyklos nešėsi kišenėje cukraus arbatai pasaldinti. Todėl vien šis pažeidimas, atsižvelgiant į paskatinimą už jo gerą elgesį, tikrai nesudaro pagrindo išvadai, kad ši drausminė nuobauda (2014-06-27) rodo, jog nuteistasis per bausmes atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai.
Teismas visiškai neįvertino ir sudėtingos, jautrios nuteistojo K. A. šeimyninės padėties: jo pagalbos reikalingi du mažamečiai vaikai, invalidė sutuoktinė ir jau prielankaus amžiaus, ligota motina. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paleidus K. A. bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Komisijos nutarimas taikyti K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra teisėtas bei pagrįstas ir turi būti patvirtintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į K. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmestinas.
Gynėjas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo gynėjo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui, nenustatyta, todėl nuteistojo gynėjo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nuteistajam ir jo gynėjui nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. A. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžia svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 3 d. klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t.y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisingai sprendė, jog nutarimas yra nepagrįstas, nes įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, negalėjo prieiti išvados, jog yra pagrindas A. A. taikyti lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, svarbu taip pat įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. O tam, priešingai nei tvirtina nuteistojo gynėjas, būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, nes tik tai padeda apspręsti ar paskirtosios ir atliktosios bausmės proporcija leidžia daryti išvadas, jog nuteistasis atliko pakankamą bausmės dalį. Ir toks materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimas negali būti prilyginimas pakartotiniam nuteisimui.
Pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad K. A. likusi neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 m. 4 mėn. 21 d., atsižvelgiant, kad jis nuteistas už sunkų, BK 199 str. 2 d., numatyto nusikaltimo, susijusio su kontrabanda narkotinėmis medžiagomis, padarymą, kuris yra itin pavojingas visuomenei, jos nariams, prieštarauja susiformavusioms socialinėms vertybėms (ekonominėms, dorovinėms ir kt.) ir jas grubiai pažeidžia. Beje, K. A. paskirta mažesnė nei BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Todėl neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui ir neleidžia daryti išvados, kad jos poveikis nuteistajam jau yra pakankamas, užtikrinantis visuomenės interesą bei įgyvendinantis teisingumo principą ir bus pasiekti bausmės tikslai. Pastebėtina, kad tokia likusi neatliktos bausmės dalis yra apskaičiuota įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, todėl nepagrįstas gynėjo argumentas, jog teismas šio laikotarpio neįvertino.
Nors gynėjas nesutinka su tuo, tačiau bylos duomenys rodo, kad K. A. bausmės atlikimas nebuvo be priekaištų – jau po to, kai buvo priimtas Komisijos 2014 m. birželio 3 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą, nuteistasis padarė drausmės pažeidimą, už ką jam 2014 m. birželio 27 d. paskirta nuobauda. Taigi, toks poelgis, nesvarbu kokio pobūdžio šis pažeidimas būtų, akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti nustatytoms taisyklėms, nors laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos yra viena iš pagrindinių nuteistųjų pareigų, todėl jo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Pastebėtina, kad nuteistasis apskritai nebuvo itin aktyvus pataisos proceso dalyvis, nes skatintas tik vieną kartą.
Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentais, kad yra ir palankiai K. A. charakterizuojančių aplinkybių, tai ir žema pakartotinio elgesio rizika, artimi santykiai su šeimos nariais, rūpestis jų gerove, teigiama darbinė motyvacija, išsilavinimas, realus planas laisvėje įsidarbinti, kiti socialūs planai, kurie rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme. Vis dėlto, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą, tuo labiau atsižvelgiant ir į netinkamą jo elgesį priėmus Komisijos nutarimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo gynėjas skunde stengiasi visus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius faktorius pateisinti vertindamas tai nepalankiomis aplinkybėmis, kaip ir tai, kad nuteistasis yra linkęs palaikyti kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, pateisindamas tuo, kad jis buvo priverstas atlikti bausmę tokioje aplinkoje. Tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, šias tradicijas jis palaiko siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, o ne priverstas taikstytis su tokia aplinka. Taip pat gynėjas bando sumenkinti skundžiamoje nutartyje teismo įvertintus neigiamus aspektus. Tačiau šios aplinkybės, nurodytos skundžiamoje nutartyje, taip pat yra nustatytos iš nuteistojo asmens bylos, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų. Būtent šiose išvadose nurodyta, kad išlieka rizikos veiksniai, didinantys pakartotinį nusikalstamumą ateityje, į ką ir orientavosi apylinkės teismas.
Sutiktina su skundu, kad ankstesnis teistumas neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, ir ši aplinkybė nelėmė neigiamų teisinių pasekmių, tačiau teismas teisingai nurodė, kad tai dar viena neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, apibūdinanti nuteistojo asmenybę, jo elgesį, ir rodanti, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, o pasikartojantis elgesys, kas rodo jo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Tai teismui pagrįstai leido suabejoti probacijos efektyvumu. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Beje, teisės pažeidimai kaip vienas kriminogeninių veiksnių pažymėtas ir socialinio tyrimo išvadose.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis K. A. atliko bausmės dalį atitinkančią BVK 157 str. 3 d., ir leidžiančią svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog K. A. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės net ir su intensyvia priežiūra ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.